Naujienos
Apie Lietuvos miškus 2004 metais
Valstybinės miškų apskaitos 2004-01-01 duomenimis, Lietuvoje miško žemės užima 2069,1 tūkst. ha. Medynai auga 1967,7 tūkst. ha plote. Šalies miškingumas 31,7%,- informuoja Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius prof. Andrius Kuliešis (šaltinis: http://www.lvmi.lt/)
Miškai
Nuo 1995 m. Lietuvos miškai skirstomi į 4 grupes: I gr. - rezervatiniai, II gr. - specialiosios paskirties (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), III gr. - apsauginiai ir IV gr. - ūkiniai miškai. I grupės miškuose bet kokia ūkinė veikla, juo labiau kirtimai yra draudžiami. II grupės miškai auginami iki gamtinės brandos, siekiant suformuoti įvairiaamžius medynus ir nuolat išlaikyti miško augaliją. Juose gali būti vykdomi ugdomieji, sanitariniai ar atkuriamieji miško kirtimai. I ir II grupių miškų plotuose medynai užima 259,0 tūkst. ha (13,2%), o III ir IV gr. miškuose - 1708,7 tūkst. ha (86,8%). I gr. miškai išskirti tik valstybiniuose miškuose, jie nėra privatizuojami. Valstybiniuose miškuose II gr. medynai sudaro 14,6%, tuo tarpu privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti - tik 9,5%. I ir II gr. miškuose vyrauja pušynai (47,8%), eglynai (15%) ir beržynai (14%). I gr. medynų amžius yra 66, II gr. - 63, III gr. - 53 ir IV gr. miškų - 52 metai. Lietuvos miškuose augančių medynų vidutinis tūris 197 m³/ha, mažiausias I gr. - 172 m³/ha, didžiausias II gr. - 212 m³/ha. Pagal skalsumą ir bonitetą II gr. miškai nesiskiria nuo III ir IV gr. miškų. I gr. medynai yra kiek mažesnio boniteto ir skalsumo.
Saugomos teritorijos Lietuvoje užima 774,3 tūkst. ha. Tai 5 valstybiniai rezervatai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai ir 101 savivaldybės draustinis. Miškai saugomose teritorijose užima 384,4 tūkst. ha (49,6% saugomų teritorijų ir 18,8% visų Lietuvos miškų ploto).
Be to, 290,1 tūkst. ha miškų plote yra apribotas ūkinis režimas. Tai įvairios paskirties apsaugos zonos, miestų ir rekreaciniai miškai, priešeroziniai, laukų ir kiti apsauginiai miškai. Iš viso saugomų teritorijų ir kitų miškų, kuriuose apribotas ūkinis režimas, yra 674,5 tūkst. ha (32,6% visų Lietuvos miškų).
2004 m. kovo 31 d. Registrų centre įregistruota 221,9 tūkst. miško savininkų, turinčių 655 570 ha miško. Bendras valdų skaičius - 148,7 tūkst. Vidutinis įteisintos valdos dydis 4,55 ha, vienam savininkui tenka 2,95 ha miško. Miško valdos palaipsniui stambėja. Valdų nuo 1 iki 5 ha yra daugiausia - 72,5 tūkst. 105 valdos yra daugiau nei 100 ha dydžio. Didžiausia valda yra daugiau nei dviejų tūkst. ha.
Daugiausia privačių miškų yra Anykščių, Druskininkų, Kelmės, Kupiškio, Molėtų, Plungės, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Telšių ir Utenos apylinkėse.
Didesnę valstybinių miškų dalį valdo miškų urėdijos (94,4%). Valstybiniai rezervatai valdo 2,2%, Kuršių nerijos nacionalinis parkas - 0,9% valstybinių miškų. Palyginti nedidelė dalis miškų priklauso savivaldybėms (1,4%), Susisiekimo (0,2%), Krašto apsaugos (0,5%) ministerijoms bei kitoms institucijoms (0,5%). Daugiau kaip 71% valstybinių miško žemių auga spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynai (pušynai sudaro 39%, eglynai - 27%, ąžuolynai su uosynais, kitais kietaisiais lapuočiais - 5%). Privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose pušynai (34%) ir eglynai (18%) sudaro tik pusę visų medynų ploto. Baltalksnynai privačiuose ir rezervuotuose miškuose sudaro 11%, beržynai - 23%, valstybiniuose miškuose atitinkamai 1 ir 18%.
Valstybiniuose miškuose augantys medynai yra vidutiniškai 5 metais senesni nei augantys privačiuose ir rezervuotuose miškuose - atitinkamai 56 ir 51 metų. Valstybinių miškų medienos vidutinis tūris (200 m³/ha) yra 5 m³/ha didesnis už privačių miškų medienos vidutinį tūrį (195 m³/ha). Brandžių medynų tūris III ir IV gr. valstybiniuose miškuose (280 m³/ha) yra net 61 m³/ha didesnis už privačių miškų brandžių medynų tūrį. Toks didelis tūrio skirtumas susidaro todėl, kad brandūs medynai privačiuose miškuose gerokai nualinti, be to, brandžių baltalksnynų privačiuose miškuose yra daug, tačiau jų tūris palyginti mažas (144 m³/ha). Privatūs ir rezervuoti miškai auga kiek geresnėse augavietėse nei valstybiniai miškai.
