Naujienos
2007 - 01 - 04
* Atlyginti už žemę siūloma lygiaverčiais miško sklypais
2007-01-03 žemės reformos užbaigimo problemos buvo aptartos per LR Vyriausybės pasitarimą, kuriame dalyvavo visų apskričių viršininkai.
Pasitarimo metu kalbėta, kad reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus dėl žemės. Dienraštis "Lietuvos žinios" rašo, kad beveik visiems pasitarimo dalyviams pasirodė priimtina nuostata, kad už valstybės išperkamą žemę miestuose būtų galima atlyginti lygiaverčiais miško sklypais. Tokia nuostata jau buvo įteisinta nuo 1993-iųjų iki 1997 metų liepos 1-osios nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusiame įstatyme. Šiuo metu Lietuvoje yra 114 tūkst. hektarų laisvos ne valstybinės reikšmės miško žemės kaimo vietovėse.
Pasitarimo metu kalbėta, kad reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus dėl žemės. Dienraštis "Lietuvos žinios" rašo, kad beveik visiems pasitarimo dalyviams pasirodė priimtina nuostata, kad už valstybės išperkamą žemę miestuose būtų galima atlyginti lygiaverčiais miško sklypais. Tokia nuostata jau buvo įteisinta nuo 1993-iųjų iki 1997 metų liepos 1-osios nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusiame įstatyme. Šiuo metu Lietuvoje yra 114 tūkst. hektarų laisvos ne valstybinės reikšmės miško žemės kaimo vietovėse. Vis garsiau kalbama, kad žemės didžiuosiuose miestuose nebėra, tad ir nuosavybė natūra juose nebus atkurta. Atlyginti už tokią žemę siūloma lygiaverčiais miško sklypais.
Pastaruoju metu apskričių viršininkų administracijose prasidėjo diskusijos, ar verta tęsti valstybinės žemės pardavimo procesą, kol nebaigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimas visoje šalyje. Pakeitus Konstitucijos 47 straipsnį, teisę įsigyti žemę Lietuvoje įgijo ir Europos Sąjungos šalių fiziniai bei juridiniai asmenys. Sustabdžius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą, gerokai sulėtėtų kaimo plėtra. Iš viso šalyje laisvos ir galimos parduoti žemės kaimuose yra 440 tūkst. hektarų, tokio miško esama 115 tūkst. hektarų. Vakar žemės reformos užbaigimo problemos buvo aptartos per Vyriausybės pasitarimą, kuriame dalyvavo visų apskričių viršininkai.
Pastaruoju metu apskričių viršininkų administracijose prasidėjo diskusijos, ar verta tęsti valstybinės žemės pardavimo procesą, kol nebaigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimas visoje šalyje. Pakeitus Konstitucijos 47 straipsnį, teisę įsigyti žemę Lietuvoje įgijo ir Europos Sąjungos šalių fiziniai bei juridiniai asmenys. Sustabdžius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą, gerokai sulėtėtų kaimo plėtra. Iš viso šalyje laisvos ir galimos parduoti žemės kaimuose yra 440 tūkst. hektarų, tokio miško esama 115 tūkst. hektarų. Vakar žemės reformos užbaigimo problemos buvo aptartos per Vyriausybės pasitarimą, kuriame dalyvavo visų apskričių viršininkai.
Vyriausybės programoje numatyta, kad žemė turi būti grąžinta jos teisėtiems savininkams iki šių metų pabaigos. Susigrąžinti ją pageidavo 708,7 tūkst. piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teisę į beveik 4 mln. hektarų turėtos žemės. Teisės atkurtos 689,3 tūkst. piliečių į 3,8 mln. hektarų žemės grąžinant natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn arba kompensuojant. Geriausi žemės grąžinimo rodikliai Marijampolės apskrityje. Čia piliečiams teisės atkurtos į 99,4 proc. prašymuose nurodyto ploto. Daugiau nei 98 proc. žemės grąžinta Telšių ir Panevėžio apskrityse.
Blogiausi rodikliai - Vilniaus ir Utenos apskrityse. Nuogąstaujama, kad jose bus sudėtinga laiku atkurti piliečių nuosavybės teises.
