Naujienos

"Vakarų ekspresas" išsiaiškino, kad atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos Neringos gamtosaugininkus įpareigoja iškirsti apie 200 ha miško želdinių ir tokiu būdu atidengti medžių užgožtas saugomas kopas bei atkurti natūralias gamtines buveines.

Tokie patys darbai bus vykdomi ir Pajūrio regininiame parke (PRP) - jame planuojama iškirsti apie 300 ha menkaverčio miško bei krūmynų.

Įpareigoti ES

Apie ketinimus atlikti drastiškus kirtimus kone pirmą kartą viešai prabilo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Albertas Kvietkus.

"Mes tokius kirtimus atliksime, kad jūs net žagtelsite", - užvakar jis sakė viešoje Klaipėdos miesto valdžios bei Vyriausybės atstovų diskusijoje dėl Kopgalio poilsio ir sveikatingumo komplekso projekto įgyvendinimo.

Pasak gamtosaugininko, kirtimai bus atliekami vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais.

"Esame Europos Sąjungos bei ekologinio saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 nariai, todėl turime elgtis pagal europines direktyvas", - dienraščiui paaiškino A. Kvietkus.

Projektas, kurio sąmata - per 3,4 mln. litų, rengiamas kartu su Pajūrio regioninio parko darbuotojais ir, anot ekologų, anksčiausiai galėtų būti pradėtas įgyvendinti tik 2006-aisiais metais.

Džiaugsis turistai

Didžiausi kirtimai bus atliekami nacionalinio parko Naglio gamtiniame rezervate - per trejus metus planuojama atidengti medžių užstojamas 6 km ilgio Pilkąsias kopas.

"Po Antrojo pasaulinio karo dalis kopų ir aplink jas esančios teritorijos buvo užsodinta kalnapušėmis, dalis medžiais apaugo savaime. Anksčiau ten buvo pievos, atviros kopos, todėl mes privalėsime atkurti ir išsaugoti šią gamtiniu požiūriu itin vertingą buveinę", - sakė A. Kvietkus.

Iškirtus medžius bus įgyvendinti ne tik gamtosauginis, bet ir ekonominis tikslai - atidengus kopas jomis galės grožėtis turistai, padidės nacionalinio parko atraktyvumas, o su juo - ir lankomumas.

"Tačiau mūsų mentalitetas dar nėra pasiruošęs priimti tokių drastiškų veiksmų - juk kertama bus plynai. Beje, kai kuriose vietose, atvirkščiai, miškas bus paliktas ir nevalomas, o tai keistai atrodys girininkams", - samprotavo nacionalinio parko darbuotojas.

Jis patikslino, kad dalinis kirtimas bus atliekamas ir Parnidžio kopos teritorijoje.

Gelbės pievas

Analogiški darbai numatomi ir PRP teritorijoje - Plocio gamtiniame rezervate ir Nemirsetoje.

"Bus iškirsti menkaverčiais medžiais ir krūmais apaugusių pievų plotai. Tos pajūryje esančios pievos yra unikalios ir įtrauktos į Europoje saugomų buveinių sąrašą, o jei jos užželia medžiais - tai jau nebe pieva. Anksčiau čia gyveno žmonės, stovėjo sodybos, ganėsi gyvuliai",- "Vakarų ekspresui" sakė PRP ekologas Erlandas Paplauskis.

Dienraščio paklaustas, ar iškirstose teritorijose bus vėl leidžiama ganyti gyvulius, ekologas teigė svarstantis tokią galimybę.

"Mes labiau linkę kas 2-3 metus organizuoti savanorių stovyklas ir šienauti pievas, kirsti vėl ataugusius krūmus. Gal ir bus atitverta dalis rezervato galvijams ganyti, tačiau man tai nelabai patinka, nes mes jau turime didžiulę užtvertą Seimo nario Antano Boso žinioje esančią elnyno teritoriją", - teigė E. Paplauskis.

Nacionalinio bei regioninio parkų darbuotojai patikino, jog apie būsimus kirtimus kalbėti dar anksti, kadangi nėra gauti nei pinigai, nei pabaigtos rengti bei patvirtintos naujos abiejų saugomų teritorijų planavimo schemos.

Pinigų įgyvendinti projektą planuojama gauti iš ES Struktūrinių fondų panaudojimo programos.

Medieną - naujai katilinei

Konservatyviu požiūriu į miško panaudojimą garsėjantys girininkai teigė neprieštarausiantys Kuršių nerijos miškų kirtimui.

"Labai gerai, jei kirs, nes gražuoles kopas būtina atidengti. Kadangi Kuršių nerijoje miškai sudaro apie 74 proc. teritorijos, t.y., apie 7 tūkstančius hektarų, iškirtus 200 ha gamta nenukentės. Jei nekirsi, po pusės amžiaus medžiai "užlips" į kopas ir kopų nebeliks", - "Vakarų ekspresui" sakė Juodkrantės girininkijos girininkas Romas Andrusevičius.

Beje, gamtosaugininkai patikino, kad iškirstų medžių žaliava bus naudojama Nidos miesto gyventojų būstams šildyti.

Pasak Neringos mero Viganto Giedraičio, šiuo metu jau yra pastatyta ir iki Naujųjų metų pradės veikti nauja alternatyvaus kuro katilinė.

"Nidos gyventojai bus šildomi medienos atliekomis, tad iškirstas miškas taip pat keliaus nebe ant laužo, kaip anksčiau, o į krosnis", - "Vakarų ekspresui" sakė meras.

Jis informavo, kad katilinės statybai Neringos savivaldybė skyrė apie pusę milijono litų. Per 400 tūkst. litų gauta iš Ūkio ministerijos.

"Naujoji katilinė bus ekologiškesnė. Prieš tai penkerius metus kūrenome skystu skalūno alyvos kuru, kuris buvo nekokybiškas. O dabar viena Telšių medienos perdirbimo įmonė mums nuolat tieks medienos atliekas. Naujoji katilinė yra tokio pat pajėgumo, kaip ir senoji. Pastaroji bus atsarginė", - sakė V. Giedraitis.