Naujienos

* Trumpas miškininkystės pagrindų kursas -Miško savininko ABC

   Miško priežiūra ir tvarkymas reikalauja daug pastangų ir įžval­gos. Miškininkystės srityje priimti spiendimai šimtmečiams turi įta­kos tolesnei veiklai miške.

   Medžiai nuo kitų augalų ski­riasi savo ilgaamžiškumu ir dydžiu, didele stiebe sukaupta medienos mase. Medžiai skiriasi ir tarpusavyje. Ne vienas pastebėjome, kad atvirose vietose - laukuose, šalikelėse, pamiškėse - išaugę medžiai akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurie iš pat pradžių augo tankiame miške.

   Medžiai miške gyvuoja tarsi bendruomenėje - jie veikia vie­nas kitą ir juos supančią aplinką (dirvožemį, drėgmės režimą, klimatą, apšvietimą ir kt.). Susi­daro specifinės sąlygos, apie ku­rias būtina žinoti, norint palengvinti gamtai auginti mišką. Medžiai vienas kitą pradeda veikti susiveriant lajoms, kai jaunųjų medelių šakos ima viena kitą siekti. (Kiek anksčiau, prieš lajų susivėrimą,  šaknų sistemos susiveria žemėje).

2 pav. Jaunuolynas medžių lajoms susivėrus

   Kas gi yra miškas? Miškų įstatyme sakoma:

    MIŠKAS - ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, natūralioje augavietėje brandos amžiuje pasiekiančiais ne mažesnį kaip 7 m aukštį, kita miško augalija, išretėjęs ar netekęs augalijos dėl žmo¬gaus veiklos bei gamtinių veiksnių (kirtavietės, degimvietės, aikštės).
Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki 10 m pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

   MIŠKO ŽEMĖ - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai ir sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės paskirties.

   TAKSACINIS SKLYPAS. Miško žemės plotas skirstomas į apaugusį mišku (medynai) ir neapaugusį (aikštės, kirtavietės ir kt.). Medynai vienas nuo kito skiriasi augančių medžių rūšimis, medžių amžiumi, jų skalsumu, augavietėmis ir kt. rodikliais. Taksacinis sklypas yra pirminis miškų inventorizavimo, kadastro, ūkinių priemonių projektavimo ir ūkinės veiklos vienetas. Minimalus taksacinio sklypo plotas yra 0,1 ha.


3 pav. Taksaciniai sklypai

   MEDYNAS. Miške rasime ir neįžengiamų eglės jaunuolynų, ir erdvių pušynų. Šviesius beržynus keičia įvairiaamžiai mišrios sudėties miškai. Akivaizdu, kad galima išskirti panašios sudėties miško plotus, ryškiai išsiskiriančius iš kitų. Kiekvieną tokį vienalytį, atskirą miško sklypą priimta vadinti medynu.
 

MEDYNO RODIKLIAI. Vienas medynas nuo kito gali skirtis kilme, rūšine sudėtimi, forma, skalsumu, bonitetu, augaviete ir amžiumi.

   MEDYNO KILMĖ. Medžiai gali būti sėklinės ir vegetatyvios kilmės. Esant natūralioms sąlygoms, daugelis medžių plinta sėklomis. Bet medžiai gali daugintis ir vegetatyviu būdu, ypač lapuočiai, - šakų atlankomis (pvz., karklai), sudarydami kelminės ataugas (pvz., juodalksniai) ir šaknines atžalas (pvz., baltalksniai, drebulės). Tai vyksta taip: kelmai ir šaknys, paliktos žemėje nukirtus medį, kurj laiką dar išlieka gyvybingi. Esantys ant jų miegantieji pumpurai pradeda augti, iš kelmo ir šaknų išauga daug jaunų metūgių. Iš pradžių, būdamos susijusios su kelmo šakny sistema, vandenį ir maisto medžiagas atžalos per senąsias šaknis gauna iš dirvos. Palaipsniui metūgiai susidaro savo šaknų sistemą, senasis kelmas supūva, o sutvirtėįę metūgiai tampa savarankiškais augalais.

4 pav. Medyno sudėtinės dalys 5 pav. medžių dauginimosi būdai

   MEDYNO RŪŠINĖ SUDĖTIS.Medynai būna grynieji ir mišrieji. (grynieji sudaryti iš vienos rūšies medžių (turintys nedidele kitų medžių priemaišą: iki 10% tūrio vyresniuose medynuose ir iki 20% tūrio - jaunuolynuose), pvz.: grynas pušynas, grynas eglynas, grynas beržynas. Mišrieji medynai būna sudaryti iš dviejų ir daugiau medžių rūšių, pvz.: pušies ir eglės medynas, beržo, drebulės ir eglės medynas. Užrašant rūšinę medyno sudėtį, yra naudojami medžių rūšių tūrių santykio koeficientai skaičiai nuo 1 iki 10 ir sutrumpintas medžių rūšių pavadinimas didžiosiomis raidėmis.

