Naujienos

* A.Gaižutis: miško žemė šventesnė už šventą karvę

 2007-02-20
Viešbutyje “Crowne Plaza Vilnius”, M. K. Čiurlionio g. 84, Vilnius vyko konferencija "Kaip planuosime ir naudosime žemę rytoj? Žvilgsniai iš varpinių"
Organizatorius: Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Partneris: Aplinkos ministerija
Situacija Lietuvos žemės rinkoje ir teritorijų planavime karšta: nėra baigta žemės restitucija, savivaldybės – bendrųjų planų rengimo įkarštyje, sudėtingos detaliojo teritorijų planavimo procedūros mažina ekonominei veiklai tinkamos žemės pasiūlą. Esama situacija sunki ir žemės savininkams, ir investuotojams.

 

Konferencijoje buvo diskutuota apie žemės rinkos reguliavimo įtaką investicijoms ir verslo aplinkai, aptarti svarbiausi teritorijų planavimo aspektai, vertinama, kaip egzistuojanti sistema padeda užtikrinti savininkų ir kaimynų interesus.

 

Renginio tikslas – iš įvairių perspektyvų įvertinti šiandieninę situaciją teritorijų planavimo srityje, stipriąsias bei silpnąsias jos puses ir pasidalinti įžvalgomis apie reguliavimo kaitos perspektyvas.

 

Konferencijoje dalyvavo politikai, valdžios ir verslo bendruomenės atstovai, nekilnojamojo turto specialistai, akademinė bendruomenė, žurnalistai.

Vietos verslininkų ir užsienio investuotojų pastebėjimu, problemų, susijusių su žemės rinkos reguliavimu Lietuvoje tiek daug, kad esą jau nebepakanka supaprastinti vieną ar kitą procedūrą. Problemą raginama spręsti iš esmės.

Verslininkų teigimu, būsimų naujakurių ar žemės neatgaunančių savininkų piketų sumažėtų, jei Lietuvoje būtų lankstesnės teritorijų planavimo procedūros, sparčiau tvirtinami bendrieji planai ar laisviau keičiama žemės paskirtis.

Esą šią rinką labiausiai iškraipo ir kliūtimi investicijoms tampa netikęs reglamentavimas.

„Miško žemė šiuo metu yra šventesnė už šventą karvę – nei žemės paskirčių keitimo, jokių statybų, jokių rekreacinių objektų negali būti statoma, ypač valstybinio miško žemėje. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir privatūs miško savininkai“, – tvirtina Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis .

Verslininkai itin skundžiasi savivaldybių biurokratija. Pavyzdžiui, žemės paskirties keitimo   procedūra užtrunka net iki dvejų metų.

„Yra noras labiau pareguliuoti savininkams ar vystytojams gyvenimą, o ne atstovauti viešą interesą“, – sako Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Laisvosios rinkos instituto duomenimis, pernai įmonių, turėjusių sunkumų pradėti naudoti žemę, padvigubėjo. Tokia padėtis esą rodo, kad nebepakanka kosmetinių tvarkos padailinimų.

„Galbūt ne vienos ar kitos procedūros dalinis patobulinimas, terminų patvarkymas ar aiškesnis užrašymas yra išeitis, bet iš esmės kitokio sprendimo ieškojimas“, – teigia Instituto prezidentas Remigijus Šimašius.

Valdžios pareigūnai kol kas apie esminius pakeitimus nekalba. Jų nuomone, ir dabartinis reguliavimas neblogas, tik įstatymų dažnai nepaisoma.

„Kartais tas reglamentavimas netgi yra per mažas, nes nei mūsų visuomenė, nei biurokratija nėra pribrendusi prie to reglamentavimo mažinimo. Jeigu taisyklės padaromos labai bendros ar labai laisvos, tai atsiranda traktuotė, kuri sukelia daugiau problemų“, – aiškina Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.

Tiek verslininkai, tiek specialistai sutaria, kad Lietuvoje reikėtų vienos žemės reikalus tvarkančios institucijos.

Dabar viena ministerija rūpinasi žemės reforma, kita – teritorijų planavimu, trečia – infrastruktūros plėtra, o jų interesai dažnai nesutampa, praneša LTV naujienų tarnyba.