Naujienos

* Tinkamas nuosavybės naudojimas – maksimali nauda

Nuosavybės grąžinimo procesas eina į pabaigą. Daugelis savininkų jau susigrąžino jiems ar jų tėvams, seneliams priklausiusią nuosavybę. Tad nenuostabu, jog kartu kyla klausimas, kaip toliau elgtis su šiuo turtu. Lietuvoje dabar yra apie 250 tūkst. privačių miško savininkų, vidutinis turimos valdos dydis siekia 4,6 ha. Įdomu, ar tokio dydžio valdoje galima efektyviai ir naudingai ūkininkauti? Į šį klausimą galima atsakyti ir taip, ir ne.

Teigiamas atsakymas būtų tada, kai miško valdos savininkas gyvena netoli nuo savo miško, turi jėgų, laiko, o svarbiausia – žino, kaip toje valdoje ūkininkauti.

Neigiamai atsakytume tiems, kurie neturi galimybių tinkamai prižiūrėti savo turto. Valda yra toli nuo savininko namų, jis užimtas kitais darbais, nežino, kaip tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti mišką. Taigi ką daryti? Čia yra dvi išeitys.

Parduoti visą miško valdą arba patikėti ją sutvarkyti ir prižiūrėti miškininkystės paslaugas teikiančiai įmonei. Kitaip tariant, parduoti mišką išsikirsti, kai įmonė savininkui ne tik atnaujina ar sutvarko ribines linijas, parengia miškotvarkos projektą, iškerta galimus kirsti medžius, atsodina kirtavietę, bet ir sumoka už iš miško gautą medieną.

Bet kuriuo atveju daugeliui miško savininkų iškyla klausimas, kiek vertas turimas miškas. Nustatant preliminarią miško kainą, pirmiausia atsižvelgiama į taksacinius miško rodiklius. Taksoraščius sudaro miškotvarkos institutas. Juos valdos savininkas gali gauti kreipdamasis į rajono, kuriame yra miško plotas, miškų urėdiją (gyventojai priimami kiekvieną antradienį nuo 8 iki 12 val.),regiono Aplinkos apsaugos departamento Miškų skyrių ar į Lietuvos miško savininkų asociaciją. Duomenys bus pateikti tik miško savininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikus nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Jei miške yra brandžių medžių, kurie artimiausiu metu gali būti kertami, vieno hektaro kaina gali siekti ne vieną tūkstantį litų. Tačiau jei valdoje yra tik jauni ar pusamžiai medynai, jos kaina bus tikrai menka. Kiekviena valda yra vertinama individualiai, ir nustatytos vieningos kainos už 1 hektarą nėra.

Dažnas miško savininkas nemenkų pinigų tikisi gauti ir už žemę, kurioje auga miškas, tačiau ši žemė yra verta labai menkų pinigų. Teko susidurti ir su tokiu atveju, kai daugiau nei 10 hektarų miško valdos žemės sklypas Registrų centro buvo įvertintas 11 litų. Taip yra todėl, kad miško žemės negalima panaudoti jokiems kitiems tikslams, išskyrus miškui auginti. Tiems, kam įdomu, kiek kainuoja pasodinti 1 hektarą miško, galime pasakyti, jog vien sodinukų reikės ne mažiau nei 3 000, o kur dar miško priežiūra, galinti trukti net 100 metų (tiek reikėtų laukti, kol vėl bus galima kirsti, pvz., pušyną).

Tiek parduodantieji mišką su žeme, tiek jį parduodantieji išsikirsti turėtų neužmiršti, jog egzistuoja mokesčiai. 15 proc. pajamų mokesčiu bus apmokestintas skirtumas, atsiradęs tarp įsigyto ir parduoto sklypo kainos, jei miško valda nuosava išlaikyta mažiau nei 3 metus. Šis terminas netaikomas ir mokesčiai neskaičiuojami grąžinus nuosavybę.

Bet kokiu atveju 15 proc. pajamų mokestį turės sumokėti tie, kurie parduoda statų mišką arba apvaliąją medieną. Mokestį į VMI sąskaitą išskaičiuos medieną ar statų mišką perkanti įmonė. Bet kuri pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dirbanti įmonė pinigus tiek už įsigyjamą mišką su žeme, tiek už perkamą medieną sumokės sandorio sudarymo dieną. Jei būsimasis pirkėjas žada atsiskaityti tik tuomet, kai realizuos iš jūsų miško pagamintą produkciją patartume paieškoti patikimesnių pirkėjų.

Dar viena pakankamai dažnai iškylanti problema – valdos pasidalijimas tarp bendrasavininkų. Konstituciniam Teismui išaiškinus, jog miško valdos negali būti skaidomos į mažesnius nei 5 hektarų plotus, nebeliko galimybės savininkams pasidalyti bendrai turimos nuosavybės. Jei bendrasavininkai nenori drauge ūkininkauti visoje valdoje, vienas problemos sprendimo būdų - matinininko nubraižytas bei notaro patvirtintas miško pasidalijimo planas ir susitarimas dėl miško naudojimo. Šiuo susitarimu šalys nustato visų suinteresuotų asmenų teises ir pareigas. Tačiau jei atsiras būtinybė valdai rengti miškotvarkos projektą, jis bus rengiamas visai miško valdai ir šiuo atveju reikės visų valdos bendrasavininkų sutikimo. 

Bet kuriuo miško savininkui iškilusiu klausimu visada siūlome pasikonsultuoti su miškininkystės paslaugas teikiančių įmonių specialistais.

UAB „Bangenės miškas“ direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Čaikauskas