Naujienos
*Žuvinto medžiai: aplinkos sergėtojai suklupo pačių suręgztoje įstatymų maišalynėje
Alytaus teismas šią savaitę nagrinėjo baudžiamąją Alytaus teismas šią savaitę nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuratūros pateiktus kaltinimus Žuvinto biosferos rezervato direktoriui Arūnui Pranaičiui ir Alytaus rajono savivaldybės specialistui Alvydui Sabaliauskui. Abiem kaltinamiesiems inkriminuojamas dokumentų klastojimas, o A.Pranaičiui - dar ir tarnybinių įgaliojimų viršijimas. Jeigu teismas pripažins jų veiksmus neteisėtais, kaltinamieji turės atlyginti Žuvinto gamtai padarytą daugiau kaip 130 tūkst. litų žalą,- rašo "Valstiečių laikraščio" žurnalistė Dalia Paulauskaitė 2007-04-03 straipsnyje "Alytaus teisme - baudžiamoji byla dėl Žuvinto medžių".
Arti kirto, toli skiedros lėkė
Prokurorė Asta Bernatavičienė teisme atstovavo baudžiamosios bylos tyrėjams, kurių įsitikinimu, pernai, 2006 m. vasario 13 d., Žuvinto biosferos rezervato direktorius A.Pranaitis savo pavaldiniams nurodė iškirsti ežero pakrantėje augusią medžių giraitę, nors neturėjo tinkamai įforminto savivaldybės leidimo. Pavieniai medžiai rezervato teritorijoje buvo kertami nuo 2005 m. rudens. Aleknonių kaimo gyventojams, kurių sodybos ribojasi su Žuvinto rezervatu, kilo įtarimų, kad medžiai kertami neteisėtai. Jie kelis kartus skambino į Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnybą, Alytaus rajono savivaldybę, o kai nesulaukė jokios šių institucijų reakcijos, kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą.
Šio departamento Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas Juozas Žuvininkas kartu su savivaldybės vyr. specialiste Sigita Raškauskaite vasario 21 d. nuvyko patikrinti gautų signalų ir rado neseniai nupjautų beržų, juodalksnių, blindžių, kitų medžių kelmus. Tikrintojams J.Pranaitis nepateikė leidimo, suteikiančio teisę kirsti medžius. Sakė, kad tokio dokumento jam nereikia, nes pats esąs aplinkosaugininkas ir žino, ką galima daryti valstybės saugomoje teritorijoje, ko - negalima. Direktorius parodė Žuvinto rezervato tvarkymo planą, kuriuo darbuotojai neva vadovavosi kirsdami medžių giraitę, tačiau paaiškėjo, kad ir šis dokumentas buvo nepatvirtintas.
Vis dėlto vėliau, kai medžių kirtimo teisėtumu pradėjo domėtis Alytaus rajono apylinkės prokuratūra, A.Pranaitis pateikė savivaldybės darbuotojo A.Sabaliausko 2006 m. vasario 13 d. išduotą leidimą Nr.8. Bylos tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokiu numeriu pažymėtas leidimas kirsti medžius ekologės S.Raškauskaitės jau anksčiau buvo išduotas kitam asmeniui. Be to, dokumentas nesuderintas su specialia aplinkosaugos darbuotojų komisija, šios komisijos nariai prieš medžių kirtimą neapžiūrėjo vietovės, nesužymėjo kirsti numatytų medžių.
Leidimas A.Pranaičiui išduotas tą pačią dieną, kai jis įteikė prašymą Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Mikelioniui. Prašymas neužregistruotas tarp kitų savivaldybės gaunamų dokumentų, o leidimą kirsti Žuvinto paežerės medžius išdavė ne šį darbą paprastai atliekanti ekologė S.Raškauskaitė, bet Architektūros skyriuje dirbantis A.Sabaliauskas.
Bylos tyrimo ir teismo proceso metu liudininkai tvirtino, kad vasario 13 d., kai direktorius A.Pranaitis Alytuje dar tik rūpinosi gauti leidimą medžiams kirsti, jo pavaldiniai Žuvinto ežero pakrantės giraitėje išpjovė apie 80-100 didelių, sveikų medžių. Nugenėtas šakas sudegino, o medieną išsidalijo tarpusavyje ir išsivežė.
