Naujienos

Parko direkcija spaudžia gyventojus

"Valstiečių laikraštis" jau rašė apie įvairaus plauko žemgrobius, kuriems sudaromos išskirtinės sąlygos kurtis Pajūrio regioniniame parke. Šį kartą nutarėme panagrinėti, kaip nuo to kenčia vietiniai gyventojai, kurie, netekę vilties rasti teisybę, jų manymu, tik išrinktiesiems atstovaujančių valdininkų kabinetuose, patys kreipėsi į redakciją pagalbos. Lietuvos pajūrio gyventojų bėdos prasidėjo daugiau kaip prieš 14 metų, kai LR Aukščiausiosios Tarybos sprendimu buvo įkurtas Pajūrio regioninis parkas su Olandų kepurės kraštovaizdžio ir Kalotės botaniniu-zoologiniu draustiniu. Jau tada imta riboti vietinių gyventojų galimybes įteisinti paveldėtos ar iš valstybės pirktos žemės nuosavybę, - ji atiduodama svetimiems. Vėliau atsirado Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas ir parko tvarkymo planas, kurie visiškai suvaržė didžiausių į parko teritoriją patenkančių Karklės ir Kalotės kaimo gyventojus: iš jų atimta galimybė verstis savo žemėje bet kokia ūkine veikla, statytis namus.
Žmones piktina jiems taikomi apribojimai, o tuo tarpu greta jų žemės kertami pajūrio miškai ir statomi namai visokiems viršininkams, jų meilužėms ir meilužiams. Negalėdami toliau kęsti tokios valdininkų savivalės, Kalotės kaimo gyventojai susibūrė į žemės savininkų asociaciją "Kalotės ateitis", o Karklėje buvo įkurta bendruomenė "Karklės senbuviai". Deja, Pajūrio regioninio parko direkcija ir toliau randa vis naujų būdų, kaip varžyti gausiam pajūrio gyventojų būriui (abi šios organizacijos turi apie 100 narių - aut. pastaba) konstitucinę teisę valdyti savo turtą.
Vasario 3 d. įvyko asociacijos "Kalotės ateitis" susirinkimas, kuriame asociacijos nariai aptarė susidariusią padėtį, sprendė, ką toliau daryti, kol parko direkcija jų visai neužspaudė.

Teisme laimėjo teisę tvarkytis savo žemėje

Žemės savininkų asociacijos "Kalotės ateitis" prezidentas Vytautas Gendvilas Kalotės botaniniame-zoologiniame draustinyje valdo žemę, kurioje prieš karą būta sodybos. Tokiais atvejais saugomose teritorijose, buvusių sodybų vietoje, leidžiama statyti naujus trobesius. Tačiau Pajūrio regioninio parko direkcija niekaip nenori to pripažinti. Todėl V.Gendvilui su žmona Nina teko kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, kad šis pripažintų jų teisę statyti sodybą nuosavoje žemėje.
Žemės savininkai laimėjo bylą, bet parko direkcija apskundė teismo nutartį Aukščiausiajam administraciniam teismui. Praėjusių metų spalį pastarasis teismas išnagrinėjo bylą ir paliko galioti žemesniosios instancijos teismo nutartį.
Gendvilams pagaliau atsirado galimybė kurtis nuosavoje žemėje. Tačiau, pasak V.Gendvilo, regioninio parko direkcija sugalvoja jiems vis naujų apribojimų: reikalauja, kad savininkai pirma įvestų į savo sklypą elektrą ir pan. O kai Gendvilai ėmė tverti savo žemėje tvorą ir surentė nedidelį pastatėlį, buvo apšaukti baisiais nusikaltėliais, vykdančiais parke nelegalias statybas.
- Mes jau iškovojome sau teisę kurtis nuosavoje žemėje, nors parko direkcija ir nenori to pripažinti. Tačiau kitiems Kalotės draustinio gyventojams dar gali būti sutrukdyta tvarkytis savo valdose, - sakė "Valstiečių laikraščiui" V.Gendvilas. - Lapkritį (iš karto po Gendvilų pergalės teismuose prieš parko direkciją - aut. pastaba) buvo sudaryta komisija, kuriai pavesti pakeisti regioninio parko reglamentą. Bijome, kad naujasis reglamentas uždraus statyti namus net ir ten, kur yra buvusios senųjų pajūrio gyventojų sodybos.

Įtaria užmojus išprašyti vietinius gyventojus

Tokius pat rūpesčius išgyvena ir Karklės kaimo gyventojai. "Karklės senbuvių" bendruomenės atstovas Romas Jakubauskas (jis vasario 3 d. dalyvavo Kalotės žemės savininkų asociacijos susirinkime - aut. pastaba) pasakojo, kad jų kaime dar daug žmonių neturi žemės nuosavybės, žemė nėra net pamatuota, nors gyventojai seniai už ją sumokėjo. O per vargus įteisinusiems nuosavybę, kaip Kalotėje, ribojama ūkinė veikla, draudžiama statyti sodybas.
- Pasitaikė net tokių atvejų, kai moteriai, kuri už žemę sumokėjo valstybei daugiau kaip prieš 10 metų, buvo pasakyta, kad ji įtraukta į sąrašą žemei pirkti, - pasakojo R.Jakubauskas. - Kitų prašoma dar palaukti. O vėliau paaiškėja, kad jų žemė kažkam kitam atiduota.
Pasak R.Jakubausko, Klaipėdos apskrities valdžia nepaiso nė tarpžinybinės komisijos ir Seimo kontrolierių nurodymo pamatuoti žemes teisėtiems jų savininkams. O kai šie kreipėsi į teismą dėl neteisėto valdininkų elgesio, pastarieji tame rado naują galimybę vilkinti žemės nuosavybės įteisinimą, - kol teismas nagrinės jų skundą.
- Todėl mums peršasi išvada, kad yra sukurta sistema, kaip vilkinti laiką ir mus visai išprašyti iš pajūrio, kad paskui valdžia galėtų vėl pakeisti parko tvarkymo planą ir parduoti mūsų žemes kitiems urbanizuoti, - nuogąstavo "Karklės senbuvių" bendruomenės atstovas R.Jakubauskas.

