Naujienos

* Aplinkosaugininkų moto: saugomos teritorijos steigiamos būtent tam, kad apsaugotų nuo per didelių investicijų

Savaitgalį sezoną triukšmingai pradėsianti Neringa dūsta nuo perdėto aplinkosaugininkų dėmesio sukurtų problemų - beveik visos didesnės statybos sustabdytos ir jų likimas sprendžiamas teismuose. Vietos gyventojai  skundžiasi, kad vos ne kiekvienas medis, kiekviena tvora ar tualetas yra priskirti saugomom vertybėm, kurortinis sezonas tęsiasi tik du mėnesius, o pats miestas formaliai jau nebeatitinka ir kurorto statuso,- apie tai rašoma 2007-05-17 dienraščio "Verslo žinios" žurnalisto Arūno Milašiaus straipsnyje "DUSINA VALSTYBĖS MEILĖS TINKLAI ".

„Vos ne kiekvienas medis, kiekviena tvora ar tualetas yra vertybė, ir kurį nors iš šių objektų sutvarkyti kainuoja daug pastangų bei lėšų“, - dėsto Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Arūnas Burkšas , buvęs UAB „Neringos komunalininkas“ direktorius. Kaip vieną kurioziškiausių pavyzdžių jis prisimena draudimą atstatyti audros sugriautą saulės laikrodį.

„Paradoksas, kad daugiau nei šimtą metų buvęs populiarus Europos kurortas (vokiečių valdymo laikais Juodkrantėje buvo gydyklos, į kurias iš žemyno buvo vežamas gydomasis purvas) šiandien iš esmės neatitinka kurorto statuso. Nesame atlikę gydyklų statybos ar įrengimo galimybių studijos“, - prisipažįsta mero pavaduotojas.


Statybos nevyksta. Pastaraisiais metais Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos iniciatyva pradėta per 30 teisminių procesų, dėl ko sustabdyti nustatyta tvarka suderinti ir Neringos savivaldybės tarybos patvirtinti detalieji planai, projektavimo sąlygų sąvadai ir leidimai statybai. Daugeliu atvejų apeliuojama į pažeistą viešąjį interesą, nors rengiamame specialiajame Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plane dauguma sprendinių, dėl kurių vyksta teismo procesai, kaip tvirtina Neringos savivaldybė, yra įteisinami. Dėl visų šių atvejų pradėtas bylinėjimasis realiai nevyksta - laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl 1994 metų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimo ir teisėtumo.
„Šiandien Neringoje investuoti gali tik labai drąsūs arba labai turtingi. Nėra jokių garantijų, kad prieš keletą metų patvirtinti detalieji planai nebus apskųsti ir nebus pareikalauta nugriauti tai, kas jau pastatyta pagal projektus, suderintus su visomis institucijomis. Pradėti teisminiai procesai ne tik užšaldo investicijas į teritorijų tvarkymą ir pastatų renovaciją, bet ir sukuria bendrą nepasitikėjimą valstybės institucijomis, o drauge ir valstybe“, - įsitikinęs Viktoras Katarskis, Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas.
Architektas neslepia, kad daugybė vykstančių teismo procesų trukdo rengiant KNNP specialiųjį planą ir Neringos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir juos tvirtinant. Teismo nutartys gali koreguoti šių planų sprendinius, o tai lems planų taisymus. Detalių planų, projektų rengimo ir derinimo procesas Neringoje šiuo metu tęsiasi ypač vangiai. Tai stabdo galimas investicijas, tarp jų ir iš ES struktūrinių fondų.

Kaip pavyzdį p. Katarskis pateikia KNNP nesuderintą Nidos tarptautinio keleivinio uosto detalųjį planą, kurio rengimo organizatorė yra Neringos savivaldybė, o pats planas rengtas siekiant įgyvendinti LR strateginio plano priemones ir ES finansuojamus tarptautinius projektus, dėl kurių pasirašytos sutartys: INTERREG III A projektas „Abipus sienos teritorijos plėtra, statant ir modernizuojant uostus “Trys uostai“ bei TACIS projektas „Vandens turizmo abipus sienos infrastruktūros plėtra Kuršių mariose tarp Rusijos ir Lietuvos“. Tarnybos vadovas įsitikinęs, kad priešprieša tarp Neringos savivaldybės ir KNNP direkcijos užprogramuota, nes visa Neringos savivaldybės teritorija priklauso tiek savivaldybės, tiek KNNP jurisdikcijai, o funkcijos ir atsakomybė nėra aiškiai diferencijuotos.
„Pastaraisiais metais investicijos į Neringą buvo labai paprastos. Žmonės pirko poilsio namus, juos skaidė į mažesnius objektus, rekonstravo ir apgyvendindavo poilsiautojus arba pardavinėjo kaip butus ar poilsio patalpas. Keletas apgriuvusių objektų eina iš rankų į rankas, nes niekas nesiryžta į juos investuoti“, - realybe nesidžiaugia p. Katarskis.