Kaltintojų nuomone, direktorius A.Pranaitis viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir neteisėtai nurodė kirsti medžius jam patikėtoje saugoti valstybės teritorijoje. Taip pat A.Pranaitis ir savivaldybės atstovas A.Sabaliauskas kaltinami oficialaus dokumento klastojimu. Manoma, kad prašymas pateiktas ir leidimas medžiams kirsti išduotas atgaline data, tik po to, kai vietos gyventojai pradėjo skųstis dėl galimai neteisėtų Žuvinto biosferos rezervato administracijos veiksmų.
Įstatymų painiava
"Valstiečių laikraščio" kalbinti A.Pranaitis ir A.Sabaliauskas neigė savo kaltę. Teisme juos gina žinomi advokatai Vytautas Kucevičius bei Irena Andriuškevičienė.
Kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomone, aplinkosaugos įstatymų sistema - labai sudėtinga, todėl net teisininkai neretai joje painiojasi.
"Mums pateikti kaltinimai - nesąmonė. Prokuratūra tiesiog pražiopsojo svarbų norminį dokumentą. Be to, nuo šių metų vasario mėnesio ministras įteisino naują leidimų išdavimo tvarką, kurioje nenumatyta jokių derinimų su kokia nors komisija. Štai dabar mes jau vėl gavome leidimą iškirsti dar 100 hektarų miško, ir ten bus ne dešimtys, o šimtai kelmų",- sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius A.Pranaitis, neabejojantis, kad sulauks palankaus teismo sprendimo.
Vadovą iš keblios situacijos bandė gelbėti ir pavaldiniai. Inspektorius Aretas Paplauskas, kurį vietos gyventojai matė benzininiu pjūklu verčiant giraitės medžius, teisme liudijo, kad medžius pjovė ne vasario 13-ąją, o kitą dieną, kai jau buvo gautas oficialus leidimas. Jis neigė išpjovęs apie 100 alksnių, beržų, gluosnių. Sakė, kad iš viso buvo nukirsta gal tik kokie 8 ar 10 nedidelių medelių.
Leidimo kirsti medžius A.Paplauskas nematė, tačiau tvirtina žinojęs, kad toks dokumentas yra vyresniojo inspektoriaus Gintaro Baublio kabinete, ant stalo. Beje, atrodo, kad, gindamas savo viršininką, pavaldinys šiek tiek persistengė, mat bandė teismą įtikinti, kad pirmadienį, vasario 13 d., nekirto medžių, o kartu su kitais darbuotojais ir direktoriumi A.Pranaičiu visą dieną, "kaip įprasta", posėdžiavo. Direktorius jam netgi liepęs kitą rytą pasiimti savo "pielą" (benzininį pjūklą) ir išpjauti pakrantės krūmus, nes per tą šiukšlyną iš administracinio pastato nematyti ežero. Šiukšlyne, be krūmų, A.Paplauskas sako pjovęs ir sausuolius, sutrešusius medžius. Kaip atskyrė, kuris medis sveikas, o kurį reikia versti? Pasirodo, kolega G.Baublys visą giraitę jau anksčiau buvo sužymėjęs.
"Mes turime miškotvarkos planą ir pagal jį galime arba kirsti, arba sodinti želdinius",- tvirtino rezervato direktorius A.Pranaitis, tačiau aplinkosaugos specialistas J.Žuvininkas prieštaravo, kad toje teritorijoje galioja kiti įstatymai, nes tai - ne miško paskirties žemė.
Beje, pagal Žuvinto tvarkymo planą teritorija šalia rezervato administracinio pastato įvardyta kaip gyvulių ganymo ir šienavimo zona.
