Naujienos

* Panevėžys: medienos tiekimą žlugdo gamtos išdaigos

Didžiąsias metų šventes naujoje pirtyje Kupiškio rajono Padeksnio kaimo vienkiemyje su draugais planavusiam atšvęsti panevėžiečiui Dariui teko keisti savo planus, nes dėl medienos trūkumo rinkoje statybininkai negalėjo baigti darbų.

Prasidėję metai taip pat nieko gero nežada statybininkams už prastovas mokančiam ir dėl tuo nuostolių kasdien patiriančiam vyrui. Dėl nuolatinio lietaus neišvažiuojama klampyne virtę miškai tapo tikrais spąstais medienos žaliavą rinkai tiekiančioms įmonėms ir girininkijoms.

Miškai kertami, bet bekele pavirtę jų keliai ir pelkes primenančios miško paklotės neleidžia medienos ruošos įmonėms patiekti produkcijos perdirbėjams. Rąstų rietuvės miškuose didėja, ir niekas nedrįsta prognozuoti, kada jos bus padėtos krauti į miškavežius.

Pasijuto kaip Karelijoje

Prie Panevėžio miesto ir rajono medžio perdirbimo įmonių jau rikiuojasi eilės nepatenkintų medienos pirkėjų, bet perdirbėjai nieko paguodžiamo negali jiems pasakyti.

Situacija rinkoje nekokia – medienos paklausa gerokai viršija pasiūlą, ir, maža to, produkcijos kainos ėmė kopti aukštyn.

Jeigu gamta toliau krės juokus ir neįsileis žiemos į šalį, medžio perdirbimo įmonės gali būti priverstos skelbti ekstremalią padėtį ir galbūt nutraukti savo veiklą.

„Dievulis neleidžia dirbti – tokių šlapių miškų per visą savo 18 metų profesinę veiklą neteko matyti, – „Sekundei“ sakė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius. – Pernai dar šiaip ne taip vykdėme įsipareigojimus medienos pirkėjams, bet metų pradžia tokia, kad kyla reali grėsmė sutartims“.

Apie 60 procentų miškų jau yra nepasiekiami sunkiajai technikai, o į likusius galima įvažiuoti tik sumaitojus miško kelius.

Neseniai Panevėžio rajono miškuose lankęsis svečias – gamtos mokslų daktaras iš sostinės, pasak D.Lukoševičiaus, juokavo, kad mūsų miškai dabar primena |Karelijos girias – pelkėtą Ladogos rajoną.

Kelius imta saugoti

Panevėžio miško ruošos įmonės jau kuris laikas laukia sinoptikų pranešimų su viltimi, kad išgirs apie atšalimą – tik šaltis gali nukloti kelią iškirstų ir miške sukrautų rąstų link.

Nors draudžiančio gabenti iš miškų rąstus įstatymo nėra, bet kelius nuo suniokojimo urėdija ir seniūnijos stengiasi apsaugoti eismą ribojančiais ženklais. Panevėžio rajono savivaldybės administratorius Vitalijus Žiurlys yra davęs nurodymus seniūnams suderinti su policija laikinų kelio ženklų, draudžiančių sunkiasvorio transporto eismą, statymą pamiškėse ir miškuose.

Daugelyje miško kelių, anot policijos pareigūnų, jau pastatyti kelio ženklai, draudžiantys sunkvežimių, kurių keliamoji galia viršija 8 tonas, eismą.

Panevėžio miškų urėdijos urėdas D.Lukoševičius įsakė girininkams akylai stebėti transporto judėjimą miškų keliais, ir net tais, kurie nepriklauso urėdijai. Didžioji dalis Panevėžio miško kelių – valstybiniai, o jų priežiūra patikėta urėdijai.

Vežti rąstus – prabanga

„Jeigu traukdama rąstus iš miško urėdija sugadina kelią, savo lėšomis jį ir sutvarko. Privačios miško ruošos įmonės tam arba neturi lėšų, arba nėra linkusios išlaidauti, todėl tenka riboti eismą, – paaiškino D.Lukoševičius. – Sugadinti kelią pernelyg didelė rizika mažoms įmonėms, nes kelio taisymas – brangus dalykas“.

Ieškiniai teismuose, įmonėms sugadinusioms valstybės turtą, gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. Tiesa, dažniausiai už rankos sugauti verslininkai geruoju sutinka padengti remonto išlaidas.

Vis dėlto linkusiųjų rizikuoti pasitaiko. Privačios bendrovės tai išdrįsta daryti dėl staiga trečdaliu išaugusių medžio žaliavų kainų.

Skundų dėl sugadintų miško kelių bei keliukų gauna ir Panevėžio miškų urėdija, ir Panevėžio rajono seniūnijos. Pastarosioms, norint bent iš dalies sutvarkyti kelią, per dieną tenka išleisti apie 400 litų – tiek kainuoja greiderio paslaugos.

Mediena brangs

Jeigu Sibiro anticiklonai artimiausiu metu neišstums iš Lietuvos įsivyravusių Atlanto ciklonų, šilumos ir lietaus, medžio perdirbimo rinkos specialistai drąsiai prognozuoja ir žaliavos, ir gatavos produkcijos kainų šuolį.

„Urėdija kainų nekels mažiausiai iki tol, kol baigsis pirmasis 2007-ųjų ketvirtis. Laikytis tokios kainų politikos mus įpareigoja sutartys su klientais, – tikino D.Lukoševičius. – Tačiau ilgalaikių prekybos sutarčių su klientais nesaistomi smulkieji verslininkai, manau, pasinaudos susiklosčiusia ekstremalia situacija ir pabandys užsidirbti daugiau“.

Medžio perdirbimo ir ypač pramonės įmonėse jau ir dabar jaučiama įtampa – dėl lietaus žaliavos atsargų sukaupti nepavyko, o bandymus užsitikrinti jos tiekimą irgi žlugdo gamtos išdaigos.

Šaltinis: www.sekunde.lt