Naujienos

Delsimas nenaudingas

Vyriausybės atstovai konstatuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas Kauno mieste ir rajone vyksta per lėtai. Kauno rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriuje susikaupė per 1200 bylų, dėl kurių sprendimai nepriimti. Kauno apskrities viršininko administracija žada padėtį taisyti - ketinama steigti kelis papildomus žemėtvarkininkų etatus.

"Raginame ir žmones paskubėti, mat delsimas tikrai jiems ne į naudą. Žemės lieka vis mažiau, Kauno rajone jos jau neturime, daugiausia laisvos žemės plotų yra Raseinių, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose, taip pat Ariogaloje bei Raseiniuose", - LŽ sakė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Petras Sabeckis. Jis prisipažino, kad net naktimis sapnuojantis, kaip įvykdyti Vyriausybės programą. "Rezultatus pamatysime gruodžio 31 dieną. Nepatenkintųjų bus vien jau todėl, kad maždaug 4 tūkst. žmonių neatgaus žemės Kauno mieste", - teigė Sabeckis.

Įtaria korupcija

Prašymus atkurti nuosavybės teises į Kauno mieste turėtą žemę yra pateikę per 13 tūkst. žmonių. Į visą priklausantį žemės plotą šios teisės jau atkurtos 3486 asmenims. Kai kuriems piliečiams jos atkurtos tik į dalį žemės.

Kai kurie iki šiol neapsisprendę žemės savininkai pareiškimus, kad mieste laisvos žemės nėra, ir raginimus sklypus pasirinkti kitur vadina neteisėtais.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis teigė, kad daug problemų grąžinant nuosavybę kyla ne tik dėl vangaus valdininkų ir žemėtvarkininkų darbo, bet ir dėl jų galimos korupcijos. Esą Kauno mieste yra keli šimtai hektarų laisvos žemės, kuri galėtų būti grąžinta savininkams, tačiau apie šiuos plotus valdžios atstovai nutyli.

Akcijų gali nepakakti

Sudėtinga situacija ir dėl vertybinių popierių, ypač jei visi likusieji pretendentai pasirinktų šį nuosavybės atkūrimo būdą. Mat vien Kauno apskričiai reikėtų 218 mln. litų vertės akcijų, o šiuo metu jų tėra už 100 mln. litų.

"Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo vertybiniais popieriais priims ir kitų apskričių viršininkai, akivaizdu, jog turimų vertybinių popierių skaičius per mažas. Apie papildomas įmones, kurių akcijomis būtų atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, būtina informuoti Vyriausybę", - įsitikinęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras.

Reikalaus atlyginti žalą

Priekaištų įvairiausio lygmens valdžios atstovams negaili žemės grąžinimo procesą laikinojoje sostinėje stebintys Seimo nariai. Pasak parlamentaro Rimanto Jono Dagio, jei iki šių metų pabaigos savininkams nebus grąžinta nuosavybė, žemių neatgavusieji ar nepatenkintieji proceso eiga pareikalaus didžiulių kompensacijų.

"Kaip baigsis procesas - klausimas atviras, tačiau vertinant dabartines aplinkybes akivaizdu, kad nepatenkintųjų bus ne vienas šimtas. Todėl ir kyla žalos atlyginimo klausimas. Žmonių pretenzijoms ir moralinei žalai atlyginti gali tekti sumokėti šimtus milijonų, o galbūt ir milijardus litų. Kaltųjų tarsi ir nebus, nes pagal įstatymus kaltas valdininkas rizikuoja tik savo postu", - LŽ sakė Dagys.

Reformos nepratęs

Neseniai Kauno apskrities viršininko administracijoje surengtame pasitarime Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) generalinis direktorius Kazys Maksvytis sakė, kad tai, ar laiku ir sėkmingas bus nuosavybės atkūrimas, kaimo vietovėje priklausys nuo apskrities viršininko administracijos, o Kauno mieste - ir nuo savivaldybės.

Todėl pasiūlyta kuo skubiau revizuoti visus laisvos valstybinės žemės plotus ir ieškoti vidinių rezervų, kad žemės reforma būtų baigta iki gruodžio 31 dienos. Pasitarime dalyvavęs ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis pabrėžė, kad Vyriausybė šio termino atidėti neketina.