Naujienos
2004 - 06 - 29
Ministro Pirmininko kalba Visuotiniame girininkų suvažiavime
Ministro Pirmininko kalba Visuotiniame girininkų suvažiavime
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas šiandien dalyvavo Visuotiniame girininkų suvažiavime, kur pasakė kalbą. Pateikiame Premjero kalbą.
„Miškas užima beveik trečdalį Lietuvos teritorijos ir yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei ir užtikrinantis aplinkos kokybę ir kraštovaizdžio stabilumą. Nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas naujoms kartoms ir tenkinti ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Kad miškas atliktų šias svarbias funkcijas ir būtų užtikrinta jo apsauga, priežiūra ir jame esančių gamtos turtų atkūrimas, beveik 500 metų jį saugo, puoselėja ir atkuria arčiausiai jo gyvenantis ir geriausiai apie jį išmanantis žmogus – girininkas.
Istoriniuose šaltiniuose pirmosios Lietuvoje girininkijos paminėtos XV a. pabaigoje (Gardino) - XVI a. pradžioje (Birštono), o XVI a. dvarų inventoriuose jau minimi girininkijų administratoriai - girininkai. Jų veiklai reglamentuoti Žygimantas Augustas 1567 m. išleido ,,Įstatymą instrukciją Karališkiesiems girininkams“.
Šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 1 mln. valstybinių miškų prižiūri ir saugo daugiau kaip 400 girininkų, tiek pat jų pavaduotojų ir beveik tris kartus daugiau eigulių. Tačiau girininko, arčiausiai miško ir kaimo bendruomenės esančio valstybinio pareigūno, vaidmuo ir atsakomybė, organizuojant miškų apsaugą, atkūrimą ir priežiūrą, propaguojant visuomenėje, ypač kaimo bendruomenėje ir moksleivių tarpe, miškininkystę, daugelį dešimtmečių buvo ir liks pats svarbiausias. Nuo girininko asmenybės ir profesinės veiklos aktyvumo priklauso ne tik dabartinė, bet ir ateities miškų būklė, visuomenės požiūris į gamtos vertybes ir jų apsaugą.
Girininkas – pagrindinis ir svarbiausias įvairių pastaraisiais metais Aplinkos ministro patvirtintų miškų ūkiui svarbių programų – Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos (2002 m.) Lietuvos miškingumo didinimo programos (2002 m.), Valstybinės miško sanitarinės apsaugos programos (2002 m.), Valstybinės miškų priešgaisrinės apsaugos programos (2002 m.) vykdytojas ir darbų organizatorius. Vykdant minėtas programas, kasmet įveisiama po 1000 ha naujų miškų, sėkmingai likviduojami miško kenkėjų židiniai, sumažėjo gaisrų skaičius ir jų padaryti nuostoliai. Kad miškuose ūkininkaujama nepažeidžiant aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių reikalavimų, o ūkinė veikla atitinka Europoje pripažintus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, argumentuotai įrodo tai, kad pastaraisiais metais net 38 miškų urėdijose sertifikuoti miškai, o likusiose 14 miškų urėdijų tokie darbai numatomi baigti 2004 metais.
Nepaisant nemažų pasiekimų, priimtų ir įgyvendintų priemonių miškų apsaugai, pastaraisiais metais didėjo neteisėtų miško kirtimų ir pagamintos medienos grobimų atvejų, todėl ateityje visomis įmanomomis priemonėmis girininkas turės užtikrinti miško apsaugą ne tik nuo miško kenkėjų ir ligų, bet ir nuo miškavagių.
Girininko atsakomybė ir vaidmuo nesumažėjo didėjant privačių miškų plotams, nes dauguma privačių miškų savininkų dar neturi elementarių miškininkystės žinių ir galimybių tvarkyti savo miškus, todėl ant girininko pečių gula jų švietimo, konsultavimo ir kitų įvairių paslaugų jiems teikimo, privačių miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos klausimai. Labai svarbus vaidmuo girininkui tenka organizuojant gyvūnijos apsaugą ir propaguojant kultūringos medžioklės tradicijas.
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių kaip vieną iš poilsiavimo formų pasirenka aktyvų poilsį miške. Nors pastaraisiais metais miškuose padaugėjo estetiškai patrauklių ir funkcionalių rekreacinių įrenginių, tačiau jų poreikis ateityje augs, tuo pačiu iškils jų tvarkymo ir visuomenės švietimo problemos, todėl, sprendžiant šią problemą, svarbiausias bus girininko požiūris ir veikla.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nauji reikalavimai ir uždaviniai neaplenkė ir girininkų. Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, paukščių apsaugai svarbių teritorijų, Natura 2000 teritorijų apsauga ir priežiūra bei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamos paramos privačių miškų įveisimui sėkmingas panaudojimas, konsultuojant privačių žemių savininkus, rengiant Miško želdinimo projektus, organizuojant miško įveisimo darbus – tai tik keletas svarbių uždavinių, kuriuos teks įvykdyti. Todėl, nepaisant išaugusių darbo apimčių miško naudojimo srityje, girininko darbe pačiu svarbiausiu prioritetu išliks miško atkūrimas, apsauga ir priežiūra.
Neįmanoma išvardinti visos miškui ir visuomenei svarbios veiklos, kurią atliko ir ateityje turės atlikti girininkas. Jis visada buvo ir bus vienas svarbiausių asmenų ne tik įgyvendinant miškų ūkio politiką, bet ir kaimo bendruomenės veikloje, todėl ateityje reikalavimai jo profesionalumui, aktyvumui bei moralinėms savybėms tik didės.
