Naujienos

2007 - 04 - 08

* Lietuvoje galima sutikti per 360 paukščių rūšių, iš jų apie 200 rūšių peri

 
Gulbė nebylė - didžiausias Lietuvoje perintis paukštis. Jos kiaušiniai sveria apie 350 g.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje eksponuojama nauja paukščių kiaušinių kolekcija - net 680,- rašoma laikraščio "Lietuvos žinios" priede "LAISVADIENIAI"
Pasak muziejaus ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, Lietuvoje paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose. Lietuvoje krankliai, jūriniai ereliai, naminės pelėdos, egliniai kryžiasnapiai kai kurie dar peri, kai kurie - jau šildo jauniklius. Lizdus aptūpė ir kiti paukščiai.

Laukiniai paukščiai deda įvairių spalvų, formų ir dydžių kiaušinius. "Medžių uoksuose, inkiluose ir urveliuose baltus ir ovalius kiaušinius deda pelėdos, geniai, tulžiai. Dėmėtus, nusmailėjusiu galu - sėjikiniai paukščiai. Ypač margi, dėmėti (kad būtų nepastebimi) ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai, - pasakojo S.Rumbutis. - Skirtingos rūšys deda skirtingą skaičių kiaušinių. Pavyzdžiui, grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai - po vieną kiaušinį, gervės, karveliai, lėliai - po du, kirai, žuvėdros - po tris, žvirbliniai paukščiai dažniausiai deda 4-6 kiaušinius. Labai gausios žąsinių ir vištinių paukščių dėtys. Kurapkos lizde randama iki 24 kiaušinių. Dauguma paukščių kiaušinius deda anksti rytą, kas 24 valandos, tačiau kai kurie (kiviai, ereliai, grifai) deda kas 4-5 dienos."

Pasak ornitologo, trumpiausiai vaikus peri geniai (didysis margasis genys kiaušinius šildo tik 10 dienų), daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - 17-28, o plėšriųjų paukščių jaunikliai iš kiaušinio prasikala po 30-50 dienų, audrapaukštiniai peri net 40-60 dienų. Ilgiausiai, apie 80 dienų, kiaušinius šildo kai kurie albatrosai ir kiviai.

"Gamtoje sunku pamatyti, kaip atrodo perimi kiaušiniai, nes paukščiai slepia lizdus. Nereikėtų stengtis jų ieškoti, nes perintys sparnuočiai ypač jautrūs trikdymui. Geriau aplankykite zoologijos muziejuje įrengtą ekspoziciją", - kviečia ornitologas.

Muziejaus antrame aukšte esančioje paukščių salėje eksponuojama per 680 kiaušinių, kažkada sudėtų 196 sparnuočių rūšių. Iš viso muziejus turi 989 paukščių dėtis su 3500 kiaušinių.

Lietuvoje galima sutikti per 360 paukščių rūšių, iš jų apie 200 rūšių peri mūsų šalyje. Muziejuje galima pamatyti ir kitų pasaulio šalių sparnuočių kiaušinių.

Pasak S.Rumbučio, didžiausius kiaušinius iš šiuo metu planetoje perinčių paukščių deda Afrikos stručiai. Jų padėtas kiaušinis sveria 1600 g, o mažiausius deda Amerikos žemyne gyvenantys kolibriai. Degtukų dėžutės dydžio kolibrių lizduose randami vos 0,6 g tesveriantys kiaušiniai. Kuo didesnis paukštis, tuo jis deda santykinai mažesnius kiaušinius. Kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o afrikinio stručio - vos procentą. Lietuvoje didžiausi paukščiai - gulbės nebylės - deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausio paukščio - nykštuko - padėtas kiaušinis sveria 1,2 g.

Rekordininkas tarp mūsų planetoje gyvenusių paukščių buvo Madagaskaro saloje perėjęs epiornis. Šis, apie 3 m aukščio ir apie 400 kg sveriantis, neskraidantis paukštis dėdavo apie 9 kg sveriančius kiaušinius. Manoma, kad šie paukščiai išnyko XVIII amžiuje.

Iki balandžio 20 dienos muziejaus paukščių salėje eksponuojama unikali dailininkės Irenos Jauniškienės 127 kiauraraščių margučių kolekcija.
 
Paukščiai savo kiaušinius nudažo skirtingais raštais. Visi šitie kiaušiniai - Lietuvoje perinčių pauščių. Juos galima pamatyti T.Ivanausko zoologijos muziejuje.
 
Balandžio 9 dieną Kaune bus išrinktas gražiausias Lietuvos kiaušinis, pelnysiantis "Nacionalinio kiaušinio" titulą. Į jį pretenduoja net 30 iš Kauno Tado Ivanausko muziejaus į rinkimus atvežtų Lietuvos paukščių kiaušinių.

Lietuvos ornitologai ir Kauno prekybos bei laisvalaikio centras "Mega" jau savaitė, kaip šiame centre eksponuoja didžiausius ir įspūdingiausius Lietuvoje perinčių paukščių kiaušinius. Rinkimai anoniminiai: eksponuojami tik kiaušiniai ir neskelbiama, kuris kiaušinis kurio paukščio, tad rinkėjai turės balsuoti tikrai už kiaušinio grožį, o ne vadovaudamiesi simpatijomis vienam ar kitam sparnuočiui.

Kaip pasakojo T.Ivanausko muziejaus ornitologijos skyriaus ved4jas Saulius Rumbutis, tarp eksponuojamų kiaušinių - ne tik Lietuvoje dažnai sutinkamų paukščių - pempės, baltojo gandro, kurapkos, bet ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą - vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio ir kitų. Rinkimuose dalyvauja ir didžiojo dančiasnapio, didžiosios anties, gulbės nebylės, juodakaklio naro, klykuolės, paprastojo suopio, paukštvanagio, pilkojo garnio, vapsvaėdžio, pelėsakalio, sketsakalio, tetervino, jerubės, pilkosios gervės, laukio, jūršarkės, gaiduko, sidabrinio kiro, rudagalvio kiro, mažojo kiro, upinės žuvėdros, keršulio, naminės pelėdos, lėlio, nendrinės vištelės, griežlės kiaušiniai.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis (LOD), Lietuvoje peri daugiau kaip 200 paukščių rūšių. Jų dedami kiaušiniai skiriasi dydžiu, spalva, rašto įmantrumu. "Atrinkti pretendentus tikrai buvo nelengva. Stengėmės atrinkti tokius, kurių kiekvienas būtų vertas tapti išrinktam Lietuvos "Nacionaliniu kiaušiniu", - pasakojo LOD direktorius Gintaras Riauba. - Rengdami šiuos rinkimus ne tik siekiame išaiškinti gražiausią kiaušinį, bet ir atkreipti žmonių dėmesį į aplinkosaugos, retų paukščių nykimo problemas." Pasak organizatorių, šie rinkimai siekia priminti žmonėms, kad gamtoje prasideda svarbiausias paukščiams metas - perėjimas. Ir labai svarbu gamtoje netrikdyti sparnuočių gyvenimo.