Naujienos

2007=06=16

Uogų ir grybų perdirbėjai pradeda rengtis darbymečiui – maždaug po poros savaičių prasidės didysis mėlynių ir kitų miško gėrybių rinkimas. Laukiama gero derliaus, tačiau baiminamasi, kad nebus kam jo nuimti – grybavimu ir uogavimu kasmet domisi vis mažiau gyventojų, nes šis darbas sunkus, o atlygis palyginti menkas, rašo „Kauno diena“.

Kauno bendrovės „Hesona“ direktorius Aivaras Kokšta sako, kad paprastai pirmosios uogos pasirodo birželį. Šiuo metu jau galima rasti žemuogių, o kai kuriuose regionuose – ir grybų, pavyzdžiui, voveraičių. Tačiau didysis darbymetis, anot jo, prasidės maždaug liepos viduryje.

„Šalnų nebuvo, kai uogos žydėjo, vadinasi, galima laukti gero derliaus“, – sakė bendrovės „Fudo“ finansų direktorė Loreta Jonuškaitė.

Gerą derlių prognozuoja ir Alytaus įmonės „Vėtrija“ direktorius Gediminas Daukšys. Sprendžiant iš vaismedžių, pasak jo, itin gausiai šįmet turėtų užderėti mėlynės.

Kiek atsargiau miško gėrybių derlių prognozuoja „Hesonos“ vadovas A. Kokšta: „Trūksta lietaus. Jei neiškris šiek tiek daugiau kritulių, neišsivystys uogos, nepasirodys grybai“.

Pasak A. Kokštos, uogų perdirbimo verslą vystyti mūsų šalyje pastaruoju metu ypač sudėtinga, nes trūksta rinkėjų.

„Niekas nenori per karščius eiti į mišką, ypač kai už laimikį mokama palyginti nedaug“, – darbo jėgos trūkumo problemą pabrėžė Kauno bendrovės vadovas. Jo vadovaujama įmonė pernai iš rinkėjų supirko apie 400 tonų miško gėrybių.

L. Jonuškaitė pastebi, kad Ukrainoje, Baltarusijoje ir kai kuriose kitose šalyse, iš kurių įmonė atsigabena žaliavos, uogų rinkimas yra kur kas populiaresnis. Kai kurie regionai išgyvena iš miško gėrybių rinkimo. Maždaug 90 proc. perdirbamų mėlynių „Fudo“ atsiveža iš kitų valstybių.

Mūsų šalyje tradiciškai rinkėjų trūkumą mažiau jaučia Varėnos ir kitų grybingų vietovių miško gėrybių supirkėjai. Didžiąją dalį šalies uogautojų ir grybautojų sudaro moksleiviai, studentai ir pensininkai. Pasak uogų perdirbėjų, mėlynių supirkimo kaina priklauso nuo pasiūlos. Per pastaruosius penkerius metus už kilogramą mėlynių buvo mokama nuo 3 iki 8 litų. Baravykų ir voveraičių supirkimo kaina svyruoja nuo 3 iki 13 litų.

L. Jonuškaitė skaičiuoja, kad beveik visas šaldytas mėlynes ir spanguoles bendrovė eksportuoja, Lietuvos perdirbėjams parduodama iki 10 proc. šaldytų uogų.

Pagrindiniai mūsų klientai – užsienio farmacijos kompanijos, kurios vaistų gamyboje naudoja mėlynių ekstraktą“, – pasakojo bendrovės „Fudo“ finansų direktorė. Didžioji dalis kauniečių produkcijos keliauja į Europos Sąjungos šalis ir Japoniją.

„Teko nutraukti uogų ir grybų perdirbimo veiklą, dabar tik šaldome miško gėrybes, dar prisiduriame pindami krepšelius miško gėrybėms“, – pasakojo A. Kokšta. Šaldytas uogas ir grybus įmonė eksportuoja į Vokietiją, Italiją, Prancūziją.

G. Daukšys pabrėžia, kad uogų ir grybų perdirbimo rinka yra perpildyta. „Reikia įdėti labai daug pastangų, kol įsitvirtinsi užsienio rinkose. Tačiau net ir radęs pirkėjų Vakarų valstybėse negali būti garantuotas dėl rytdienos, nes pigesnių produktų atveža kinai“, – sakė G. Daukšys, kurio vadovaujama bendrovė šiuo metu 90 proc. produkcijos eksportuoja į kai kurias Azijos valstybes ir JAV.