Naujienos

Vienos didžiausių šalies medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmonių - "Vakarų medienos grupės" (VMG) valdomas Kazlų Rūdos "Girių bizonas" prieš mėnesį atidarė naują 200 mln. Lt vertės medienos drožlių plokščių fabriką, kuriam statyti gavo 45,7 mln. Lt Europos Sąjungos paramos. Metinis gamyklos pajėgumas sieks 460 tūkst. kub. m plokščių. Tai leis padidinti plokščių gamybos apimtis Lietuvoje tris kartus. Medienos drožlių plokštes Lietuvoje gamina "Klaipėdos mediena" ir "Girių bizonas".
Nuo 2003 m. baldų pramonės gamybos apimtys kasmet didėdavo apie 15-20 proc. ir pernai Lietuvos baldų gamybos įmonės jau buvo pradėjusios jausti medienos plokščių deficitą. Importuoti medžio drožlių plokštes yra brangu ir tai stipriai paveiktų baldų kainą. "Kai metų gale fabrikas pasieks savo projektinį pajėgumą, bus visiškai patenkintas Lietuvos baldžių poreikis ir dar liks didžiulis eksporto rezervas", - "Veidui" sakė Sigitas Paulauskas, "Vakarų medienos grupės" valdybos pirmininkas. "Girių bizonas" naudos tik lietuvišką žaliavą.

Nepalankios pirkimo taisyklės

Žaliavos Lietuvoje kol kas pakanka. Kasmet yra nukertama ir parduodama daugiau nei 6,5 mln. kub. m medienos, iš šio kiekio apie 1 mln. kub. m eksportuojama. "Mes turime ribotą kiekį žaliavos, todėl leisti išvežti iš Lietuvos gryną medieną yra tiesiog nusikaltimas, - piktinosi S.Paulauskas, kuris taip pat yra asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas. - Iš kubinio metro medienos pagaminta drožlių plokštė kainuoja septynis, o spintelė - dešimt kartų brangiau nei kubinis metras apvaliosios medienos".
Kubas medienos kainuoja apie 60 Lt, taigi jei 1 mln. kub. m būtų perdirbamas Lietuvoje, bendrasis vidaus produktas būtų didesnis maždaug 0,54 mlrd. Lt.
"Deja, pagal Aplinkos ministerijos šiuo metu nustatytas medienos pirkimo taisykles konkursus laimi "uabai", kuriuose dirba du trys žmonės, ir rąstai iškeliauja į užsienį, - aiškino S.Paulauskas. - Šie pirkėjai medieną arba eksportuoja, arba pakelia kainą ir perparduoda gamintojams. Mes jau kelis kartus siūlėme Aplinkos ministerijai pakeisti medienos pirkimo konkurso taisykles ir organizuoti konkursus dviem etapais, pirmame etape leidžiant dalyvauti tik Lietuvoje esančioms medienos perdirbimo įmonėms, tačiau į mūsų kreipimusis ministerija neatsakė".

Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis sako, kad siūlymas organizuoti prekybą apvaliąja mediena dviem etapais, pirmajame sudarant galimybę dalyvauti tik vietiniams medienos perdirbėjams, buvo nagrinėjamas ne kartą. "Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos bei Ūkio ministerijos pastabas, toks sprendimas nėra galimas, nes prieštarautų laisvo prekių judėjimo nuostatoms, apibrėžtoms EB Steigimo sutartyje, ir diskriminuotų atskirus medienos rinkos subjektus", - aiškino D.Dudutis.
Pabrėžtina, kad vienodi prekybos mediena principai yra taikomi visose ES šalyse narėse. "Stambios medienos perdirbimo įmonės gali pasinaudoti prekybos apvaliąja mediena taisyklėse numatyta galimybe sudaryti ilgalaikes medienos pirkimo sutartis, kurios užtikrina ilgalaikį ir stabilų apsirūpinimą mediena", - atkreipia dėmesį D.Dudutis.

Medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonės planuoja tolesnes investicijas. S.Paulauskas informavo, kad jau renkama vieta vidutinio tankio plokščių gamyklai statyti. Tokios plokštės naudojamos virtuvės baldams, laminuotai grindų dangai gaminti. Investicijomis į šį fabriką domisi VMG, SBA, "Vilniaus baldai". Taigi žaliavos reikės dar daugiau.

"Medienos pramonės įmonės didindamos medienos apdirbimo pajėgumus turėtų atsižvelgti į esamas ir prognozuojamas kirtimų apimtis. Nepaisant to, kad Aplinkos ministerija šalies pramonininkus ne kartą yra informavusi ir raginusi realiai vertinti galimybes apsirūpinti mediena, gamybiniai pajėgumai buvo toliau didinami ir keliami reikalavimai intensyvinti miškų kirtimą. Dar kartą norime atkreipti pramonininkų dėmesį į tai, kad planuodami medienos apdirbimo pajėgumų plėtrą jie turėtų atsižvelgti į numatomas kirtimo apimtis Lietuvoje, galimybes importuoti medieną iš kitų valstybių bei prisiimtų riziką dėl būsimos konkurencijos rinkoje", - sakė Miškų departamento atstovas.

