Naujienos

* Dar nesugrąžintos nuosavybės vertė skaičiuojama milijardais

Žemės nuosavybės atgavimo reikaluose pasiklydę politikai kartais pasidžiaugia, kad Lietuvoje artimiausiu laiku žemės reforma pagaliau bus baigta. Kaimo vietovėse ji iš tikrųjų baigiama, tačiau dėl paskutinių lopinėlių bus kovojama labai aršiai. Padėtis didžiuosiuose miestuose ir šalia jų yra visiškai kitokia. Pavyzdžiui, Vilniuje savininkams tegrąžinta apie 11 proc. žemės. Jeigu reikėtų kompensuoti už likusius plotus rinkos kainomis, valstybė savininkams turėtų išmokėti apie 23 mlrd. litų,- rašo "Valstiečių laikraščio" žurnalistas Albinas Čaplikas 2007 m. gegužės 2 d. straipsnyje "Už žemę valstybė ieškos milijardų".

Vargas dėl žemės perkėlimo

Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Kondrotienė sako, kad žemės grąžinimas, pirkimas ir nuoma svarbūs ne tik savininkams, bet ir ūkininkams, kurie dirba žemę ir ją nuomoja. "Dirbdami žemę keliolika metų, jie puoselėja teisėtus lūkesčius. Yra ir Ūkininkų ūkio įstatymas, pagal kurį piliečiai, gyvenantys konkrečioje vietovėje bei joje dirbantys, turi teisę žemę nuomoti, o paskui ir ją įsigyti", - sako V.Kondrotienė.
Taigi kas teisingai nuspręs, kaip sureguliuoti teisinius santykius: ar grąžinti žemę savininkams, ar leisti ją išsipirkti? Konstitucija pirmenybę teikia turintiems nuosavybės teises, tačiau Laikinasis žemės ūkio pardavimo ir įsigijimo įstatymas leidžia asmenims perkelti žemę į kitą vietovę. Be kita ko, nenurodomas terminas, iki kada galima perkelti žemę pagal vadinamąsias išvadas.
"Jeigu nebūtume leidę žemės perkelti, būtume seniai išsprendę žemės grąžinimo problemas", - daro išvadą V.Kondrotienė.
Blogai, kad žemės atgavimo įstatymai labai daug kartų buvo keičiami, taisomi, papildomi. Kodėl taip atsitiko? Vieni sako, kad taip buvo elgiamasi veikiant lobistams, kiti, pavyzdžiui, V.Kondrotienė, mano, kad mums labai trūko gebėjimų. "Į Vakarų šalių parlamentus daugiausia renkama teisininkų ir ekonomistų. Lietuvoje tokio supratimo, deja, nėra, todėl patys prisivirėme košės", - teigia V.Kondrotienė.

Siūlo įkurti Valstybinį žemės fondą

Šiuo metu savininkai kelia reikalavimus už žemę kompensuoti tik rinkos kainomis. Kokios jos? Pavyzdžiui, Kauno LEZ teritorijoje savininkams siūloma po 250 tūkst. Lt už hektarą žemės, o kitur - nuo 1 iki 26 tūkst. Lt. Todėl galima suprasti, kodėl savininkai piktinasi.
"Valstybės galimybės atsiskaityti rinkos kainomis yra menkos, tačiau galima pasinaudoti kitų valstybių patirtimi. Pavyzdžiui, Vokietijoje valstybės įsipareigojimai perkeliami ateities kartoms. Jeigu neišgalima atsiskaityti šiandien, tai bus padaryta tada, kai valstybė turės finansinių galimybių", - sako V.Kondrotienė.
Kokios kitos galimybės? "Mes ne tik reikalaujame, bet ir siūlome. Pavyzdžiui, siūlėme ir tebesiūlome įkurti Valstybinį žemės fondą, įteisinti žemės valstybinius popierius, išduoti savininkams vekselius, indeksuoti žemės kainą įvertinant infliaciją ir, žinoma, atsiskaityti su savininkais už žemę pagal vidutinę kainą rinkoje", - sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkė Antanina Venckūnienė.
Pastaraisiais mėnesiais žemės savininkai dažnai rengia piketus, mitingus. Reikėtų pridurti, kad, LŽSS vardu bando prisidengti ir šiai organizacijai nepriklausantys veikėjai.

Žemę grąžins 2047-aisiais

Kiek žemės dar negrąžinta? Pasak LŽSS Vilniaus skyriaus vadovo dr. Rimanto Liako, Vilniuje reikia atkurti nuosavybės teises į 8920 ha. Atkurta tik į 970 ha. Natūra grąžinta 414 ha, suteikiant naujus sklypus - 125 ha, atlyginant vertybiniais popieriais - 122 ha, atlyginant pinigais - 3 ha.
"Jeigu žemės grąžinimo tempai liks tokie patys, tai laimingos dienos savininkų giminaičiai sulauks tik 2047-aisiais", - prognozuoja R.Liakas.
NMA duomenimis, Vilniuje yra 4000 ha išperkamos žemės. Pagal verčių žemėlapius valstybė savininkams turėtų sumokėti apie 23 mlrd. Lt. Kaune - 6 mlrd. Lt. Kada valstybė galės sumokėti tokias sumas, iš kokių šaltinių? Atsakymo nėra.

Reikia susitarti

Žemės grąžinimas labai susijęs su žemės konsolidacija. "Vakarų šalyse žemės konsolidacija vyksta tvarkingai, nes jau yra atkurta žemės nuosavybė, todėl žmonėms lieka tik susitarti. Lietuvoje - sudėtingiau, nes žemės reforma nebaigta, daug žemės neįregistruota", - sako LŽSS atstovas dr. Edvardas Raugalas.
Beje, žemės konsolidacija yra nepigi. Apytiksliais skaičiavimais, Lietuvoje konsoliduoti 1 ha kainuoja apie 400 Lt, Slovakijoje - 1500 Lt. Gerai, kol remia valstybė, tačiau niekas negali pasakyti, ar parama bus skiriama po 2013-ųjų. "Esant tokiai sudėtingai padėčiai, tikslinga pirmiausia valstybei žemę išpirkti ir įsteigti valstybinį fondą. Konsolidacijos sėkmė labai priklauso nuo to, kiek valstybė turės laisvos žemės, kad galėtų remti norinčius konsoliduoti sklypus", - sako E.Raugalas. Tačiau pirmiausia, pasak jo, konsoliduoti žemę turėtų tik tie žmonės, kurie gali susitarti su kaimynais. Jeigu kyla ginčų - neverta net pradėti šio proceso.