Naujienos
* Kaip tvarkosi Trakų raj. privačių miškų savininkai

Visuomenė taip pat buvo nusiteikusi prieš miškų grąžinimą savininkams, nes manyta, kad jiems rūpėjo atsiėmus miško valdą ją iškirsti ir taip pasipelnyti. Tiesa, ir tokių būta nemažai. Kai kurie savo miško valdas pusvelčiui pardavė, neturėdami jokio supratimo, kiek jose galima pagaminti kub. m medienos ir kokia kaina ją parduoti. Tarp miško savininkų - daug garbaus amžiaus senolių, jau nepajėgiančių ne tik savo valdą tvarkyti, bet ir bent kartą per metus atvykti jos pasižiūrėti.
LMSA Trakų r. skyriui vadovauja Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono departamento Trakų aplinkos apsaugos agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius gyvūnijai Vidas Gramauskas. Visuomeniniais pagrindais vadovauti LMSA skyriui jis ėmėsi todėl, kad ir pats yra miško savininkas, turi apie 10 ha miško valdą. Įgijęs aukštąjį išsimokslinimą (1991 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją) ir dirbdamas aplinkosaugos srityje
V. Gramauskas įstojo į Žemės ūkio universitetą, šiemet baigs miškininkystės bakalauro studijas. Todėl puikiai išmano, kaip tvarkytis miškuose.
V. Gramauskas bene daugiausia miškų savininkų nusiskundimų išgirsta dėl jų veiklos ribojimo. Mat daug privačių valdų yra Trakų istorinio nacionalinio parko ir įvairių draustinių bei kertinių buveinių teritorijose. Čia nustatytas pernelyg solidus kirtimo amžius. Be leidimo negalima nė vieno medžio savo valdoje nusikirsti. O jei kuris medis ir sulaukęs kirtimo amžiaus, tai dažniausiai būna apimtas puvinio ir jo mediena tik malkoms tinka. V. Gramauskas sako, kad ribojant veiklą privačiose valdose žmonės patiria nuostolių, už kuriuos iki šiol niekas neapmoka. Pasak jo, dar nėra sukurtas mechanizmas, kaip tuos praradimus savininkams kompensuoti.
„Žmonės laikosi tų reikalavimų. Bet visko pasitaiko. Ne iš blogos valios kartais pažeidžiamos taisyklės, dažniausiai dėl nežinojimo. Tačiau masiškų pažeidimų, kaip skelbia žiniasklaida, Trakų r. privačiose miško valdose nėra“, - „ŪP“ tikino V. Gramauskas. Jo žiniomis, dažniau pažeidimų pasitaiko miškuose arčiau Vilniaus. Šiemet akcijos „Miškas 2007“ reido metu užfiksuoti penki neteisėtų kirtimų atvejai, ir visi - valstybiniuose miškuose. Privačiose miškų valdose pastebėti keli nereikšmingi miško priežiūros bei sanitarinės apsaugos pažeidimo atvejai. Pasak V. Gramausko, savo miškus pavyzdingai tvarko Albertas Steponavičius, Bronislovas Juozapavičius, Albinas Masionis, Ježi Leonovič, Bronislovas Mongirdas ir daug kitų miško savininkų.
LMSA skyriaus pirmininkas privačių miškų būklės gerėjimą sieja su miško savininkų švietimu. Kasmet miško savininkams rengiami seminarai ir mokymai. V. Gramausko teigimu, savininkai labai nori mokytis miškininkystės dalykų. „Mes negalime priimti visų pageidaujančiųjų. Grupes sudarome iš 20 žmonių. Kursų trukmė – 40 val. Užsiėmimai būna teoriniai ir praktiniai. Pirmiausia savininkai supažindinami su teisės aktais, miškų naudojimu, priežiūra, apsauga. Paskui jiems rengiamos išvykos į medelynus bei miškus. Rodome, kaip miškai tvarkomi, kaip vyksta ruoša, kirtaviečių atkūrimas. Kursų klausytojai laikino sandėliavimo aikštelėse mokosi nustatyti medienos tūrį rietuvėse. Urėdijos specialistai pataria, kokius sortimentus geriausia gaminti, norint gauti daugiau pajamų“, - apie miško savininkų mokymą „ŪP“ pasakojo V. Gramauskas.
Miškų savininkų vadovas apgailestauja, kad ankstesniais metais valdų turėtojai nežinodami pusvelčiui pardavę savo statųjį mišką, neįtraukė į sutartį jo atkūrimo. Pirkėjai, būdavo, atvažiuoja, iškerta ir tiek juos tematysi. Po trejų metų savininkams patiems tenka atkurti. O tai reikalauja daug lėšų. Dabar tokių atvejų nepasitaiko.
Nors ir pamažu, bet keičiasi visuomenės ir valdžios požiūris į privačią miškų nuosavybę. Kovo 14 d. Vyriausybė pakeitė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Dabar jie leis sudaryti palankesnes sąlygas smulkių privačių miško valdų savininkams naudotis savo miškais. Nuo šiol miško savininkui nebereikės leidimo kirsti mišką, kai neplynais kirtimais iškertami baltalksniai, drebulės, gluosniai, blindės ir vėjalaužos - pakaks informuoti to regiono, kuriame yra miško valda, aplinkos apsaugos departamentą apie ketinimus kirsti mišką ir nurodyti tikslią kirtimų vietą, medžių rūšis, planuojamą gauti medienos kiekį.
Pakeistieji nuostatai taip pat numato, kad III ar IV miškų grupei priskirtos miško valdos savininkas gali šioje valdoje savo reikmėms neplynais kirtimais pasigaminti padarinės ar malkinės medienos – iki 3 kub. m/ha, bet ne daugiau nei 15 kub. m iš visos valdos per metus.
Privačių miško valdų pirkimo-pardavimo vajus jau praėjo. Į Trakų miškus turtuoliai kol kas nesibrauna, nes dar yra galimybių jiems įsikurti Vilniaus apylinkėse, prie upelių, ežerų, tvenkinių. Tiesa, ir Trakų r. paežerės jau beveik visos užimtos. Mat kai kurie paežerių gyventojai pardavė sostinės ir kitų miestų turtuoliams dalį savo sklypų prie sodybų, kad galėtų tas lėšas investuoti į verslo ar ūkio plėtrą.
Nepaisant to, kad Trakų r. įtrauktas į labai nepalankių ūkininkauti žemių sąrašą, tačiau kaimo žmonės nenori savo žemių apželdinti mišku. Tiesa, iš pradžių smulkieji ūkininkai labai domėjosi šia galimybe, bet kai pradėtas skatinti ir finansiškai remti ekologinis ūkininkavimas, paraiškų sumažėjo. Taigi Trakų r. privačių miškų plotas tokiu būdu nedidės.