Naujienos

* Bylinėtis yra kiekvieno Lietuvos piliečio teisė, bet ar... pareiga?

2006 m. lapkričio 16-oji. Šią dieną LR Seimo sprendimu Lietuvoje pradedama vykdyti antroji nacionalizacija. Tiesą sakant, trečioji. Pirmoji- kai pokario metais buvo okupuota mūsų tėvų teisėta nuosavybė. Antroji- 2002m., kai mūsų miškai buvo pakrikštyti skambiais „miško parkų“ vardais. Tačiau ji ne tokia skaudi, kadangi mes apie ją sužinojome tik po dviejų metų, kai kas dar vėliau. Kol žmogus nežinai, tol ir širdies neskauda. Trečioji įvyko ką tik. Ši pati skaudžiausia, nes įvykdyta ne okupantų, o savos Valstybės. Nepriklausomos, teisinės demokratinės Valstybės. Palaiminta paties Prezidento. Visuomenės labui.

Š.m. lapkričio 15 d. įvyko LR Seimo Kaimo  reikalų komiteto posėdis. Be Seimo narių,  kitų garbingų svečių , dalyvavo ir formuojanti Prezidento nuomonę LR Prezidentūros patarėja Aušra Rauličkytė . Ji pristatė LR Prezidento vetuoto įstatymo pataisą, atsakinėjo į pateiktus klausimus.

Tiesą pasakius, į daugumą Seimo narių išsakytų argumentų sekdavo vienintelis atsakymas – tai ne šio įstatymo problema. Kad miško parkams priskirti menkaverčiai, nė iš tolo į miško parkus nepanašūs miškai – ne šio įstatymo problema. Kad tų žmonių, kurių miškai tik 2002m. buvo priskirti miško parkams, atžvilgiu pažeisti teisėtų lūkesčių principai – taipogi ne šio įstatymo problema. Į abejones, kad ar  po kiek laiko tuose plotuose, kur dabar negrąžinama nuosavybė, neatsikels „neolituanai“, buvo atsakyta, kad tai irgi ne šio įstatymo problema. Atseit šis įstatymas žvelgia kur kas giliau. Kur giliau, taip ir nebuvo paaiškinta. Po Seimo narių argumentų, kad nuosavybė yra šventa, kad nuosavybės negalima šiaip paimti ir atimti, o  žmonės nekalti, kad tiek metų jiems negrąžino nuosavybės, Prezidento patarėja bandė  visus nuraminti, kad ne viskas prarasta. Ir pasiūlė tiems piliečiams, kuriems žemė nebus grąžinama natūra, paduoti į teismą LR Vyriausybę, kad peržiūrėtų miško parkams priskirtų plotų pagrįstumą ir patikslintų ribas.

Negana to, Teisės departamento vadovė turėjo ryžto Seimo nariams pasiūlyti kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kai parlamentarai juokdamiesi teiravosi, o kodėl gi Prezidentui pačiam nesikreipus į Konstitucinį teismą ir neapgynus pretendentų, A. Rauličkytė į tai argumentų nesurado.

Tiesą pasakius, labai įdomu, jeigu LR Prezidentas teisus ir šio įstatymo pataisa išties teisinga, tai kam žmonėms siūloma bylinėtis? Gal tokiu atveju Prezidentas  pretendentams galėtų pasiūlyti ir advokatą iš valstybės lėšų? Taip, bylinėtis yra kiekvieno Lietuvos piliečio teisė, bet ar... pareiga?

Ir dar viena kurioziška detalė. Kaip minėjome, Prezidento patarėja  pripažino, kad tikrai yra menkaverčių „miško parkų“. Ji viešai  siūlė kreiptis į teismą ir tokiu būdu priversti Vyriausybę peržiūrėti miško parkų teritorijoms priskirtų plotų ribas, bei  reikalauti, kad menkos vertės  miško sklypai būtų išbraukti iš miško parkų teritorijų ir juos būtų leista grąžinti natūra.  Tačiau juk Prezidento vetuotame įstatymo projekte taipogi  siūloma ypač vertingas teritorijas išbraukti iš grąžintinų natūra. O taip padaryti įmanoma tik peržiūrėjus visus plotus ir atskyrus menkaverčius miško parkus nuo ypač vertingų teritorijų. Tai kam dabar mums siūloma bylinėtis, jeigu buvo galima nueiti lengvesniu  keliu – tiesiog nevetuoti įstatymo? Juk  rezultatas tas pats- abiem atvejais  būtų pasiekta , kad tie plotai, kurie neatitinka miško parako statuso, būtų galima grąžinti savininkams. Taipogi  abiem atvejais tuos plotus peržiūrėtų ta pati institucija - Lietuvos Vyriausybė. Tai kam tada tos vingrybės? Tiesa, į argumentus, kad ypač vertingos teritorijos bus apsaugotos, nes LR Vyriausybė peržiūrės jas ir pateiks jų sąrašus Seimui, buvo atsakoma, kad tai neįmanoma, nes lieka daug vietos piktnaudžiavimui. O tai kaip tada būtų, jei viskas vyktų per teismus? Tada jau neliktų vietos piktnaudžiavimui? (Tiesiog stulbinanti Prezidento patarėjos kompetencija. Juk ji yra socialinių mokslų srities teisės krypties daktarė ir  2000 m. spalio 6 d. VU Teisės fakultete net apsigynė disertaciją “Nuosavybės teisės gynimas konstitucinės priežiūros institucijose”. )

                Žemė nacionalizuota. Kas toliau? Mes būtinai pasinaudosime Prezidentūros patarėjos patarimu ir kreipsimės į teismus. Pabrėžiame,  į teismus, nes manome- jų bus ne vienas. Interesas į paežerėse esančius plotus tikrai labai didelis ir tų interesų gynėjai lengvai nepasiduos. Bet mes ir pradžioje sakėme, kad esame nusiteikę ilgai kovai. Neapgins Lietuvos teismai, kreipsimės į Strasbūrą. Teisingumas privalo nugalėti. Mums ne tas pats, kas kursis mūsų tėvų ir senelių žemėje.

Pretendentų iniciatyvinė grupė

____________________________________________