 

D.Dudučio manymu, teiginys, kad miškų kirtimo apimtys mūsų šalyje nepagrįstai ribojamos, nėra teisingas. Aplinkos ministerija skelbia, kad Lietuvoje, vadovaujantis Miškų įstatymu ir visuotinai priimtais tvaraus miškininkavimo principais, kirtimo apimtys yra nustatomos pagal moksliškai pagrįstas ir subalansuotas metodikas. Pagal ilgalaikes miškų išteklių naudojimo prognozes iki 2010 m. bendros metinės kirtimo apimtys visuose šalies miškuose galėtų siekti 7 mln. kub. m, t.y. apie 1 mln. kub. m daugiau nei šiuo metu.

Šiuo metu pusė Lietuvos miškų yra privatūs, pusė - valstybiniai. Lietuvoje dar yra apie 300 tūkst. ha valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kuriuose dėl užsitęsusios žemės (miškų) reformos nevykdoma miškų ūkinė veikla. Šis neišnaudotas potencialas yra susijęs ne su kokiu nors dirbtiniu ribojimu, o su nuosavybės teisių atkūrimo į miškus eiga. Baigti žemės reformą iki šių metų pabaigos yra vienas iš Vyriausybės 2006-2008 m. programos strateginių tikslų, kurį įgyvendinus būtų galima pasiekti optimalias miškų kirtimo apimtis šalyje.

Priklauso nuo vieno užsakovo

Septynios iš 22 baldų gamybos įmonių, kurios viešai skelbia savo duomenis, daugiau nei pusę savo produkcijos parduoda Lietuvoje. Ir tos pačios - smulkesnės, kurių metinis pardavimas neviršija 20 mln. Lt. Tuo tarpu didžiosios baldų gamybos įmonės yra 90-100 proc. priklausomos nuo užsienio užsakovų.
"Nedidelė apyvarta Lietuvoje neturėtų stebinti, juk, palyginti su kitomis šalimis, esame tikrai maža rinka, - sako SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė. - Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų gamintojams pavyksta didinti eksportą. Tai rodo, kad plečiasi jų augimo potencialas. Kita vertus, vienas esminių trūkumų šiuo požiūriu yra tas, kad eksporto rinkos yra labai menkai diversifikuotos. Pavyzdžiui, nepaisant mūsų baldininkų pastangų ieškoti naujų užsienio užsakovų, didžiausia jų apyvartos dalis tebeatitenka IKEA. Jeigu šis Švedijos gigantas staiga pasitrauktų, medienos ir baldų pramonę užgriūtų išties sunkūs laikai, tačiau, laimei, artimiausiu metu toks scenarijus mažai tikėtinas.
"Gandus apie IKEA girdžiu jau nuo 2000-ųjų, - sako S.Paulauskas. - Tačiau iki šiol IKEA niekur iš Lietuvos nepasitraukė ir nemanau, kad Lietuvos baldininkai staiga taps nekonkurencingi".
Pagrindinės didžiųjų Lietuvos baldų gamybos įmonių eksporto šalys yra Vokietija, Olandija, Prancūzija. Pasak S.Paulausko, šių šalių pirkėjams baldai yra virtę tokia pat dažnai keičiama preke kaip drabužiai ar batai. "Prancūzai, olandai ar vokiečiai nereikalauja itin aukštos baldų kokybės, nes keičia interjerą ir baldus maždaug kas trejus metus. Todėl baldų prekybos salonams labai svarbu kuo greičiau keisti ir papildyti kolekcijas. Mes pristatome baldus nuo užsakymo gavimo per savaitę, tuo tarpu kinai užtrunka mėnesį ar du. Taigi geografinis veiksnys bus mūsų pranašumas, net jei pigios darbo jėgos pranašumas ir ištirps. Be to, įmonės stipriai investuoja į naujas technologijas ir darbo jėgos reikia vis mažiau", - paneigia pesimistines prognozes S.Paulauskas.
"Medienos ir baldų sektoriui nestinga iššūkių. Neseniai matėme, kaip medienos pramonės veiklą gali trikdyti nepalankios oro sąlygos (dėl pažliugusių miško kelių buvo sutrikęs medienos žaliavos tiekimas). Paminėtina ir tai, kad konsolidacija tarp žaliavos tiekėjų ir jos perdirbėjų toli gražu nėra optimali. Kuo greičiau reiktų spręsti ir didelės priklausomybės nuo keleto stambių užsienio užsakovų problemą. Siekiant sėkmingos verslo veiklos, būtina garantuoti, kad gamybos veiksnių (darbo jėgos ir gamybinio kapitalo) našumas didėtų sparčiau nei gamybos sąnaudos", - ragina baldininkus būti budrius A.Budrytė.