Naujienos

* Verslo žinios: plėsti miškų plotus trukdo biurokratizmas

 

Naujiems miškams įveisti 2004–2006 m. skirta 92,5 mln. Lt, bet kol kas įveista per 5.000 ha iš numatytų 12.000 ha. Specialistai tvirtina, kad spartesniam darbui trukdo neretai absurdiškas biurokratizmas: deklaruojama, kad imtasi įvairių priemonių supaprastinti sąlygas, tačiau papildomai sukuriama naujų apribojimų,- temą 2007-06-20 gvildena dienraščio "Verslo žinios" žurnalistė Daiva Savickienė straipsnyje "Viena ministerija supaprastina, kita- įveda".

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, teigia, kad 2004–2006 m. ES paramai panaudoti sugalvota labai daug biurokratinių kliūčių. Jo manymu, tai lėmė ir faktas, kad lėšas administruoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri realiai nėra atsakinga už miškus - jais rūpinasi Aplinkos ministerija. Norintiesiems įveisti miškus reikia pereiti sudėtingas procedūras, tad žmonės tokia parama nusivylė.
„Tai ne tas kelias, ne tas mechanizmas, kokio reikėtų. Dabar orientuojamasi ne į tai, kaip išplėsti miškų plotus, o į pačią pinigų gavimo procedūrą. Juk esmė yra ne išnaudoti tuos pinigus, o kas bus už juos padaryta“, - įsitikinęs p. Gaižutis.
 
Geriau už savus

Saulius Tirevičius, miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ direktorius, tvirtina, kad Utenos apskrityje gana nederlingos žemės, tad ne vienas domisi miškų įveisimu. Tačiau daugelis sodinti mišką pageidauja už savo pinigus – ES parama naudotis nenori.

„Dešimtys tūkstančių hektarų yra dirvonuojantys, bet kai reikia gauti leidimą tuos plotus apsodinti mišku, tuomet prasideda problemos. Paramos panaudota gana nedaug ne todėl, kad nėra žemės ar sodmenų, o dėl biurokratizmo. Dalį žmonių tai atbaido arba jie prašo mus įveisti mišką už jų pinigus - matyt, jau buvo susidūrę su reikalavimais ir daugiau nebenori veltis“, - sako p. Tirevičius.

Sugalvoja naujų reikalavimų
Zita Bitvinskaitė, Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė, teigia, kad taisyklės iš dalies nuolat paprastinamos, bet jose dar daug biurokratizmo.
„Žemės ūkio ministerija, administruojanti paramą, vienu punktu palengvina, kitu vėl įveda apribojimus. Žmonės tikrai nusivylę ir sulaukiama tiek skundų, kad nemoku apsakyti“, - aiškina ji.
Vyriausiosios specialistės teigimu, anksčiau esant tam tikrai sodmenų vertei, buvo reikalavimas surinkti tris komercinius pasiūlymus. Jis buvo grindžiamas viešaisiais pirkimais ir ES reikalavimu. Tačiau šiemet, likus maždaug trims mėnesiams iki paraiškų pateikimo pabaigos, tai buvo atšaukta.
„Dvejus metus žmonės, prieš pirkdami sodmenis, turėjo apklausti tris medelynus ir išsirinkti pigiausią variantą, o dabar šį reikalavimą iš viso panaikino. Vadinasi, to nereikėjo ir anksčiau. Būna, pateikia kokį taisyklių palengvinimą, o kitame punkte vėl koks nors apribojimas, kurio anksčiau nebuvo“, - sako ji.
Ponios Bitvinskaitės manymu, priežasčių čia ne viena. Prie to prisideda ir tas faktas, kad ŽŪM nėra miškininkų.
„Sugalvojo reikalavimą, jei patikrinus įveistą mišką randama piktžolių, paramą reikia grąžinti. Mąsto kaip ūkininkai, bet čia juk ne burokai, kuriuos reikia ravėti. Žolė vasarą kaip tik padeda medeliams. Pavyzdžiui, eglutes pernai vasarą per karščius žolė kaip tik išgelbėjo. Kai ji stelbia medelį, nėra gerai, bet kai auga šalia, netrukdo“, - piktinasi p. Bitvinskaitė.

Nepatrauklu
Darius Liutikas, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kaimo plėtros programų koordinavimo skyriaus l. e. vedėjo pavaduotojo pareigas, pripažįsta, kad problemų yra, tačiau jos sprendžiamos.
„Kai kurios nuostatos buvo neaiškios, kai kuriuos dokumentus buvo per sudėtinga pateikti. Tad visa administravimo sistema buvo paprastinama ne kartą - atsirado daugiau aiškumo. Šį mechanizmą reikėjo tobulinti, tačiau ši priemonė nebuvo išimtis, visų jų administravimas buvo tobulinamas“, - aiškina jis.
Tačiau p. Liutikas pripažįsta, kad priemonė nebuvo tokia patraukli, kiek tikėtasi. Kiek šiemet bus pateikta paraiškų, kol kas neaišku, nes jos paprastai nešamos paskutinę savaitę. Birželio 12 d. duomenimis, buvo pateiktos tik 25 paraiškos už 300.000 Lt įveisti 128 ha miško. Pono Liutiko teigimu, kai kurie dar delsia, skaičiuoja, kada labiau apsimokės pasinaudoti parama - dabar ar prasidėjus 2007–2013 m. laikotarpiui. Tuomet keisis ne tik taisyklės, bet ir didės parama.
Be to, p. Liutiko tvirtinimu, 2007–2013 m. iš esmės paprastės administravimas - reikės mažiau dokumentų, nebereikės tiek finansinės atskaitomybės dokumentų. Parama bus naudojama kompensacinės išmokos pagrindu - nustačius faktą, kad miškas įveistas, tik tuomet bus išmokama parama.