Naujienos

Būkite atsargūs- sausa žolė užsidega 
nuo menkiausios kibirkštėlės
 
2003 metais Vilniaus mieste atvirose teritorijose kilo 922 gaisrai. Žolė degė 261 kartą. Dažniausiai žolė dega ankstyvą pavasarį - kovo ir balandžio mėnesiais, t.y sausais, saulėtais mėnesiais, kol dar neatžėlusi nauja žolė. 
Pereitais metais Lietuvoje per keletą kovo dienų kilo per 500 žolės gaisrų, kurių metu buvo išdeginta per 3 tūkstančius hektarų žemės plotų, sudegė ne vienas gyventojų pastatas.
 
Sausa žolė užsiplieskia nuo menkiausios kibirkšties. Kaitri liepsna labai greitai plinta. Jei pučia stiprus vėjas, ugnis plečiasi tiesiog žaibiškai. Jei dega nepjauta žolė, ugnies liežuviai pakyla aukštai ir gali būti pavojingi bandantiems ugnį gesinti. Žmogus gali apdegti, apsinuodyti dūmais, prarasti sąmonę ir nukristi į degančią žolę. Tai mirtinai pavojinga.

Žolė užsidega vaikams žaidžiant su degtukais ar žiebtuvėliais, taip pat nuo neatsargiai deginamų laužų, nuo numesto degtuko, neužgesintos nuorūkos.     Dažnai pakanka net menkos stiklo šukės, kad joje susikoncentravęs saulės spindulys įžiebtų liepsną.

Kaimų gyventojai dažnai tyčia padega pernykštę žolę, nes nenušienauti pernykštės žolės plotai atrodo neestetiškai, juos sunku įdirbti, vėliau atželia nauja žolė. Taip aplaidūs ūkininkai pavasarį teturi vieną išeitį - nudeginti sausą žolę.
 
Žolės gaisras gali išplisti į mišką, gali užsidegti ugnies kelyje esančios sodybos, transporto priemonės.

Lietuvoje yra pavyzdžių, kai nuo degančios žolės vienu metu supleškėjo trys kaimyniniai gyvenamieji namai ir penki ūkiniai pastatai (Vilniaus rajone Didžialaukio kaime), ar degindamas savo pievose sausą žolę žuvo žmogus (Molėtų rajone, Vanaginės kaime). O atvejų kai užsidega pavienės sodybos, ūkiniai pastatai yra labai daug.

Liepsnojančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.

Degančios žolės skleidžiami dūmai sukelia žmogaus kvėpavimo takų sutrikimus, gali imti svaigti galva, paūmėja alerginės ligos.
 
Prisiminkite 2002  metų vasarą, kai visa Lietuva, o ypatingai Vilniaus miestas skendėjo liepsnojančios žolės ir durpynų dūmuose. Visa tai prasidėjo nuo keleto uždegtos žolės plotelių.

Išvykę gesinti degančių žolės plotų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į rimtesnius gaisrus, galbūt net Jūsų namuose…

Žolės deginimas yra draudžiamas. Už tai yra skiriamos baudos - piliečiams nuo 25 iki 500 litų, o pareigūnams ir darbdaviams - nuo100 iki 2000 litų.
 
Pastebėjus degančią žolę, nedera praeiti pro šalį, reikia ją užgesinti. Jei sunku patiems tą padaryti, nedelsiant kvieskite ugniagesius ( tel. 01)

Deganti žolė - pavojinga...

Jeigu gyvenate name, kurį supa miškas, ar pievos, pasirūpinkite, kad 10-30 metrų atstumu aplink Jūsų namą aplinka būtų tvarkinga - taip apsaugosite savo namus nuo žolės ar miško gaisro…
 
Kuo dažniau pjaukite žolę…
Sugrėbkite kieme nukritusius lapus, sausas šakas ir šakeles. Sugrėbtus lapus ir šiukšles išvežkite arba laikykite kuo toliau nuo namų…

Jei namas miške - nupjaukite nudžiūvusias šakas, svyrančias virš ar šalia stogo, elektros stulpų bei apatines medžių šakas, esančias 4-5 metrai nuo žemės…

Krosnių, laužų pelenus pilkite į metalinius kibirus, užpilkite vandeniu. 
Nemėtykite nuorūkų kur papuola - galite sukelti gaisrą…
Prieš kurdami laužą pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite laužo, kai pučia stiprus vėjas. 
Parinkite tinkamą laužui vietą. 0,5 metro aplink laužavietę iki nedegaus grunto nukaskite degią miško paklotę… 
Baigę kūrenti laužą, užpilkite žarijas vandeniu. 
Nedeginkite žolės!!!