Žmonėms praeiti draudžiama, karvėms - galima
"Kokie gyvuliai? Juk aplinkosaugos specialistai visur skelbia, kad rezervato teritorijoje net vietiniams gyventojams vaikščioti draudžiama. Vaikus nuo ežero nuveja, o jeigu pamato su meškere - tai jau skandalas! Jokia ūkinė veikla neleidžiama. Mišką sodinti draudžiama! Girdi, paukščius išbaidysite, jiems perėti trukdote! O dabar pasirodo, kad rezervatas nusipirko karvių, jas ganys, pašarus ruoš. Karvutės po administracinio pastato langais, kur ponai vaikšto, savo "bandas" keps... Vadinasi, tie Žuvinto paukšteliai ne tokie baikštūs?" - piktinasi valstybės saugomoje teritorijoje ir jos kaimynystėje gyvenantys dzūkai.
Teismas kvietė liudyti labiausiai dėl nupjautų medžių išgyvenančią 76 metų Anelę Daugirdienę, jos sūnų, dukrą ir žentą, taip pat Aleknonių kaimo gyventoją Joną Simanyną, kurie prašė sustabdyti barbarišką Žuvinto gamtos niokojimą ir tvirtino, kad buvo išpjauta visa gražių, sveikų medžių giraitė. Tuos medžius, pasak Daugirdų, sodino dar jų tėvas, nes anksčiau žemės sklypas priklausė šeimai. Senosios Daugirdienės prašymu A.Paplauskas paliko nenupjautą tik vieną beržą, kuriam jau - daugiau kaip 50 metų.
"Vietos žmonės tą giraitę vadino Lakštingalų slėniu. Ankstesnis Žuvinto rezervato direktorius Vytautas Nedzinskas ten buvo įrengęs pavėsinę. Ir rezervato darbuotojai bei svečiai, ir kaimo gyventojai joje pasėdėdavo, visiems vietos užtekdavo. Nesuprantu, kodėl A.Pranaičiui užkliuvo tie medžiai? Ne pats juos sodino - kodėl liepė plikai iškirsti? Juk valstybė jį paskyrė saugoti, prižiūrėti Žuvintą, o ne jį niokoti?" - dėl savo tėviškėje netinkamai šeimininkaujančių aplinkosaugos specialistų rūstavo Verutė Mačiulienė.
"Suprasčiau, kad būtų iškirtę krūmynus, bet kodėl reikėjo versti sveikus, jaunus medžius? Jie kažkodėl padarė atvirkščiai: medžius nupjovė, o krūmus - paliko", - tvirtina J.Simanynas.
Kaimo žmonėms kyla daug klausimų, bet rezervato direktorius A.Pranaitis ne tik į juos neatsako. Kartais su vietos gyventojais jis netgi nesisveikina.
"Man sakė: tu per mažai klasių baigęs! Suprask - neišsimokslinęs tiek, kad jis su manimi galėtų kalbėtis. Gal todėl ir į mano klausimus jam neprivalu atsakyti?"- svarstė Jonas Daugirda, pasakodamas teismui, kaip bandė išsiaiškinti, ar jo tėviškės giraitėje medžiai iškirsti teisėtai, turint savivaldybės leidimą, ar ne.
Neišgirdę konkretaus atsakymo valstybės įstaigose, vasario 27 d.
kaimynai pasikvietė vienos televizijos žurnalistus. Šie nufilmavo ne tik plikus kelmus, bet ir šalia jų ant sniego nukritusį negyvą apuoką. Po to rezervato darbuotojai neva pradėjo slėpti įkalčius - trumpino kelmus, užkapstė juos žolėmis, užžėrė sniegu. Tai kaimo žmonėms sukėlė dar daugiau įtarimų.
"O kodėl jus taip papiktino medžių kirtimas? Ar jums dėl to labai blogai? Ar patyrėte asmeninių nuostolių?" - klausė kaltinamųjų gynėjai. Liudininkai vienu balsu tvirtino, kad tai - žala valstybei, ir jie gina viešąjį interesą, nes prie Žuvinto yra gimę ir užaugę, todėl brangina jo gamtą. Teismas toliau posėdžiaus gegužės mėnesį. Jeigu medžių kirtimas bus pripažintas neteisėtu, teisiamiesiems A.Pranaičiui bei A.Sabaliauskui teks atsakyti ne tik pagal Baudžiamąjį kodeksą, bet ir atlyginti žalą gamtai, kurią Aplinkos apsaugos departamentas įvertino daugiau kaip 130 tūkst. litų.