Linkiu Jums sėkmės nelengvoje, bet garbingoje veikloje!“.
2004-06-25
„Miškas užima beveik trečdalį Lietuvos teritorijos ir yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei ir užtikrinantis aplinkos kokybę ir kraštovaizdžio stabilumą. Nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas naujoms kartoms ir tenkinti ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Kad miškas atliktų šias svarbias funkcijas ir būtų užtikrinta jo apsauga, priežiūra ir jame esančių gamtos turtų atkūrimas, beveik 500 metų jį saugo, puoselėja ir atkuria arčiausiai jo gyvenantis ir geriausiai apie jį išmanantis žmogus – girininkas.
Istoriniuose šaltiniuose pirmosios Lietuvoje girininkijos paminėtos XV a. pabaigoje (Gardino) - XVI a. pradžioje (Birštono), o XVI a. dvarų inventoriuose jau minimi girininkijų administratoriai - girininkai. Jų veiklai reglamentuoti Žygimantas Augustas 1567 m. išleido ,,Įstatymą instrukciją Karališkiesiems girininkams“.
Šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 1 mln. valstybinių miškų prižiūri ir saugo daugiau kaip 400 girininkų, tiek pat jų pavaduotojų ir beveik tris kartus daugiau eigulių. Tačiau girininko, arčiausiai miško ir kaimo bendruomenės esančio valstybinio pareigūno, vaidmuo ir atsakomybė, organizuojant miškų apsaugą, atkūrimą ir priežiūrą, propaguojant visuomenėje, ypač kaimo bendruomenėje ir moksleivių tarpe, miškininkystę, daugelį dešimtmečių buvo ir liks pats svarbiausias. Nuo girininko asmenybės ir profesinės veiklos aktyvumo priklauso ne tik dabartinė, bet ir ateities miškų būklė, visuomenės požiūris į gamtos vertybes ir jų apsaugą.
Girininkas – pagrindinis ir svarbiausias įvairių pastaraisiais metais Aplinkos ministro patvirtintų miškų ūkiui svarbių programų – Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos (2002 m.) Lietuvos miškingumo didinimo programos (2002 m.), Valstybinės miško sanitarinės apsaugos programos (2002 m.), Valstybinės miškų priešgaisrinės apsaugos programos (2002 m.) vykdytojas ir darbų organizatorius. Vykdant minėtas programas, kasmet įveisiama po 1000 ha naujų miškų, sėkmingai likviduojami miško kenkėjų židiniai, sumažėjo gaisrų skaičius ir jų padaryti nuostoliai. Kad miškuose ūkininkaujama nepažeidžiant aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių reikalavimų, o ūkinė veikla atitinka Europoje pripažintus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, argumentuotai įrodo tai, kad pastaraisiais metais net 38 miškų urėdijose sertifikuoti miškai, o likusiose 14 miškų urėdijų tokie darbai numatomi baigti 2004 metais.
Nepaisant nemažų pasiekimų, priimtų ir įgyvendintų priemonių miškų apsaugai, pastaraisiais metais didėjo neteisėtų miško kirtimų ir pagamintos medienos grobimų atvejų, todėl ateityje visomis įmanomomis priemonėmis girininkas turės užtikrinti miško apsaugą ne tik nuo miško kenkėjų ir ligų, bet ir nuo miškavagių.
Girininko atsakomybė ir vaidmuo nesumažėjo didėjant privačių miškų plotams, nes dauguma privačių miškų savininkų dar neturi elementarių miškininkystės žinių ir galimybių tvarkyti savo miškus, todėl ant girininko pečių gula jų švietimo, konsultavimo ir kitų įvairių paslaugų jiems teikimo, privačių miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos klausimai. Labai svarbus vaidmuo girininkui tenka organizuojant gyvūnijos apsaugą ir propaguojant kultūringos medžioklės tradicijas.
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių kaip vieną iš poilsiavimo formų pasirenka aktyvų poilsį miške. Nors pastaraisiais metais miškuose padaugėjo estetiškai patrauklių ir funkcionalių rekreacinių įrenginių, tačiau jų poreikis ateityje augs, tuo pačiu iškils jų tvarkymo ir visuomenės švietimo problemos, todėl, sprendžiant šią problemą, svarbiausias bus girininko požiūris ir veikla.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nauji reikalavimai ir uždaviniai neaplenkė ir girininkų. Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, paukščių apsaugai svarbių teritorijų, Natura 2000 teritorijų apsauga ir priežiūra bei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamos paramos privačių miškų įveisimui sėkmingas panaudojimas, konsultuojant privačių žemių savininkus, rengiant Miško želdinimo projektus, organizuojant miško įveisimo darbus – tai tik keletas svarbių uždavinių, kuriuos teks įvykdyti. Todėl, nepaisant išaugusių darbo apimčių miško naudojimo srityje, girininko darbe pačiu svarbiausiu prioritetu išliks miško atkūrimas, apsauga ir priežiūra.
Neįmanoma išvardinti visos miškui ir visuomenei svarbios veiklos, kurią atliko ir ateityje turės atlikti girininkas. Jis visada buvo ir bus vienas svarbiausių asmenų ne tik įgyvendinant miškų ūkio politiką, bet ir kaimo bendruomenės veikloje, todėl ateityje reikalavimai jo profesionalumui, aktyvumui bei moralinėms savybėms tik didės.
Linkiu Jums sėkmės nelengvoje, bet garbingoje veikloje!“.
2004-06-25
