Naujienos

* Aplinkos ministerijos vadovybė gesina aistras dėl urėdijų pertvarkos

Šiuo metu ne tik miškininkų bendruomenėje, bet ir gerokai platesniu mastu vykstančios diskusijos apie numatomą valstybinių miškų ūkio pertvarką sulaukia nemažai atgarsių. Kaip ir ruošiantis bet kokiai reformai, jos prieangyje neišvengiamai tenka perlipti ir per nepagrįstų nuogąstavimų slenkstį.

Visų pirma, kaip sakė aplinkos viceministras Zdislavas Truskauskas, valstybinių miškų ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projektas tebėra svarstomas ir tobulinamas. Prieš patvirtinant šį planą, bus dar devynis kartus pamatuota ir atsižvelgta į visus pateiktus konstruktyvius pasiūlymus bei pastabas. Jų laukiama ne tik iš specialistų, bet ir iš visuomenės atstovų, kuriems rūpi šalies miškų ateitis. Numatoma pertvarka, viceministro žodžiais, – ne kieno nors užgaida ar lobizmo vaisius, bet gyvenimo padiktuota būtinybė.

Jau dabar dalis mūsų urėdijų susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis, kurios ateityje dar aštrės. Pavyzdžiui, vienam hektarui miško tenkančios investicijos atskirose urėdijose skiriasi iki dešimties kartų. Susirūpinimą kelia ir tai, kad ekonominiu požiūriu silpnesnėse urėdijose mažinamas miške dirbančių specialistų – girininkų, jų pavaduotojų, eigulių – skaičius. Ir šias, ir daugelį kitų problemų galima išspręsti tik centralizavus kai kurias valstybinių miškų ūkio valdymo funkcijas. Todėl viena iš planuojamos pertvarkos priemonių – stambinti urėdijas. Tačiau jokiu būdu nebus mažinamas girininkijose, kurios yra svarbiausia miškų ūkio grandis, dirbančių kvalifikuotų specialistų skaičius. Panašiai šias problemas jau yra išsprendusios daugelis Europos Sąjungos šalių.

Ieškant būdų, kaip tobulinti šalies valstybinių miškų ūkio valdymą, dar 1999 m. ir 2001 m. buvo atliktos mokslinės tiriamosios studijos. Jų autoriai konstatavo, kad susiklosčiusi valdymo sistema nėra pakankamai efektyvi. Išsamų tiriamąjį darbą atliko Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai, laimėję Aplinkos ministerijos 2005 m. paskelbtą konkursą. Remiantis jų darbo išvadomis bei rekomendacijomis, ir buvo parengtas šiuo metu svarstomas valstybinių miškų ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projektas.

Po to, kai šiam projektui iš esmės pritarė Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudaro patyrę šalies miškininkystės specialistai ir autoritetingi mokslininkai, jis buvo pristatytas miškininkų bendruomenei. Į jos patarimus ir pasiūlymus, aplinkos viceministro žodžiais, bus itin atsižvelgta.

Pasigirdę nuogąstavimai, kad, centralizavus valstybinių miškų ūkio valdymą, šie miškai bus privatizuojami, Zdislavo Truskausko žodžiais, panašūs į muilo burbulus. Juk valstybinių miškų sistemos ekonominio gyvybingumo stiprinimas – viena pagrindinių sąlygų užkirsti kelią galimam jų privatizavimui. Visai nepagrįsti ir priekaištai, kad pertvarkius miškų ūkio valdymą, sustambinus urėdijas, savivaldybės negaus dalies fizinių asmenų pajamų mokesčio. Jau dabar, pasak aplinkos viceministro, kai kurių urėdijų (Biržų, Kretingos, Ukmergės) prižiūrimi miškai užima didesnius nei vienai savivaldybei tenkančius plotus, o šių urėdijų darbuotojai mokesčius moka pagal savo gyvenamąja vietą.