Medynų plotai per 6 metus (palyginti su 1998-01-01 valstybine miškų apskaita) padidėjo 79,8 tūkst. ha. Daugiausia padidėjo beržynų (23,1 tūkst. ha), juodalksnynų (17,5 tūkst. ha), baltalksnynų (11,3 tūkst. ha) plotai. Lietuvoje vyraujančių pušynų (36,4%) plotai padidėjo 16,4 tūkst. ha, o eglynų plotai (22,4%) sumažėjo 1,9 tūkst. ha. Plotų didėjimo bei medžių rūšių kaitos priežastis - naujų miškų atsiradimas, miškų inventorizacija anksčiau neinventorizuotuose plotuose, eglynų bei eglių kituose medynuose džiūvimas. Dėl to kai kuriuose medynuose pasikeitė rūšių sudėtis: sumažėjo eglynų, šiek tiek uosynų (0,1 tūkst. ha) ir vos padidėjo ąžuolynų (3,7 tūkst. ha) plotai.
Miškingiausios Lietuvoje yra Alytaus (48,9%) ir Vilniaus (43,6%) apskričių teritorijos, mažiausiai miškingos - Marijampolės (21,0%) ir Klaipėdos (23,3%) apskričių teritorijos. Didžiausi medienos ištekliai sukaupti Vilniaus (82,1 mln. m³), Alytaus (54,0 mln. m³), Utenos ir Kauno (po 45,0 mln. m³) apskričių miškuose, mažiausi - Marijampolės (19,2 mln. m³), Klaipėdos (20,7 mln. m³), Telšių (24,5 mln. m³) ir Tauragės (23,7 mln. m³) apskričių miškuose.
Lietuvos miškuose, skirtuose medienai auginti, augančių medžių tūrio vidurkis (196 m³/ha) didesnis nei Suomijos (90 m3/ha), Norvegijos (102 m3/ha), Didžiosios Britanijos (117 m3/ha), Švedijos (121 m3/ha), Danijos (125 m3/ha), Baltarusijos (163 m3/ha), Latvijos (170 m3/ha), Prancūzijos (194 3/ha) miškų ir tik nedaug mažesnis nei Lenkijos (213 m³/ha) miškų. Lietuvos miškų grynasis metinis (atėmus iškrentančių medžių tūrį) medienos prieaugis pagal nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis (6,6 m³/ha) didesnis nei daugelio kaimyninių šalių. Tai lemia mažesni daugumos medžių rūšių jaunuolynų plotai, nei turėtų būti esant tolygiai amžiaus klasės struktūrai, ir atitinkamai didesni vyresnio amžiaus medynų, produkuojančių gerokai daugiau medienos, plotai.
Miškų naudojimo mastą lemia jų funkcinis pasiskirstymas, taip pat medynų amžiaus struktūra, nustatytas kirtimo amžius, brandžių medynų plotai, brandžiuose medynuose sukauptos medienos kiekis. Lietuvos miškuose 2003 metais buvo iškirsta 6,46 mln. m³ medienos. Palyginti su 2002 metais, 2003 metais buvo iškirsta 160 tūkst. m³ daugiau. Valstybinės reikšmės miškuose iškirsta 3,76 mln. m³ medienos, o privačiuose - apie 2,7 mln. m³. Per paskutinius keletą metų miško kirtimų mastai valstybinės reikšmės miškuose buvo stabilūs ir svyravo labai nedaug priklausomai nuo miškų sanitarinės būklės. Tuo tarpu privačiuose miškuose, didėjant jų plotui, kirtimai palaipsniui didėjo. Rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti valstybiniuose miškuose miško kirtimai, išskyrus sanitarinius, nevykdomi.
Vertinant kirtimų intensyvumą Lietuvos valstybinės reikšmės miškuose, palyginus jį su situacija kaimyninėse šalyse, galima konstatuoti, kad šis rodiklis mūsų šalyje labai artimas kirtimų intensyvumui Estijos ir Lenkijos valstybiniuose miškuose. Latvijos ir Estijos privačiuose miškuose kirtimų intensyvumas yra daugiau kaip du kartus didesnis nei kirtimų intensyvumas valstybiniuose miškuose, o Estijoje šis rodiklis netgi gerokai viršija metinį medienos prieaugį 1 ha. Lietuvoje šie rodikliai skiriasi palyginti nedaug - privačiuose miškuose mūsų šalyje iškertama 0,4 m³ iš 1 ha daugiau nei valstybinės reikšmės miškuose.
Norint padidinti iškertamos medienos kiekį, lieka vienintelis kelias - didinti išauginamos medienos kiekį, t. y. bendrą medynų našumą, taip pat daugiau jos sukaupti medyne, t. y. didinti brandžių medynų tūrį ploto vienete. Tuo tikslu miškininkai intensyvina ūkininkavimą, didina ugdomųjų kirtimų plotus, pradėdami kirsti kaip galima anksčiau. Taip didinamas miškų tvarumas ir stabilumas, kaip viena iš svarbiausių sąlygų siekiant sukaupti medyne didesnę medienos prieaugio dalį pagrindiniam naudojimui.
Siekdama patikimai kontroliuoti miško išteklius, t. y. valstybės lygiu organizuoti kontrolinį ūkį, Valstybinė miškotvarkos tarnyba atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu: nustatoma miško plotų ir medienos išteklių dinamika, jų pokyčiai. Atliekant tiesioginius matavimus nuolatiniuose apskaitos objektuose kontroliuojamas medienos prieaugis, savaime iškrentančių ir iškrentančių medžių tūris. Sudaromas prieaugio balansas, įvertinama miško atkūrimo bei miško auginimo kokybė. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys rodo, kad miškų būklė Lietuvoje gerėja, didėja miškų plotai, medienos ištekliai. Miškai drauge su žemdirbystės plotais sudaro vientisą medžiojamosios faunos gyvenamąją erdvę.
Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius prof. Andrius Kuliešis http://www.lvmi.lt/
