Naujienos
* Karsakiškio aplinkkelis atsirėmė į aplinkosaugininkų saugomas pievas
Šiemet pažadėto aplinkkelio statybų pradžios laukiantys karsakiškiečiai (Panevėžio r.), dūstantys nuo didžiulio transporto srauto, gyvena nežinioje. Tiesti prieš kelis dešimtmečius pradėtą aplinkkelį leidimo kol kas neduoda aplinkosaugininkai. Jie tvirtina, jog naujas kelias sunaikintų unikalų Lėvens upės slėnį ir saugotinas pievas. Projekto šalininkai nuogąstauja, kad dėl draudimų gali perniek nueiti jau padarytos ir "nuplaukti" numatytos investicijos, - rašo"Valstiečių laikraščio" žurnalistė Vida Tavorienė 2007-05-02 straipsnyje "Aplinkkelis atsirėmė į aplinkosaugininkų saugomas pievas".
Pravažiuoja tūkstančiai vilkikų
Karsakiškio gyvenvietę kerta krašto kelias Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, kuriuo kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių. Dar 2005 m. duomenimis, per Karsakiškį pravažiuodavo nuo 1131 iki 5875 automobilių per parą. Specialistų manymu, dabar transporto srautas šiuo keliu dar intensyvesnis. Didžiąją šio srauto dalį sudaro tranzitinis transportas, kuris, atsiradus aplinkkeliui, aplenktų gyvenvietę.
Pasak Karsakiškio seniūnijos seniūnės Nijolės Gaižiūnienės, kaskart vis platinamas kelias tiesiog artėja prie gyvenamųjų namų. Nuo pravažiuojančių "furų" gyventojai patiria vis daugiau nepatogumų, dūsta nuo išmetamųjų dujų. Šiame kelyje įvyksta nemažai avarijų, žūsta ar sužeidžiami žmonės.
"Kasmet taisomas kelias kyla, o sodybos - sėda. Dėl to rudenį ir pavasarį su lietumi viskas subėga į prie pat kelio esančius kiemus. Be to, kelias platėja, nelieka kelkraščio, nesaugu pėstiesiems, ypač į mokyklą einantiems vaikams. O kai pravažiuoja kelkraštį užkabinantys vilkikai, žmonės baiminasi, kad lekiantys akmenukai neišdaužytų langų", - apie karsakiškiečių patiriamus nemalonumus pasakojo N.Gaižiūnienė.
Statyboms prieštaravo
Gelbėti karsakiškiečius nuo tokių nepatogumų buvo nuspręsta dar 1980 m. Tuometinis "Lietkelprojektas" parengė aplinkkelio statybos projektą, tačiau jis nebuvo įgyvendintas. Buvo pastatytas tik tiltas per Lėvens upę ir nedidelė kelio atkarpa.
Praėjus keliems dešimtmečiams, projektą nuspręsta atnaujinti. Praėjusiais metais Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Su šia ataskaita susipažino Aplinkos ministerijos tarnybų, Panevėžio apskrities administracijos, rajono savivaldybės, Visuomenės sveikatos centro specialistai. Beveik visos valstybinės institucijos išsakė nuomonę, jog aplinkkelis būtinas, ir pritarė jo statyboms numatytoje vietoje.
Kitokios nuomonės buvo tik aplinkosaugininkai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pareiškė, jog statyti aplinkkelį pietinėje gyvenvietės pusėje, kaip numatyta projektuotojų, negalima. Anot šios tarnybos specialistų, aplinkkelis sunaikintų natūralų Lėvens upės slėnį ir saugotinas mezofitines pievas.
"Visi sutinkame, kad reikia saugoti gamtą, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kaip gyvena žmonės. Į šią problemą kviesta pasižiūrėti kompleksiškai ir rasti sprendimą, kuris turėtų mažiausiai neigiamų pasekmių", - sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė ekologė Sigita Biveinienė. Ji pastebėjo, jog unikalios pievas, kurias dabar gina aplinkosaugininkai, buvo aptiktos kelininkų dėka.
Paskutinį kartą kovo viduryje dėl stringančio aplinkkelio problemos susitikę suinteresuotų institucijų atstovai dar kartą išreiškė nuomonę dėl būtinybės statyti kelią pietinėje Karsakiškio pusėje. Dabar laukiama atsakymo iš Saugomų teritorijų tarnybos, nuo kurios ir priklausys, ar bus pradėtos aplinkkelio statybos numatytoje vietoje.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė ieškoti kitos trasos Karsakiškio aplinkkeliui. Tačiau projekto šalininkams toks siūlymas, atrodo, sunkiai įgyvendinamas. "Jau padarytos investicijos, aplinkkelis pradėtas statyti - 1986 m. nutiestas tiltas per Lėvenį. Jeigu projektas nebūtų tęsiamas, šis tiltas vestų į niekur. Maža to, papildomai kainuotų naujo tilto projektavimas, statybos", - aiškino rajono ekologė.
S.Biveinienė atkreipė dėmesį į tai, kad, rengiantis aplinkkelio statyboms, buvo išspręstas dar vienas svarbus klausimas - žemės nuosavybė. Vykdant žemės reformą ir atkuriant nuosavybę savininkams, buvo rezervuota dalis žemės aplinkkeliui. Anot jos, ieškoti kitos vietos aplinkkeliui būtų kur kas sudėtingiau, nes kitur žemės jau privačios.
Projektui įgyvendinti numatyta apie 10 mln. litų. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje aplinkkelio eksploatacijos pradžia numatyta 2011 m. Tad parengiamieji darbai turėtų prasidėti šių metų antroje pusėje-kitų metų pradžioje.
Panevėžio rajono savivaldybės valdžia apie susidariusią padėtį informavo Susisiekimo ir Aplinkos ministerijas. Susisiekimo ministerija pritarė panevėžiečių norui, kad būtų vykdomi numatyti aplinkkelio statybos darbai. Aplinkosaugininkų pozicijos dar laukiama.
"Negaliu pasakyti, kad mes esame prieš aplinkkelio statybas. Tiesiog ieškome tinkamiausio varianto, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika liktų. Planuojamoje aplinkkelio statybos vietoje yra natūrali teritorija, apie kurios buvimą informuota ir Europos Komisija. Todėl mes turime laikytis reikalavimų, kad ji nebūtų sunaikinta. Atsiranda problema kraštovaizdžio požiūriu - ten yra Lėvens senvagė, kurią iš abiejų pusių apjuostų magistralės, ir upė liktų tarsi kanalas. Natūralių upių Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje yra nedaug. Dar yra natūralios saugotinos pievos", - sakė Saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras.
Tačiau V.Bezaras sutiko, kad priimant sprendimus reikia atsižvelgti į realijas - prieš kurį laiką padarytas investicijas: pastatytą tiltą, kelio sankasą. Saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas patikino, jog atsakyti vėluojama, nes klausiama įvairių specialistų nuomonių.
