Naujienos
* Dėl biurokratinių procedūrų stringa ES paramos įsisavinimas už žemės apželdinimą mišku
Dar pernai gruodį Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikusieji paraiškas ES paramai už žemės apželdinimą mišku gauti pateko į aklavietę. Tiesa, nespėjus agentūrai su paramos gavėjais pasirašyti sutarčių iki tinkamiausio medeliams sodinti laiko, imtasi "atsargumo" priemonių - paraiškos teikėjams leista mišką įveisti ir be sutarčių,- rašo "Valstiečių laikraštis" 2007-05-05 žurnalistės Meilės Taraškevičienės straipsnyje "Agentūros vangaus darbo pasekmės".
Uteniškis Aloizas Redeckas Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" pateikė nustatytu laiku - pernai gruodžio mėnesį. Šileikių kaime (Rokiškio r.) paveldėtoje 17 ha žemėje A.Redeckas mišku norėjo užsodinti 7 ha jau šį pavasarį. Toli nuo gyvenamosios vietos esančias žemes prižiūrėti nelengva, juolab kad jos ribojasi su mišku. Kad reikia įveisti mišką, šeima nusprendė dar pernai, todėl parengė tam tinkamą plotą - iškirto menkaverčius krūmus, prisisėjančius ir greitai augančius berželius. Deja, A.Redecko planai dar šį pavasarį žemę apželdinti mišku, nesulaukus agentūros sutarties iki tinkamiausio medeliams sodinti termino, žlugo. Tiesa, jis taip pat buvo informuotas apie žemės ūkio ministrės kovo 27 d. įsakymą, leidžiantį atlikti miško įveisimo darbus (sodmenų ir sėklų įsigijimo, sodmenų gabenimo, sodinimo, sėklų sėjimo ir, jeigu nebuvo atlikta, - miško želdinimo projekto parengimo ir dirvos paruošimo) ir nepasirašius paramos sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra. Tačiau toks pasiūlymas jo nesuviliojo, greičiau papiktino. Kodėl? Pasirodo, jei patikros metu būtų nustatyta neatitikimų dalyvavimo priemonėje reikalavimams, būtų taikomos sankcijos ir visas miško sodinimo darbų išlaidas turėtų atlyginti mišką sodinęs žmogus. A.Redecko bendra projekto vertė - daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Šį pavasarį miško sodinimo darbai jam būtų kainavę 16 tūkst. Lt. Tokie pinigai antrus metus iš pensijos gyvenančiam žmogui - ne pagal kišenę. O ir rangovas sakė neturintis lėšų skolon darbus atlikti. Tad A.Redeckui būtų tekę prašyti banko paskolos. Gal jis ir būtų surizikavęs, tačiau suabejojo, ar tikrai pasirašys agentūra sutartį dėl ES paramos skyrimo. Pasitikėjimo nekėlė ir kovo 28 d. internete rastas teigiamas atsakymas dėl paraiškos tinkamumo paramai gauti. Savo lėšomis pasodinęs, bet negavęs ES paramos, vyras būtų rizikavęs netekti buto, kuriame jis su žmona gyvena.
"Tiek paraiškų vertinimas, tiek autorizavimo procedūros, o vėliau - ir sutarčių paraiškų pasirašymas turėjo būti atlikti iki balandžio pradžios, - piktinosi lėtu paraiškų administravimu A.Redeckas. - Juk rangovai irgi turi planuoti miškų sodinimo darbus. Susidaro nuomonė, kad NMA vadovybė prigalvoja visokių procedūrų, kad tik mažiau ūkininkų gautų paramą".
A.Redeckui šį pavasarį pasodinti mišką buvo labai svarbu. Pasak jo, dėl 7 ha žemės vėl turės vargo - jos be priežiūros nepaliksi. Aišku, ją galėtų parduoti, tačiau paveldėtą iš tėvo žemę norisi išsaugoti ateities kartoms.
Miško veisimo darbus pagal žemių želdinimo mišku priemones atliekančios vienintelės rajone kooperatinės bendrovės "Rokiškio šilas" direktorius Juozas Mačiulis tvirtino, kad labai vangiai pasirašomos sutartys tarp NMA ir pareiškėjų. "Žmonės įstumti į neviltį, - "Valstiečių laikraščiui" tvirtino J.Mačiulis. - Nieko negalime jiems žadėti. Mažus plotus miškais sodina, tačiau didesnių plotų savininkai idėjos sodinti mišką už savas lėšas atsisako, nes rizikinga". "Rokiškio šilas" šiemet, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pasodino 40 ha miško mažiau. Pernai kooperatyvas įveisė 190 ha miško, iš jų 124 ha apsodino pavasarį. Kadangi planuojama, kiek miško bus sodinama, daigai užsakomi iš anksto. Pasak J. Mačiulio, Lietuvos valstybiniai medelynai neužaugina pakankamai sodinamosios medžiagos, todėl ją tenka Lenkijoje pirkti. Kur dabar reikės dėti užsakytus, bet nepasodintus medelius? Juolab kad tinkamiausi jų sodinimo terminai jau eina į pabaigą. "Esame tarp dangaus ir žemės", - teigė J.Mačiulis. "Rokiškio šilo" vadovui taip pat nesuvokiama, kodėl paraiškas reikia pateikti tiksliai nurodytu laiku, o NMA darbams terminų nėra.
"Sutarčių pasirašymas kažkiek vėluoja, tačiau galimybė pasisodinti mišką suteikta, tereikia ja pasinaudoti, - sakė NMA Kraštovaizdžio programų skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Morkūnas. - Kas norėjo, mišką jau pasodino ir nesulaukę sutarčių pasirašymo". Pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" iš viso gauta 520 paraiškų. Pasak specialisto, pernai gruodį daugiau nei pusė paraiškų teikėjų, sulaukę termino pabaigos, paraiškas agentūrai pateikė beveik vienu metu. Štai kodėl jiems įvertinti ir patikrai vietoje atlikti prireikė daugiau laiko. Tenka pripažinti, kad nesitikėta sulaukti ir ankstyvo pavasario. "Nespėjusieji šį pavasarį pasodinti medelių tai galės padaryti dar šių metų rudenį bei kitų metų pavasarį", - pareiškėjus ramino S.Morkūnas. Didelės problemos dėl vėluojančių sutarčių neįžvelgiantis specialistas tikino, kad ši priemonė darosi vis populiaresnė, todėl norintiesiems apželdinti žemę mišku suteiktas dar vienas šansas. Paraiškas pagal KPP 2004-2006 m. plano priemonę "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" galima bus teikti iki liepos 31 d. Pasinaudoti dar viena proga vertėtų, nes naujojo finansinio etapo sąlygos miško sodintojams jau bus nebe tokios palankios, o ir parama mažesnė.
