Naujienos

* Prezidento patarėja patarė savininkams bylinėtis su Vyriausybe

Manigirdas (kairėje) ir Vilmantas Mačiuliai iš pradžių buvo apgauti žemės reikalus tvarkančių valdininkų, dabar nusivylė prezidentu ir Seimu.  G.Skaraitienė

„Mūsų kaimas verkė. Pasijutome lyg baisūs žvėrys, kuriais gąsdinama visuomenė“, – „Lietuvos rytui“ sakė Aldona Trinkūnienė.

Šios moters šeima kilusi iš Trinkūnų kaimo Utenos rajone. Praėjusią savaitę Seimui pritarus prezidento Valdo Adamkaus veto įstatymo pataisoms, Trinkūnų kaimo senolių ir jų palikuonių 16 metų puoselėta viltis atgauti apie 14 hektarų mišku apaugusios žemės nutolo.

„Mums tai – trečiasis nacionalizavimas. Pirmąjį įvykdė okupantai atimdami tėvų nuosavybę. Antrą kartą jį patyrėme 2002 metais, kai mūsų miškai buvo pakrikštyti skambiais miško parkų vardais. Tikėjome pažadais, kad tai bus ištaisyta priimant įstatymo pataisą“, – trinkūniškiai negailėjo karčių žodžių kalbėdami apie Seimo sprendimą.

Siekta taisyti klaidą

Įstatymo pataisa, leidžianti atkurti nuosavybę natūra kai kuriose miško parkais pavadintose teritorijose, pradėta rengti prieš pusantrų metų.

Tada paaiškėjo, kad miško parkų pavadinimas buvo suteiktas ir tiems plotams, kurie jau buvo parengti grąžinti natūra, – parengti planai, sukalti ežiaženkliai.

Seimo kontrolieriai tada pripažino, jog Aplinkos ministerijos iniciatyva popieriuose įvykdyta parkų plėtra pažeidė įstatymą, nustatantį, kad miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami miškai su keliais, paplūdimiais.

Konstitucijos pažeidimu buvo įvardyta tai, jog nuosavybei atkurti kelias užkirstas tada, kai šis procesas buvo beveik pabaigtas.

Laimėjo išgalvoti argumentai

Rengiant pataisas buvo numatytas saugiklis, neleidžiantis privatizuoti vertingų teritorijų.

Be to, Miškų įstatyme nustatyta, kad tik valstybei gali priklausyti valstybinės reikšmės miškai. Tokiais laikomi esantys rezervatuose, 7 kilometrų pločio juostoje nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių arba priskirti jiems Vyriausybės nutarimu.

Nepaisant įstatymuose esančių apribojimų, garantuojančių, kad nuosavybė bus atkurta tik natūra, tik buvusiems savininkams ir tik visuomenės poreikiams nebūtinose vietose, nugalėjo plačią agitacinę ir reklamos kampaniją parengę visuomenės intereso gynėjai.

Išgalvoti teiginiai, kad bus privatizuotas Vingio ar seniai privačiai valdomas Europos parkas, politikams tapo svarbesni nei savininkų argumentai.

Liko atpirkimo ožiais

„Dabar mums liko tik viena išeitis – apskųsti teismui Vyriausybę, kurios valia mūsų miškai buvo pavadinti parkais“, – kalbėjo Manigirdas Mačiulis.

Šis pensininkas atstovauja septyniems pretendentams į 20 hektarų tėvų žemės Ignalinos rajone, Pabalčio kaime.

Dalį žemės tose pačiose vietose valdžia atidavė iš šio kaimo kilusiems savininkams. 2002 metais grąžinti buvo parengtas ir šis sklypas. Tačiau nuosavybės nespėta atkurti iki aplinkos ministro A.Kundroto sumanymo didinti miško parkus.

„Aplink – privatizuoti plotai, į kuriuos žemes persikėlė ir aukšti valdininkai. Mes likome atpirkimo ožiai, kalti už visų nuodėmes“, – pasakojo kaimo žmonės.

Patarėja rodo į Vyriausybę

Pritarti prezidento veto raginusi šalies vadovo patarėja Aušra Rauličkytė pasiūlė savininkams paduoti į teismą Vyriausybę, kad ši persvarstytų miško parkams priskirtų plotų pagrįstumą ir patikslintų ribas.

„Pasinaudosime šiuo patarimu, nes kito būdo atgauti žemę nebėra. Bet jei prezidentas teisus ir įstatymo pataisa iš tiesų bloga, kodėl mus ragina bylinėtis? Gal prezidentas pretendentams galėtų pasiūlyti ir advokatą valstybės lėšomis“, – kalbėjo A.Trinkūnienė.

Galima ir taikos sutartis

Yra ir taikus šios problemos sprendimo būdas. Vyriausybė gali laisva valia revizuoti miško parkų plotus ir išbraukti iš jų emocijų audrą valstybėje sukėlusius savininkų sklypus.

Tai padaryti siūlyta ir prieš dvejus metus. Tačiau tuomet kažkodėl nuspręsta taisyti įstatymą.

Savininkai mano, kad greičiausiai taip bandyta vilkinti laiką.

M.Mačiulis sakė niekaip negalįs suprasti argumentų dėl tvorų privačiose paežerėse: „Yra įstatymai. Juos reikia tik vykdyti. Tegul griauna tvoras. Gal bijo, kad saviškius nuskriaus“.

Nenurimsta ir parlamentarai

Vilties atkurti nuosavybės teises į miškų plotus bent daliai gyventojų nepraranda ir dalis Seimo narių.

Praėjusį penktadienį 30 parlamentarų įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūloma revizuoti miško parkus.

Pasak konservatoriaus Kazio Starkevičiaus , miško parkams dabar priskirta daug menkaverčių miškų, kurie negrąžinami buvusiems savininkams. Jis siūlo bent į juos atkurti nuosavybės teises.

Privatizavimas įsibėgėja

Valstybei priklauso daugiau nei pusė (1,4 mln. ha) Lietuvos miškų. Iš jų 1 mln. 99 tūkst. hektarų priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurie negali būti privatizuojami.

Miško parkais pavadinti plotai sudaro 39,3 tūkst. hektarų. Didžioji jų dalis (35,8 tūkst. ha) priklauso valstybei.

Jeigu valstybė atkurtų savininkų dalį natūra, jai ir visuomenės poreikiams liktų 35,1 tūkst. hektarų miško parkų.

Atmetus pataisą, šiuose plotuose dar sparčiau kursis kiti privatūs šeimininkai. Ši žemė nuomojama poilsiavietėms steigti – visuomenės poreikiai bus tenkinami už komercinę kainą.