Pirmiausia rašoma medžių rūšis, turinti didžiausią tūrį, o kelioms medžių rūšims turint vienodą tūrį - vertingesnė ir labiau atitinkanti augavietę rūšis. Pagal tai medynas vadinamas pušynu, beržynu, ąžuolynu ir t.t.
   Pvz.: 10E - grynas eglynas, kai eglės sudaro 100% medyno tūrio; 7B3E+J -beržynas su eglių (E) ir juodalksnių (j) priemaiša, kai sklype beržo medienos tūris siekia 70%, eglės - 30%, o juodalksnio -mažiau nei 5%. Visos medžių rūšys, kurių tūris medyne sudaro iki 5%, rašomos be koeficientų.
MEDYNO FORMA. Pagal formą medynai skirstomi j paprastuosius (vienaardžius) ir daugiaardžius.
   Medyno ardas. Medynas sudarytas iš daugelio medžių. Vieni jų aukštesni, kiti žemesni, vieni auga tankiau, kiti rečiau. Todėl medynuose yra išskiriami medžių ardai. Dažniausiai medyne išskiriami du (pirmasis ir antrasis) ardai arba tik vienas (pirmasis), rečiau trys. Pirmasis ardas (vyraujantis, viršutinis) - tai vyraujantys pagrindiniai aukščiausi medžiai. Antrasis ardas (žemutinis) - tai medžiai, augantys žemiau pirmojo ardo. Paprastai antrajame arde auga ūksmę pakenčiančių ir jauname amžiuje lėčiau augančių rūšių medžiai, pavyzdžiui, eglės (E), liepos (L). Antrasis ardas medyne išskiriamas tuo atveju, kai jį sudarančių medžių vidutinis aukštis yra daugiau nei 4 m ir 25% mažesnis už pirmojo ardo medžių aukštį, o antrojo ardo skalsumas - 0,3 ir didesnis. Reikia pažymėti, kad ir pirmojo ardo skalsumas turi būti 0,3 ir didesnis. Jei skalsumas mažesnis, tai jau nebe pirmasis ardas, o pavieniai medžiai.

 
6 pav. Miško sklypų ir medynų ardų išskyrimas
      Pavieniai medžiai. Kirtavietėse arba jaunuolynuose augantys medžiai, kai jie auga per retai (skalsumas mažesnis nei 0,3), kad sudarytų ardą, vadinami pavieniais (pvz., palikti sėkliniai medžiai). Pavienių medžių gali būti ir vyresniuose medynuose: jų amžius, aukštis ar skersmuo aiškiai skiriasi nuo kitų medyne augančių medžių.
  
   Pomiškis. Po senojo medyno lajų priedanga auganti jaunoji miško karta, iš kurios gali susiformuoti antrasis, o vėliau ir pirmasis ardas, vadinama pomiškiu. Pageidaujamų medžių rūšių (pvz.: pušies (P), eglės (E), ąžuolo (Ą), uosio (U)) pomiškis labai vertinamas ir kertant mišką patartina jį išsaugoti. Tokiu atveju sumažėja miško atkūrimo išlaidos, sutrumpėja naujo medyno išauginimo trukmė.
   Saugoti ar nesaugoti pomiškį kirtimo metu tenka spręsti konkrečiu atveju. Perspektyvų pomiškį vertėtų išsaugoti, kai medeliai sveiki, gyvybingi, gerai auga ir jų pakankamas kiekis.

Gyvoji užpelkėjusių miškų paklotė per ilgus šimtmečius virsta durpe

 Trakas. Tai medyne augantys krūmai. Labiausiai paplitę lazdynai (L), šaltekšniai (Š), šermukšniai (Šm), sausmedžiai (Sm), karklai (Kr), o sausuose pušynuose -kadagiai (Kd) (3 priedas, 74 p.). Trakas apsaugo ir pagerina dirvą. Pernelyg tankus trakas trukdo atkurti mišką.

   Miško paklotė. Ji būna gyvoji ir negyvoji. Gyvąja paklote vadinama danga, sudaryta iš samanų, kerpių, įvairių žolių ir pusiau krūmokšninių augalų. Labai tanki paklotė miškui žalinga, nes smarkiai išdžiovina dirvos paviršių ir trukdo savaime miškui atželti. Negyvoji paklotė sudaryta iš nukritusių spyglių, šakelių, lapų ir kt. (ji dar vadinama miško kraiku).

   MEDYNO SKALSUMAS. Miškininkystės praktikoje medyno skalsumu yra priimta laikyti lajų susiglaudimo laipsnį. Tiksliau apie skalsumą galima spręsti iš konkretaus medyno tūrio viename ha, palyginus jį su normalaus medyno tūriu (arba skerspločių suma krūtinės aukštyje). Normalus medynas yra toks, kuriame medžių lajos yra visiškai susivėrusios ir jų santykinis skalsumas prilyginamas 1,0. Nesant tuščių prošvaisčių medyno lajose, medyno skalsumas bus lygus vienetui (1,0). Jeigu prošvaistės užima pusę medyno lajų ploto, tai skalsumas bus lygus 0,5 ir t.t.
Minimalus medyno skalsumas yra 0,3. Jei medžių visumos skalsumas mažesnis nei 0,3, sklypas laikomas mišku neapaugusia žeme, o čia augantys medžiai aprašomi kaip pavieniai. 0,3-0,5 skalsumo medynai priskiriami retiems,0,6-0,7 - vidutinio tankumo ir 0,8-1,0 - tankiems.