Gendvilų pergalė laikina?

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nacius ("Valstiečių laikraščio" korespondentui tik telefonu pavyko su juo susisiekti - aut. pastaba) liejo į telefono ragelį užuojautą vietiniams pajūrio gyventojams ir sakė suprantąs žmones, kurie piktinasi jiems taikomais apribojimais kaip nori tvarkytis savo žemėje, o tuo tarpu šalia jų sklypų pridygo visokių pastatų, kuriuose kuriasi "svarbūs" asmenys. D.Naciaus teigimu, dėl pastarųjų invazijos į Pajūrio regioninį parką kalta žemės reforma, kuri suteikė tiems žmonėms tokią galimybę. Esą jis pats dėl to visai niekuo dėtas.
Buvo keista girdėti parko direktorių sakant, kad asociacijos "Kalotės ateitis" skundai įvairioms valstybinėms institucijoms tėra Ninos ir Vytauto Gendvilų, nepatenkintų Kalotės botaniniame-zoologiniame draustinyje taikomais veiklos apribojimais, asmeninis reikalas. Lyg kitiems kalotiškiams (žemės savininkų asociacijai jau priklauso apie 50 kaimo gyventojų - aut. pastaba) jų asmeninės žemės reikalai nerūpėtų.
Direktoriui priminus, kad Gendvilai teismuose jau išsikovojo teisę statyti savo žemėje sodybą, D.Nacius pareiškė, kad parko direkcija dar mato galimybę sutrukdyti sutuoktiniams kurtis. Ir iš viso, pasak D.Naciaus, jau yra rengiamos saugomų teritorijų įstatymo pataisos, kurios uždraus statybas gamtos draustiniuose tose vietose, kurios parko tvarkymo plane nėra priskirtos statyti namus skirtoms teritorijoms.
- Pajūrio regioninis parkas ir taip jau smarkiai užstatytas, ir leidimų visiems statyti tikrai nebus duota. Galės statytis tik tie, kurių žemės patenka į parko tvarkymo plane statyboms numatytas teritorijas, - maždaug taip telefonu aiškino parko direktorius D.Nacius. - Nebent būtų pakeistas parko tvarkymo planas. Jis nėra šventas raštas, ir gali būti koreguojamas.
Pasak D.Naciaus, viskas - šalies valdžios rankose. Jeigu ji nuspręs, kad pajūryje užtenka mažesnės saugomos teritorijos, planas gali būti taisomas anksčiau, nelaukiant, kol sueis 10 metų (parko tvarkymo planas parengtas 10 metų - aut. pastaba).

Gyventojai ruošiasi į teismą

Vietiniai gyventojai supranta, kad reikia saugoti gamtą. Bet kodėl žmogaus veiklą parke reglamentuojantys dokumentai buvo išleisti tik po to, kai gražiausios pajūrio vietos jau buvo išdalytos "tautos elitui"? Žmonėms nenorom kyla mintis, kad buvo delsiama rengti parko planus, reglamentus ir kitus teisės aktus, kad būtų spėta patenkinti išrinktųjų poreikį įsikurti vienoje gražiausių šalies vietų, arba užkalti gražaus pinigo pastačius, o vėliau pardavus prabangius namus.
Pajūrio gyventojai jau kreipėsi į įvairias valdžios institucijas, kad būtų organizuojami moksliniai tyrimai nuosavai žemei taikomų apribojimų ir Kalotės botaninio-zoologinio draustinio įkūrimo, panaikinant Girulių draustinį, pagrįstumui ir teisėtumui nustatyti. Žmonės taip pat prašė, kad būtų panaikinti visi apribojimai dirbamai žemei, neturinčiai išliekamosios kultūros ir gamtos paveldo vertės, panaikinti gamtos ir kultūros paveldo tyrimais nepagrįstą regioninio parko tvarkymo planą ir grąžinti pajūrio žemes teisėtiems savininkams. Buvo net sudaryta tarpžinybinė komisija. Deja, pajūrio gyventojai liko vieni su savo bėdomis.
Asociacija "Kalotės ateitis" dar žada kreiptis į teisingumo ministrą (iš LR Seimo pirmininko Viktoro Muntiano ir LR Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo, į kuriuos pajūrio gyventojai raštu kreipėsi praėjusių metų gruodį, sulaukta formalių atsakymų - aut. pastaba). Paskui eis į teismą, kol aplinkos ministras nepatvirtino naujo Pajūrio regioninio parko reglamento, o Seimas nesuskubo keisti saugomų teritorijų įstatymo. Mat įsigaliojus šioms pataisoms daugelis žemės ūkio paskirties žemių, kurios patenka į Pajūrio regioninio parko Kalotės biologinį-zoologinį draustinį, savininkų galės savo pievose tik šienauti.