Naujienos

2007 - 04 - 18

* Valstybinis požiūris į racionalų miškų išteklių naudojimą Lietuvoje lyginant su Skandinavija skiriasi iš esmės

2007-04-17

Po kovo mėn. vykusių Parlamento rinkimų suformuota naujoji Suomijos Vyriausybė praėjusį sekmadienį paskelbė medienos gamybos didinimo programą, kuria siekiama dar racionaliau naudoti miškų išteklius ir kasmet gauti  papildomai 12-15 mln.m3 medienos iš savų miškų. Suomių medienos pramonė ir miškų savininkai palankiai atsiliepia apie  šiuos sprendimus, priimtus reaguojant į Rusijos pradėtą medienos eksporto ribojimo politiką drastiškai didinant muito mokestį iš šalies išvežamai žaliavinei medienai (šiuo metu muito mokestis sudaro 10 EUR/m3, nuo š.m. birželio 1 d. jis didėja iki 15 EUR/m3, o nuo 2009 m. sausio 1 d. žadama imti 50 EUR/m3).
 
Jau prieš pusmetį iniciatyvą didinti medienos gamybos intensyvumą bent 20% paskelbė Švedija.
 
"Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vykdomi neadekvatūs ūkinės veiklos apribojimai į esamas ir naujai steigiamas saugomas teritorijas patenkančiuose miškuose nesant jokių aiškių pozityvių, moksliškai pagystų tokių ribojimų pasekmių. Tuo būdu didžiuliai medienos kiekiai pasmerkiami supūdymui, o savininkai ir valstybė patiria milijoninius nuostolius kurių valstybė nenori ir ,matyt, nebus pajėgi kompensuoti. Lietuvos biurokratų požiūris į racionalų miškų išteklių naudojimą  lyginant su Skandinavija skiriasi iš esmės", - teigia LMSA pirmininkas Algis Gaižutis.

Pavyzdžiui, nepamatuotai pagal dabartinius teisinius aktus nuo kovo 1 d. iki liepos ar rugpjūčio mėn. pabaigos (priklausomai nuo miško kategorijos) draudžiami miško darbai   (kirtimai) praktiškai visose saugomose teritorijose. Nesvarbu, ar miškas ūkinės paskirties(IV grupė)  ar su kažkokiais ūkininkavimo apribojimais (II ir III miškų grupės), jei tik  miško sklypas patenka į  parko teritoriją ar rezervatą, ar kelio apsauginę juostą, ar kraštovaizdžio draustinį, aplinkosaugininkai nuo šių metų praktiškai visus plotus traktuoja vienodai ir juose nuo kovo 1 d. draudžia vykdyti kirtimus.

Visos saugomos teritorijos užima 992 359 ha, (2006 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2120,9 tūkst. ha ir užėmė 32,5% šalies teritorijos.Saugomu teritorijų plotas buvo 992,4 tūkst. ha ir užėmė 15,2% šalies teritorijos).
Šaltinis:http://www.lvmi.lt/vmt/leid_tables/3_02+_lentele_510.xls

Steigiant, pavyzdžiui, saugomas NATURA 2000 tinklo teritorijas Briuselis nereikalauja jas paversti „neliečiamomis gamtos šventovėmis“ kur draudžiama ūkininkauti. 2006 m.sausio 1 d. Lietuvoje tokių „šventesnių už šventą karvę“ teritorijų jau buvo 339, jos užėmė 784,7 tūkst. ha plotą.

Ekspertų vertinimu, tiesioginiai ekonominiai nuostoliai tik dėl naujai įvedamų miškų naudojimo apribojimų (neparduotos medienos) gali siekti mažiausiai 60-80 mln.litų kasmet. Medienos pramonės plėtrą riboja medienos deficitas rinkoje, o iš kasmetinio beveik 13,1 mln. kubinių metrų stiebų su žieve medienos prieaugio (remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis bendrasis medienos biomasės kasmetinis prieaugis siekia net 16 mln.ktm. 2003 m. viešai paskelbti nacionalinės miškų inventorizacijos už 1998-2002 m.rezultatai [Valstybinė miškotvarkos tarnyba, 2003 - “Lietuvos nacionalinė inventorizacija 1998-2002 m. Atrankos schema, metodai, rezultatai”, psl. 123]  parodė, kad Lietuvos miškuose medienos vidutinis metinis prieaugis siekia 16,1 mln.ktm (tame skaičiuje ūkiniuose III-IV grupių miškuose – 14,2 mln.m³ )

Lietuvos miškuose panaudojama tik 6,5-7 mln. kubinių metrų, atskiriems Aplinkos ministerijos valdininkams džiaugiantis kasmet mažėjančiomis kirtimų apimtimis.

Yra netoleruotina, kai visuomenė nėra informuojama, kiek Lietuvai gali kainuoti (ir jau kainuoja!) vienpusiškas, vien ūkinės veiklos draudimais grindžiamas, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimas, „pamirštant“ atsižvelgti į socialinius ir ekonominius šalies interesus. Mažai domimasi priiminėjamų sprendimų socialiniu tikslingumu bei ekologiniu pagrįstumu. Ar Valstybė gali sau leisti milijonais skaičiuojamus nuostolius?


LMSA inf.