Naujienos

Atsidūrę aklavietėje politikai sumanė peržiūrėti miškų plotus. Kai kurių parlamentarų nuomone, ne visur mišką galima laikyti mišku. Prie didžiųjų ir kurortinių miestų esą krūmokšniais apaugusi kažkada buvusi dirbama žemė inventorizuota kaip miškas. Tokių plotų jie pastebėjo net saugomose teritorijose, kraštovaizdžio draustiniuose, nacionaliniuose parkuose. Taigi politikai sumanė tokius „miškus – ne miškus“ išbraukti iš miškų kadastro ir perduoti piliečių nuosavybėn už jau išparceliuotą jiems priklausiusią žemę.
Visus tris Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektus pateikė Seimo narys, miškininkas Juozas Jaruševičius. Ko gero, siekiant nesukelti visuomenės nepasitenkinimo, pirmiausia pakeistas 15 str. 4 punktas dėl miškų atkūrimo. Projekte rašoma: „Miškas įveisiamas ir atkuriamas mišką želdinant arba jam želiant. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degvietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau nei per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimo faktų nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus“.
Pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, šis pakeitimas miškininkams yra pats aktualiausias, nes dažnai aplink didžiuosius miestus privatūs miškai iškertami, siekiant pakeisti žemės paskirtį, kad galima būtų formuoti sklypus statyboms.
Kitame Miškų įstatymo pakeitimo projekte siūloma nuostata, kad asmenys, pageidaujantys paversti miško žemę kitomis naudmenomis, Vyriausybės nustatyta tvarka privalo įveisti mišką ne mažesniame plote nei kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas.

Taigi pats įstatymo pataisų autorius įžvelgia galimybę iškirtus mišką pakeisti žemės paskirtį. Svarbiausia pakeisti, o ar bus įveistas tokio pat ploto naujas miškas – labai abejotina. Aplinkos ministro patarėjas A. Pivoriūnas „ŪP“ pripažino, kad minėtos ir kitos pataisos palieka spragų piktnaudžiavimams, kuriuos visus sunku būtų suskaičiuoti. Daugiausia jų pasireiškė pajūrio vietovėse. „Palangoje buvo sukurtas precedentas, kai Valstybinės miškotvarkos tarnybos inventorizuotuose miškuose kai kuriems piliečiams atkurta nuosavybės teisė į žemę. Kyla klausimas, kodėl tik kažkam, o ne visiems? Natūralu, tai labai jautri vieta, brangi žemė. Aš manau, kad dauguma pretendentų susigrąžinti žemę galvoja ne apie mišką, o apie šimtus tūkstančių litų kainuojančius sklypus. Todėl čia nemažėja ta didžiulė įtampa tarp žmonių, susigrąžinusių ir neatgavusių savo žemės“, - „ŪP“ pasakojo A. Pivoriūnas.

Dabar tiems nuskriaustiesiems piliečiams planuojama atkurti nuosavybės teises miškingose Palangos apylinkėse. Tuo tikslu J. Jaruševičius siūlo išbraukti iš Valstybinių miškų kadastro mažesnius nei 0,5 ha miškus. Tai liečia ir valstybinių miškų 7 km pločio juostą nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, svarstysiantis Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus gegužės 9 d., teigia, kad jų tikslas – „nustatyti išimtis, kurioms esant miškai nepriskiriami valstybinės reikšmės miškams, patikslinami miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos principai, nes šiuo metu valstybinės reikšmės miškų nustatymas ir įteisinimas, ypač miestuose, vykdomas pažeidžiant miškų savininkų bei piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į miškus, teises“. Be to, siekiama aiškiai nustatyti, kada miškas laikomas atkurtu, užtikrinti jo priežiūrą ir apsaugą bei nustatyti reikalavimus miško sėkloms ir sodmenims, kuriais atkuriamas ir įveisiamas miškas.
Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius prof. Andrius Kuliešis mano, kad siūlomos priimti kai kurių Miškų įstatymo straipsnių pataisos diskutuotinos, o jeigu jos ir būtų priimtos, vargu ar galima būtų patenkinti visų Palangos gyventojų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, prašymus. „Puikiai žinau Palangos situaciją. Atidžiai peržiūrėjus ankstesnių inventorizacijų duomenis ir dabar patikslinus, gal susidarys kelios dešimtys hektarų tokių plotelių, kuriuos galima būtų grąžinti piliečiams. Tačiau tai yra miškai, nesvarbu, kad maži. Jie tik nebus valstybinės reikšmės. Daugelyje Europos šalių miškais laikomi ne tik 10, bet ir 5 arų ploteliai. Kadangi pas mus parengta ir jau vykdoma miškų didinimo programa, numatanti per 20 metų padidinti miškų plotus 200 tūkst. ha, o toliau – net iki 0,5 mln. ha, manau, kad ir 10 arų miškelis yra reikšmingas“, - „ŪP“ aiškino prof. A. Kuliešis. Jo manymu, nei apie Vilnių, nei Palangoje nėra per daug miškų, todėl miestų plėtrai galima parinkti kitas vietas, ne miškus.
Miškotvarkos tarnybos direktorius A. Kuliešis neneigia, kad Miškų įstatymo pataisas skatina negeri interesai. „Kiekvienas žiūri, kaip dar palankiu momentu kuo daugiau atsikąsti“, - juokėsi prof. A. Kuliešis.

Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas balandžio 4 d. svarstytas Seimo Kaimo reikalų komitete. Komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius „ŪP“ sakė, kad svarstyti buvo pateikti du projektai – J. Jaruševičiaus ir Antano Boso. Pritarta J. Jaruševičiaus pataisoms ir papildymams, o A. Boso alternatyvus projektas grąžintas tobulinti.