Stancikienė nesutinka. „KNNP direkcija apribojimus taiko ne pagal savo asmenines užgaidas, o pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus normatyvus. Anot naujojo Teritorijų planavimo įstatymo, visos Lietuvos teritorijos per kelerius metus turi parengti savo ateities plėtros planus (bendruosius, specialiuosius), pagal kuriuos artimiausią dešimtmetį bus plėtojamos (arba bus saugomos) tos teritorijos“, - raštu į Verslo žinių žurnalisto pateiktus klausimus atsakė Aurelija Stancikienė, KNNP direktorė.
Anot jos, Kuršių nerija, vienintelė iš visų Lietuvos vietovių, tokį smulkų ir labai profesionalų plėtros planą turi jau seniai - 1994 m. jį patvirtino Lietuvos Vyriausybė. Tokius planus Kuršių nerija, ir vėl kaip jokia kita Lietuvos teritorija, turėjo ir sovietmečiu.
„Sovietmečiu ar po Nepriklausomybės atkūrimo pažeistos, sugadintos Kuršių nerijos gyvenviečių vietos būtent ir yra tos, kur nebuvo laikomasi KNNP patvirtinto generalinio plano. Pasikeitus KNNP direkcijos vadovybei pradėta (kas buvo privalu ir iki tol) laikytis KNNP generalinio plano ir kitų su Kuršių nerijos nacionaliniu parku susijusių LR teisės aktų - gal toks teisinis ir profesinis skrupulingumas kam nors ir atrodo kaip „lazdos perlenkimas“, tačiau mes tik taip suprantame teisinės valstybės sąvoką“, - tikina p. Stancikienė.
Valdininkės nuomone, nesusipratimai su Neringos savivaldybe ir verslininkais dažnai kyla dėl neišprusimo saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, kultūros, paveldo ar gamtosaugos srityje.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad saugomos teritorijos visame civilizuotame pasaulyje steigiamos būtent tam, kad apsaugotų unikaliausias vietoves nuo per didelių investicijų, statybų ar infrastruktūros plėtojimo“, - kategoriška šiuo atžvilgiu aplinkosaugininkė.

„Šis planas priimtas dar sovietmečiu ir būtent sustabdytų statybų bylas nagrinėjantis Konstitucinis Teismas (KT) turi nuspręsti, ar planas yra teisėtas“, - tikina p. Burkšas.

Verslas nepajėgus. Verslo perspektyvos priklauso nuo savivaldybės ir KNNP direkcijos sugyvenimo. Svarbiausia, kad netrukdytų, nes mes patys dirbame ir stengiamės. Reikia rasti aukso vidurį, nes gali būti ir piktnaudžiavimų. Šiandien yra teisūs abu: ir KNNP, ir savivaldybė“, - įsitikinęs Jonas Stravinskas, AB „Jūratė“ valdybos pirmininkas. Jis prisimena, kiek kad daug problemų kilo vien norint pakeisti kiaurą viešbučio stogą.
Vadovas mano, kad vienais dekretais sezono nepailginsi - būtina rengti kuo daugiau patrauklių renginių, kurie pritrauktų žmonių.
„Mes pasiruošę žmones priimti rugsėjį ir spalį, tačiau vien savo jėgomis daugiau klientų nepritrauksime. Patenkame į užburtą ratą - ne sezono metu atvažiavęs žmogus Neringoje neberanda jokių paslaugų. Veikia tik pora kavinių, nėra nė vieno SPA centro“, - atsidūsta p. Stravinskas. Jo įsitikinimu, Neringoje turi būti gera ne tik laukinei gamtai, bet ir žmonėms.

