Naujienos

2007 m. birželio 14 d. viešbučio „Reval Hotel Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20, Vilnius) konferencijų salėje įvyko Aplinkos ministerijos organizuojama tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Valstybinių miškų ūkio valdymo, organizavimo ir ekonominio reguliavimo tobulinimas: raida ir perspektyvos”.

Kaip praneša Aplinkos ministerijos Visuomenės informavio skyrius, Į konferenciją susirinkę mokslininkai, politikai, valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos atvykę specialistai aptarė valstybinių miškų valdymo Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse modelius.

Mūsų šalies miškų ūkio valdymo raidą ir jo tobulinimo perspektyvas apžvelgė Žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto Miškotvarkos katedros vedėjas doc. Juozapas Algirdas Mažeika, miškų ūkio politikos ekonominius aspektus – Miškų instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Stasys Mizaras, miškų sektoriaus ateities viziją – medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ konsultantas prof. Antanas Morkevičius. Su Estijos valstybinių miškų valdymo modeliu supažindino šiuos miškus administruojančios valstybės įmonės „Valstybinių miškų centras“ valdybos narys Olav Etverk, su latvių patirtimi – Latvijos žemės ūkio ministerijos Miškų politikos departamento direktorius Janis Birgelis, lenkų – Lenkijos generalinės valstybinių miškų direkcijos Prekybos ir medienos produktų rinkodaros skyriaus vedėjas Tomasz Wójcik. Šios konferencijos dalyvių diskusijos – dar vienas žingsnis ieškant geriausių būdų, kaip valdyti Lietuvos miškų ūkį.

Nevienareikšmį požiūrį į miškų tvarkymą atspindi ir  Aplinkos ministerijos užsakymu neseniai atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Skambučių centras „FONITEL“ telefonu apklausė tūkstantį vyresnių nei 18 metų žmonių iš visų Lietuvos apskričių. Į klausimą, ar gerai valdomi ir prižiūrimi valstybiniai miškai, teigiamai atsakė 12 proc. respondentų, neigiamai – apie 30 proc., o daugiau kaip pusė apklaustųjų (57,6 proc.) mano, kad tvarkomasi neblogai, tačiau būtų galima ir geriau.

Apklausa parodė, kad svarbiausia valstybinių miškų valdymo grandimi dauguma gyventojų (76,4 proc.) laiko girininkiją. Taip pat dauguma apklaustųjų (89,6 proc.) mano, kad miškų urėdijų vadovai turi būti atestuojami ir vertinami pagal darbo rezultatus. Daugiau nei pusė gyventojų (52,1 proc.) neturi savo nuomonės, kiek įmonių, t. y. miškų urėdijų, turėtų valdyti ir prižiūrėti valstybinius miškus. Kad turėtų išlikti visos 42 dabartinės urėdijos, linkę manyti 18,4 proc. apklaustųjų. Už tai, kad jų būtų dešimt – kiekvienoje apskrityje po vieną, pasisako 12,1 proc. Tiek pat gyventojų yra įsitikinę, kad apskritai užtektų vienos įmonės – kaip kitose Europos šalyse. Mažiausiai respondentų (5,3 proc.) pritaria 4 urėdijų modeliui, t. y. kad po vieną urėdiją turėtų kiekvienas etnografinis regionas – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija.