Naujienos
* Verslo žinios: "Aukštaitijos šilas" prižiūri 2000 ha miškų
Molėtuose įsikūręs miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“, užsiimantis privačių miškų tvarkymu bei želdinimu, planuoja ne tik turėti savo medelyną, bet ir įsigyti naujos technikos. Tam numatoma pasinaudoti ES struktūrinių fondų pagalba,- 2007-06-18 rašo dienraščio "Verslo žinios" žurnalistė Daiva Savickienė straipsnyje " Palankus metas parduoti medieną"
Saulius Tirevičius, „Aukštaitijos šilo“ - miško savininkų kooperatyvo direktorius, teigia, kad šį pavasarį mišku teko užsodinti 200 ha - tai labai daug, nes valstybinės urėdijos paprastai užsodina apie 100 ha plotus. Kooperatyvas šiuo metu prižiūri 2000 ha miškų įvairiose Lietuvos vietovėse - nuo Molėtų iki Klaipėdos, Varėnos. Tam, kad būtų lengviau dirbti ir klientams būtų patogiau, kituose miestuose yra įsteigtos kontoros. Naujausia jų - praėjusiais metais atidaryta Panevėžyje.
Didėjant prižiūrimiems plotams, kooperatyvas planuoja ateityje įveisti savo medelyną.
„Taip sumažėtų sodmenų savikaina, būtų geriau planuoti darbus. Vien tik šiemet iš urėdijų nupirkome 1,2 mln. miško sodmenų“, - aiškina p. Tirevičius.
Siūlo nesnausti
Praėjusiais metais, pasinaudojęs ES struktūrinių fondų pagalba, kooperatyvas įsigijo du miškovežius. Tokiu sprendimu kooperatyvas patenkintas, nes pirkinys pasiteisino.
„Pavasarį medienos vežimo bumas - būdavo, kad reikia vežti medieną, o transporto trūksta. Miškovežius turinčios bendrovės stengiasi daugiau bendrauti su stambiomis bendrovėmis. Tad tenka laukti, kol atsiras laisvų. Šį pavasarį mes smagiai išsisukome iš tokios padėties“, - aiškina kooperatyvo vadovas.
Augant prižiūrimų miškų plotams, tenka ir daugiau atsodinti miško, tad planuojama vėl pasinaudojant ES struktūrinių fondų pagalba įsigyti miškui sodinti reikalingos technikos. Didėjant atsodinamiems plotams, pasikliauti vien rangovais, kooperatyvo vadovo manymu, rizikinga.
Kooperatyvas atlieka visus miško priežiūros darbus savininko pageidavimu - dirbama tik privačiuose miškuose. Pasak p. Tirevičiaus, svarbu turėti nuosavybės dokumentus. Tuomet dar kontoroje pažiūrima, ką galima daryti, ko ne. Jei norima kirsti mišką, ar kas nors būna neaišku, vykstama į vietą. Darbams atlikti sudaromos sutartys.
„Esant dabartinėms medienos kainoms, savininkams labai apsimoka tvarkyti miškus. Šiuo metu kainos išaugę apie 25% - dar nėra buvę tokio šuolio ir neaišku, kiek jis tęsis“, - sako vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu plynai iškirtus hektarą spygliuočių miško, jo savininkas gauna apie 20.000–30.000 Lt pajamų (išskaičius darbus, miškotvarkos projektą, rangovus ir kt.). Tiesa, jam tenka pasilikti apie 3.000 Lt miškui atsodinti.
„Tai reikia padaryti per trejus metus po iškirtimo. Visos biržės tikrinamos po tokio laiko, tad savininkas, neatsodinęs miško, ne tik užsidirba baudą, bet vis tiek turi atsodinti mišką, o po trejų metų ta vietovė būna apžėlusi krūmais, avietėmis, tad brangiau kainuoja ir dirvos ruošimas. Tad miško savininkui - tai skausminga aritmetika“, - sako p. Tirevičius.
Tikisi augti
Kooperatyvo vadovo teigimu, Lietuvoje vyrauja smulkūs miškų savininkai - vidutinė valda iki 5 ha. Tai reikalauja didesnių sąnaudų. Šiuo metu kooperatyve dirba 14 darbuotojų. Kirtimo brigadų neturi - samdo rangovus.
„Kiekvienas dirba savo darbą - pas mus dirba specialistai miškininkai, o rangovai yra savo srities specialistai. Jie investuoja į darbuotojus, miško kirtimo, traukimo techniką“, - sako vadovas.
Vis dėlto darbuotojų trūkumas jaučiamas. Ypač rangovams būna sudėtinga atsodinant medelius - tam būna tinkamas tik vienas pavasario mėnuo, tad uždelsus reikia laukti kitų metų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Aukštaitijos šilo“ apyvarta buvo 1,8 mln. Lt, tai 20% daugiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Ponas Tirevičius nesitiki, kad apyvarta visus ketvirčius augs maždaug tiek, nes vasarą žmonės atostogauja ir darbų sumažėja. Visų metų apyvarta turėtų augti apie 20%.
Bendrovė iškirstą medieną parduoda vidaus rinkoje, tačiau žino, kad dalis jos toliau keliauja į Lenkiją, Latviją, Estiją, Skandinaviją.
