Naujienos

Kovo mėnesį Vyriausybė pakeitė prieš dešimtmetį patvirtintus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Miško savininkai, iki tol suvaržyti griežtų naudojimosi savo turtu reikalavimų, gali lengviau atsidusti. Jau šį pavasarį savo reikmėms jie neplynais kirtimais gali pasigaminti nedidelį kiekį padarinės ar malkinės medienos,- rašo 2007-03-23 "Valstiečių laikraštis" straipsnyje "Miškų savininkams malkų pirkti nebereikės".

Leista išsikirsti iki 3 kubinių metrų medienos

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjo Nerijaus Kupstaičio teigimu, nuo šiol miško savininkui nebereikės supaprastinta tvarka išduodamo leidimo kirsti neplynais kirtimais baltalksnius, drebules, gluosnius, blindes ir vėjalaužas. Kaip žinome, tokie leidimai pateikusiam prašymą miško savininkui būdavo išduodami jau tą pačią dieną, tačiau dėl prašymų gausos miškų kontrolės pareigūnai praktiškai neturėdavo galimybių vietoje patikrinti numatytus kirsti medžius. Be leidimų miško savininkai galėjo tik surinki sausuolius, tačiau jau sanitariniams kirtimams reikėjo sudėtingomis procedūromis pasiekiamų leidimų. Todėl privačių miškų savininkai pirkti malkas buvo priversti. Taigi turi savo mišką, bet negali juo naudotis. Lopyti įstatymo spragas teko dėl padidėjusio miškų savininkų spaudimo. Juk pastaraisiais metais labai smarkiai pabrango malkos.
Nuostatų pagrindinio pakeitimo esmė - galimybė miško valdos savininkui neplynais kirtimais pasigaminti nedidelį kiekį medienos, t. y. iki 3 kub. m iš ha, bet ne daugiau kaip 15 kub. m iš visos valdos per metus.
Iš tiesų, šis pakeitimas - itin svarbus žmogui, kuriam reikia malkų. Pasak N.Kupstaičio, iš 15 kub. m medienos paruoštų malkų užtenka namui visą žiemą šildyti. Be to, medieną galima bus naudoti ne tik kaip kurą, bet ir statybinei medžiagai, pavyzdžiui, lentoms pasigaminti. Pagal iki šiol galiojusią tvarką panašių išimties atvejų nebuvo numatyta. Miško, kuris į kirtimų kategoriją nepateko dėl to, kad jis - nebrandus, ne per tankus, visi valdoje augantys medžiai - sveiki, jų negalima buvo kirsti.
Nustatytas leistinas kertamo miško limitas (iki 3 kub. m iš ha) - ne iš piršto laužtas. Paskaičiuota, kad, tiek medžių iškirtus, žalos miškui nepadaroma: kiek žmogus iškirs, tiek per metus jo natūraliai ir ataugs. Tačiau miško savininkas, nebrandžiame miške iškirtęs daugiau medienos nei per metus priauga, pasak specialisto, jau vykdytų naikinantį kirtimą.

Pranešti apie kirtimą - būtina

Savininkas galės kirsti paties pasirinktus medžius, tačiau patikra, ar jis per daug medyno neišretino, išliks. Yra ir dar vienas saugiklis - savininkas 14 d. prieš kirtimą apie tai turės pranešti Aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros inspektoriui (pateikti jam ranka rašytą pranešimą). Jį inspektoriui turi atvežti arba atsiųsti paštu. Atsakymo laukiama taip pat dvi savaites. Jei per tiek laiko neigiamas atsakymas negaunamas, vadinasi, galima važiuoti miško kirsti. Neigiamą atsakymą inspektorius gali duoti tada, kai, pavyzdžiui, medynas yra per retas. Inspektorius, norintis pasitikslinti informaciją apie miškų būklę, gali per atsakymui duotą laiką nuvažiuoti į vietą ir pasižiūrėti, ar šeimininkas prašo leidimo kirsti tikrai tam tinkamus medžius. Pranešime taip pat reikės įrašyti miško valdos kadastrinį numerį, nurodyti kertamų medžių rūšį bei jų kiekį.
Šiuo metu iš viso yra 220 tūkst. miško savininkų. Miškininkystės mokymo kursus baigusių tėra 15 proc., todėl baiminamasi, kad toli gražu ne visi miško savininkai gali teisingai pateikti numatytų kirsti medžių rūšis, o ypač jų kiekį kubiniais metrais. Naujai patvirtintuose nuostatuose numatytas apytikris leistino iškirsti miško tūris. Per daug iškirtusiems miško numatytos administracinės baudos. Už iki 10 kub. m neteisėtai iškirstos medienos skiriama nuo 200 iki 400 Lt bauda. Todėl abejojantiems savo žiniomis miško savininkams patartina į pagalbą kviestis konsultantus. Jie padės arba už jus pranešimą parašys.