   MEDYNO BONITETAS. Bonitetas yra derlingumo rodiklis. Jis parodo miško augavietės kokybę ir medyno našumą. Tos pačios rūšies bei amžiaus medynai, aug¬dami skirtingose auga-vietėse, pasiekia nevienodą aukštį ir tūrį. Pavyzdžiui, 120 metų eglynas įvairiose dirvose gali turėti 450, 400, 300 ir t.t. kietmetrių medienos viename ha. Tai reiškia, kad augavietės derlingumas, o kartu ir medyno bonitetas, tuose sklypuose yra nevienodas. Paprastesniu ir vaizdesniu boniteto požymiu priimta laikyti tam tikro amžiaus medyno aukštį, nes, kaip ir medyno tūris, medyno aukštis parodo dirvos našumą. Todėl bonitetas nustatomas pagal atitinkamo amžiaus medžių aukštį.
   Išskiriamos septynios bonitetų klasės: 1 A, 1, 2, 3, 4, 5 ir 5A. Pirmųjų (1A ir 1) bonitetų medynai auga geriausiai, 5 ir 5A - blogiausiai. Pavyzdžiui, 100 metų amžiaus pušys,  pasiekusios 28 metrų aukštį, yra 1 boniteto, 22 m - 3, o pasiekusios tik 13 metrų (pvz., aukštapelkėje) - 5A boniteto.

9 pav. Medžio aukštis ir skersmuo

MEDŽIO AUKŠTIS (H) ir SKERSMUO (D). Medžio aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki aukščiausio viršūnės taško. Skersmuo matuojamas 1,3 metro aukštyje (žmogaus krūtinės lygyje). Aukštis išreiškiamas metrais, o skersmuo - centimetrais. Ovalo formos kamienas matuojamas iš dviejų pusių - siauriausios ir plačiausios, o skersmuo nustatomas kaip šių dviejų matmenų vidurkis.

MEDYNO TŪRIS IR PRIEAUGIS. Medyno tūris ir prieaugis - tai pagrindiniai rodikliai, parodantys medyno našumą. Tūris matuojamas kubiniais metrais. Kai kalbama apie medyne augančių medžių tūrį 1 hektare, reikia žinoti, kad tai medžių stiebų (be šakų) tūris. Augančio medžio tūriui nustatyti yra naudojamos įvairios lentelės, kurių pagalba tūris nustatomas pagal medžio skersmenį (1,3 metro aukštyje) ir aukštį.

   Apskaičiuojant medienos tūrį naudojami dvejopi įprastiniai medienos tūrio matavimo vienetai: kietmetris (ktm arba m3!) ir erclmetris (erdm). Kietmetris - tai vien medienos masė, o 30-50% erdmetrio sudaro oras.
Erdmetriais apskaičiuojami smulkūs medienos sortimentai, kurių kiekvieną - malkas, šakas, žabus - išmatuoti sudėtinga. Perskaičiuojant tūrį iš erdmetrių į kietmetrius, naudojami glaudumo koeficientai. Jie priklauso nuo medžių rūšių ir sortimentų ilgio.

    Medyno turis nustatomas pagal vidutinį aukštį ir skalsumą (skerspločių sumą), naudojantis standartinėmis tūrių lentelėmis. Skalsumas nustatomas iš akies arba specialiu prietaisu. Taip tūris nustatomas 10-20% tikslumu. Norint tiksliau nustatyti tūrį, ištisai matuojami (taškuojami) medžių skersmenys (tikslumas 7%).
Bendrasis tūrio prieaugis parodo, kiek medienos priauga medyne per vienus metus. Prieaugis priklauso nuo medžių rūšių, amžiaus, boniteto, skalsumo. Kasmet 1 ha vidutiniškai priauga 5-7 m3 medienos, tačiau atskiruose medynuose medienos prieaugis gali būti labai nevienodas. Jaunesniuo-se medynuose prieaugis yra didesnis, miškui senstant jis palaipsniui mažėja. Ne visą prieaugį galima sunaudoti: paprastai apie 25% prieaugio natūraliai prarandama, apie 25% iškertama tarpiniais kirtimais ir apie 50% sukaupiama pagrindinei medžiapjūtei. Ūkininkaujant miške, paprastai siekiama sunaudoti kuo daugiau natūraliai prarandamo medynų tūrio ir kuo didesnį tūrį sukaupti pagrindiniam kirtimui.
daugiau>>>