Naujienos
* Vyriausybė tęs derybas dėl celiuliozės fabriko statybos
Šįkart nuspręsta nesiūlyti Seimui panaikinti beveik prieš penkerius metus priimto nutarimo, kad šis celiuliozės fabrikas yra nacionalinės svarbos objektas. Tai Vyriausybė buvo padariusi bent porą kartų.
Vytas Navickas, ūkio ministras, žiniasklaidos atstovams teigia, kad investuotojų sąrašas turėtų būti pateiktas dar viename Strateginio planavimo komiteto posėdyje. Tačiau tik nuo investuotojų paieškos sėkmingumo priklausys, kada tas posėdis įvyks. "Tada komitetas galės apsispręsti galutinai, ar valdžia remia projektą ir ar jis turi būto nacionalinės svarbos", - sako ministras. Komitetas kartu nutarė kol kas nesiūlyti Seimui panaikinti prieš penkerius metus priimto nutarimo būsimą gamyklą pripažinti valstybinės svarbos projektu. Prieš daugiau nei metus tryliktoji Vyriausybė siūlė Seimui šį nutarimą panaikinti, tačiau Seimas su Vyriausybės nuomone tuomet nesutiko. Prognozuojam, kad, pastačius celiuliozės gamyklą, būtų papildomai sukurta apie 680 tiesioginių darbo vietų gamykloje, 5.440 netiesioginių darbo vietų, 2–3% padidėtų medienos pramonės sukuriama bendroji pridėtinė vertė.
Rusai gamintų ir popierių Pono Navicko teigimu, kol kas susidomėjimą celiuliozės gamyklos projektu parodė Rusijos koncernas "DeKO" ir į Baltijos šalis gamybą norinti perkelti Švedijos įmonė "Rottneros". Pastaroji bendrovė, pasak ministro, investuotų apie 300 mln. EUR. Gamykloje būtų gaminama 220.000 t per metus plaušinės celiuliozės. Gamyklos pardavimai siektų apie 320 mln. Lt per metus. "DeKO" investuotų apie 1,2 mlrd. EUR. Gamykloje, ministro teigimu, gamintų 500.000 t celiuliozės ir popieriaus per metus. Gamyklos pardavimai siektų 2 mlrd. Lt per metus. "Popieriaus importas per 2005 m. padidėjo 12%, jo vartojimas Lietuvoje išaugo 11%. Popierius kaip duona, visiems labai reikalingas. Manome, kad rusai galėtų popierių gaminti Lietuvai",- teigia p. Navickas. Ištyrus galimos celiuliozės gamyklos statybos ir veiklos poveikį, nustatyta, kad dvi aikštelės - Jonavos–Gaižiūnų ir Alytaus–Jasunskų pagal tikėtiną poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai yra panašios ir galėtų būti nagrinėjamos toliau."Pirmiausiai rinksis investuotojai, nors ir mes ieškosime valdiškų sklypų. Pateiksime investuotojui sąrašą, o jis išsirinks, nes jo rizika ir jo pinigai",- teigia p. Navickas.
Medienos turi užtekti
Tryliktoji Vyriausybė teigė, kad celiuliozės gamyklai Lietuvoje neužtektų medienos išteklių. Tačiau patikslintos Aplinkos ministerijos ilgalaikėmis medienos išteklių naudojimo prognozės rodo, kad 2006–2008 m. bendras metinis kirtimų mastas galėtų pasiekti 6,5 mln. kub. m, 2008–2010 m. - 7,1 mln. kub. m, 2011–2020 m. - 7,9 mln. kub. m.
Teoriškai tiek medienos žaliavos turi užtekti šalies lentpjūvėms, medienos drožlių plokščių įmonėms, kurui ir naujajai gamyklai.
Anot Ūkio ministerijos aiškinamojo rašto, Lietuvoje neefektyviai naudojami miškuose esantys sausuoliai, išvirtę medžiai. Dėl to kasmet esą prarandama apie 1,4 mln. kub. m medienos.
Be to, šalyje neva apie 0,5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės apleista, ją reikėtų apsodinti mišku.
Viena pagrindinių celiuliozės gamybos žaliavų – popiermedžiai – neįperkami medienos plokščių gamintojams, todėl eksportuojami. Pastačius gamyklą, jie būtų naudojami šalyje.
