Naujienos

* Saugomose teritorijose nuo rudens planuojama nauja statybų tvarka

Draustiniuose – griežčiau

Šį rudenį Vyriausybė turėtų pateikti Seimui tvirtinti Aplinkos ministerijos parengtas Saugomų teritorijų įstatymo pataisas. Didelės apimties dokumente yra permainų, jos tiesiogiai palies žemės savininkų interesus, o kai kurie pakeitimai, be abejonės, turėtų įtakos ir kainoms nekilnojamojoje turto rinkoje.

Viena iš siūlomų pataisų turėtų sumažinti žemės ir ypač senų sodybviečių vertę draustiniuose. Siūloma drausti statybas senų sodybviečių vietose, kai tokias esant liudija pastatų ar kitos sodybų liekanos.

„Jeigu pataisos bus priimtos, statybos bus leidžiamos tik esamose sodybose, ir vietose numatytose draustinių tvarkymo ir bendruosiuose planuose. Dažniausiai – kaimeliuose ir miesteliuose, – „Verslo vartams“ sakė VSTT Teisės ir personalo skyriaus vedėja Ieva Gavelytė-Kalytienė. – Pataisos numato, kad pamatai ar jų liekanos, įrašai archyvuose apie kadaise konkrečioje vietoje stovėjusią sodybą nėra juridinis pagrindas leisti statybas“.

Tokia įstatymo pataisa, neabejojama, turėtų įtakos žemės sklypų kainoms draustiniuose. Ne paslaptis, kad lietuviai, siekdami pasistatyti namus gražiausiose šalies kampeliuose apeina įvairius draudimus ir suvaržymus.

Kartais apsukruoliai tiesiog sukuria senų šimtamečių sodybų pamatus. Tam reikia kelių mėnesių, didelių akmenų, darbo jėgos ir miltų.

Pasirinktoje vietoje akmenys būna suguldami taip, lyg kadaise ant jų būtų stovėjęs namo stačiakampis, paskui jie barstomi miltais ir laistomi. Po kurio laiko miltai tampa puikia terpe augti samanoms. Nupirkus vietinių liudijimus apie neva kadaise čia stovėjusią sodybą, likdavo laukti – užkibs valdininkai ar ne?

Dabar labai populiarios vadinamosios istorinės pažymos. Verslininkai gauna istorikų parengtas pažymas, kuriuose nebūna teiginių, o tik prielaidos apie galimybę, kad vienoje ar kitoje paežerėje galėjo būti sodyba.

„Prasideda teismai, į juos liudyti kviečiami vietiniai senoliai. Kartais paaiškėja, kad teismui „istorinį faktą“ liudija žmogus, kuris negali tokio prisiminti, nes tuo metu dar buvo kūdikis, – pasakojo I.Gavelytė-Kalytienė. – Istorijos ir pamatų klastotojai turėjo nemenkos įtakos, kad būtų taisomas įstatymas“.

Popierizmo bus mažiau

Ne visos parengtos įstatymo pataisos bus griežtesnės. Leidimai statyti nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bus lengviau dalijami, tačiau – ne visiems.

„Šiuo metu statytis galima tik tose vietose, kurios yra pažymėtos saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose). Jeigu pataisos bus patvirtintos, sodybose statyti bus galima ir tuo atveju, jei parkas neturi dar tokių planų, – tikino skyriaus vedėja. – Tokius planavimo dokumentus turi visi nacionaliniai parkai, tačiau regioniniai – toli gražu ne visi“.

Sodybų savininkams nauja pataisa, iš esmės, supaprastins „popierinę“ statybų dalį.

Valstybiniuose parkuose viename žemės sklype galima statyti vieną gyvenamąjį pastatą ir jo priklausinius.

Koreguojama ir įstatymo nuostata, draudžianti keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį nesant saugomos teritorijos tvarkymo planų. Tokioms teritorijoms priskiriami ne tik rezervatai, valstybiniai parkai ar draustiniai, bet ir visos Lietuvos ežerų bei upių pakrantės apsaugos zonos.

„Pastarosioms teritorijoms tvarkymo planai niekada nebuvo ir nebus rengiami. Todėl reikalavimas keičiant žemės paskirtį laikytis tvarkymo plano sprendinių liks galioti tik valstybiniams parkams, draustiniams, rezervatams ir biosferos rezervatams“, – sakė  pašnekovė.

Kitaip tariant, visiškai atsisakoma rengti minėtus planus valstybiniams parkams nepriklausančiose teritorijose. Kadangi planai, kitaip nei reikalavimas juos turėti, neegzistavo, padorūs valdininkai jau senokai ignoruoja neįgyvendinamą įstatymo reikalavimą.

Keisti žemės panaudojimo pobūdį, pavyzdžiui, iš žemės ūkio į rekreacinį, galima ir be planavimo schemų.

Bus galima dalinti

Saugomų teritorijų įstatymo pataisose numatyta ir galimybė dalinti žemės sklypus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei draustiniuose. Dabar įstatymai draudžia tai daryti.

„Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad sklypus galima dalinti į kiek tik nori dalių, bet nė viena jų po padalinimo negali būti mažesnė nei dešimt hektarų“, – aiškino VSST specialistė.

Smulkinti žemės sklypus į mažesniu gabalėlius bus leista miestų ir miestelių teritorijose, kuriose pagal bendrojo planavimo dokumentuos bus leistinos statybos.

Dar viena žinia iš įstatymo pataisų projekto aplanko yra skirta pirtis norintiems statyti sodybų savininkams. Saugomų teritorijų įstatymo pataisose numatyta sodybose prie vandens telkinių leisti statyti aukštesnes pirtis.

„Sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų galima būtų statyti ne keturių metrų, o puspenkto metro pirtį. Mus įtikino architektai, kad 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais pirtis turi būti nors pusmetriu aukštesnė – kitaip pastatas atrodo sudarkytas“, – pasakojo I.Gavelytė-Kalytienė.