„Reikia, kad Neringoje būtų daugiau viešbučių ir poilsio namų, kuriuose galėtų apsistoti bent trijų autobusų keleiviai. Vienas verslas to nepadarys, turės prisidėti savivaldybė, o galbūt ir Vyriausybė, nes deklaruojama, kad Neringą turi pamatyti ir moksleiviai, ir mažesnes pajamas gaunantis jaunimas. Manau, gamtą ir aplinką reikia saugoti, tačiau gyvenimas turi eiti į priekį. Privalu rekonstruoti senus objektus, jeigu reikia, nugriauti ir pastatyti kokybiškus statinius, o ne mėginti juos aplipdyti ir pagražinti. Reikia ir naujų statybų, kad gyvenimas nesustotų“, - įsitikinęs p. Katarskis. Kaip vieną iš didžiausių problemų jis įvardija socialinio būsto statybą, nes šiandien vietiniam žmogui iš atlyginimo įsigyti būstą nėra jokių galimybių.

Valiuta - gamta. Mero pavaduotojas įsitikinęs, kad Neringoje apstu nemenkų pranašumų.
„Mūsų stipriausia pusė – unikali gamta ir kraštovaizdis. Tai mūsų valiuta, ją turime išnaudoti. Didžiausia grėsmė - skirtingas aplinkosaugininkų ir mūsų požiūris į tuos pačius dalykus. Pavyzdžiui, 1,5 m. negalime suderinti uosto detaliojo plano, nors tvarkyti infrastruktūrą būtina. Mes tik sprendžiame Vyriausybės planuose numatytas turizmo plėtros užduotis, kuriose aiškiai parašyta, kad Nidos uoste būtina tvarkyti infrastruktūrą“, - atsidūsta p. Burkšas. Jo tikinimu, jam priimtinesnė mintis gamtą naudoti tausojančiai ir kartu uždirbti, o ne viską mėginti užkonservuoti.
Valdininkas vardina tokius objektus kaip buvęs trąšų sandėlis, gelbėjimo stotys, kurių negalima rekonstruoti.
„Vis dėlto tai, kad buvo pristabdytos kai kurios statybos, mums galbūt duos naudos. Buvo naudinga sustoti ir apsižvalgyti, padaryti išvadas. Neringoje susikerta labai daug interesų. Tai ir kelia konfliktų“, - konstatuoja p. Burkšas.

Ponia Stancikienė šiuo klausimu griežtesnė.
„Kuršių nerija niekada nebuvo tik gamtos rezervatas. Į Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą (UNESCO) vietovė ir buvo įtraukta dėl šimtmečiais trukusio darnaus žmogaus ir gamtos bendradarbiavimo. Neįsivaizduoju Kuršių nerijos gamtos be žmogaus, kaip negaliu įsivaizduoti Kuršių nerijos - vien kaip kurorto (pvz., Palangos stiliaus), nes manau, kad tada nerija, kaip ypatingai trapus gamtos kampelis, paprasčiausiai bus sunaikinta“,- aiškina ji.

Valdininkė įsitikinusi, kad ginčus, kokia turėtų būti ateitis, galutinai užbaigė praėjusių metų kovo 14 dienos KT nutarimas dėl Saugomų teritorijų, jame buvo akcentuoti du dalykai: 1. „Pagal LR Konstitucijos 54 str. valstybė turi konstitucinę priedermę veikti taip, kad garantuotų ypač vertingų vietovių apsaugą“; 2. „Ribojimai, draudimai, kuriais siekiama apginti ypač vertingų vietovių apsaugą - viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei, savivaldybei, bet ir fiziniams bei juridiniams asmenims.“
„Turiu nuliūdinti kai kuriuos verslininkus, kurie, be verslumo, nenori žinoti daugiau jokių kitų vertybių - Kuršių nerija buvo ir liks ypač vertinga vietovė“, - vilčių milijoninėms investicijoms nepalieka p. Stancikienė.
Su ja nenorėtų sutikti p. Katarskis:
„Kuršių nerijos problema yra perdėm mistifikuota ir politizuota, leidžianti uždirbti politinius dividendus objektyvios realybės ir poreikių neatspindinčių lozungų propagavimu. Vienas iš tokių aktyviai deklaruojamų mitų yra legenda, kad absoliučiai visos nerijos teritorija labai vertinga ir jokios investicijos bei verslo plėtojimas čia neįmanomas.“

Visą straipsnį skaitykite 2007-05-17 dienraštyje "Verslo žinios"