Naujienos
2006 - 11 - 04
* "Veidas": Kas valdo Lietuvą?
2006-11-02
Žurnalas "Veidas" pirmą kartą atvirai paklausė Seimo narių ir ministrų, kas turi didžiausią įtaką Lietuvoje. "Pilkieji kardinolai", "prezidenturėlės", "sąmokslo teorijos", "neribotų galių turinčios specialiosios tarnybos", "nuošalėje stovintys pirmieji valstybės asmenys", "iš jų galią paveržę verslo rykliai, užuominomis leidžiantys suprasti nusipirkę dalį Seimo narių", "manipuliuojantys žiniasklaidos magnatai", "sujaukti žmonių protai", - maždaug tokiomis antraštėmis apibūdinami pastarojo pusmečio procesai Lietuvoje. Iš tiesų šiandien darosi nebeaišku, nei kas, nei kaip valdo valstybę, nei kas kam tarnauja, nei kas su kuo susiję.Kartais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė plaukia visiškai pasroviui, be jokio vairininko, be jokio kapitono, su išdrikusia komanda, aplipusia skandalais. Vieną savaitę ima atrodyti, kad didžiausią galią Lietuvoje turi Albinas Januška, kitą - viršų paima Rimandas Stonys, trečią - mažakalbis, senas teisė- tvarkininkas, dabar parlamentaras Alvydas Sadeckas, ketvirtą - slaptus galybės ginklus traukti pradeda saugumietis rezervininkas Arvydas Pocius, penktą -savo valdžią demonstruoti ima iš užsienių grįžęs Gediminas Kirkilas. Visa tai, suraukęs antakius, stebi prezidentas Valdas Adamkus. Ir taip be galo.
Parlamentarai atveria rinkėjams akis
Prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas - pirmieji šalyje asmenys. Remiantis šių trijų pareigų ture tojų konstituciniais įgaliojimais, būtent šalies vadovas V.Adamkus, parlamento pirmininkas Viktoras Muntianas ir Vyriausybės galva G.Kirkilas turėtų turėti daugiausiai įtakos mūsų valstybės gyvenime. Bet ar taip yra iš tikrųjų?
Dauguma paprastų, į politiką nesiveliančių šalies gyventojų įsitikinę, kad būtent taip ir yra. Nes jie šiuos politikus kasdien mato televizorių ekranuose, pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, jų balsus girdi sklindant iš radijo imtuvų.
Tuo tarpu žmonės, patys aktyviai dalyvaujantys politiniame gyvenime ir giliau žvelgiantys į mūsų valstybėje vykstančius procesus, išskiria visai kitas asmenybes.
Seimo nariai pastebi, kad ne jie, tautos atstovai parlamente, ir ne pirmieji valstybėje asmenys daro didžiausią įtaką mūsų valstybės valdymui ir sprendimų priėmimui, o žmonės, dažnai vengiantys viešumos, atvirai nedemonstruojantys savo galių.
Kas jie tokie - "Veido" skaitytojams išdėstė parlamentarai. Mūsų savaitraštis skandalų įkarštyje, spalio 18-26 d., atliko 141 Seimo nario ir ministro apklausą, domėdamasis, kas daro didžiausią įtaką mūsų valstybės gyvenimui - valdymui ir sprendimų priėmimui. Kitaip tariant, kas mus valdo. Parlamentarams pateikėme daugiau nei šimtą politikų, valdininkų, teisėtvarkininkų ir specialiųjų tarnybų aukštų pareigūnų, žiniasklaidininkų bei aktyvių visuomenininkų pavardžių. Iš jų prašėme išrinkti 25 asmenybes, kurios, Seimo narių vertinimu, turi daugiausiai įtakos mūsų valstybės valdyme. Taip pat prašėme, kad jei, parlamentarų manymu, kitos (anketoje nenurodytos) asmenybes turi gerokai daugiau įtakos, jie jas nurodytų.
Iš viso gavome 114 Seimo narių bei ministrų užpildytų anketų. Dvidešimt septyni tautos išrinktieji atsisakė su savo rinkėjais pasidalyti vertinimais ir nuomone, kas tie įtakingiausieji mūsų valstybėje. Vieni aiškino, esą jiems nepatinka į anketą įtrauktų asmenų pavardės, kiti dėstė, kad mūsų išvardytos asmenybės griauna valstybę, o ne kuria, treti iš pradžių žadėjo atsakyti, vėliau sakė apsigalvoję. Bent penketas politikų keturias dienas iš eilės žadėjo atsakyti. Savo duoto žodžio nesilaikė Seimo nariai Saulius Lapenas, Raimundas Palaitis, Ona Valiukevičiūtė, Jadvyga Zinkevičiūtė.
Dauguma į anketą atsakiusių parlamentarų aktyviai reitingavo pateiktas asmenybes. Kai kurie politikai netgi lygino pagal įtakingumą savo kolegas politikus su atskirais verslininkais ar žiniasklaidos atstovais, teisėtvarkininkais. Keletas politikų pateikė savo sudarytą įtakingų asmenybių sąrašą, bet jų nereitingavo.
"Veido" žurnalistai visiems pirmoje pagal įtakingumą pozicijoje įvardytiems asmenims skyrė 25 taškus. Paskutinėje, dvidešimt penktoje, pozicijoje paminėtai asmenybei - 1 tašką. Turint omenyje, kad atsakė 114 parlamentarų, įtakingiausias politikas maksimaliai galėjo gauti 2850 taškų. Savaime suprantama, tiek nesurinko nė vienas. Mat parlamentarai laikėsi nevienodos nuomonės, kas yra pirmame įtakingiausiųjų penketuke, kas dešimtuke, o kas - trečiajame dešimtuke.
Pirmųjų asmenų įtaka - tik formali
Apibendrindami rezultatus pastebėjome, kad kai kurie politikai į įtakingiausiųjų gretas stengėsi įrašyti savo partijos lyderius ar save, savo giminaičius, net jei jų pavardės ir nebuvo įtrauktos į anketą. Vis dėlto, nepaisant to, kad dešinieji ir kairieji skirtingai davė įtakos taškų toms pačioms asmenybėms, nuo pat pradžių dėl pirmos vietos tarpusavyje "grūmėsi" pensininkas nr.l Algirdas Brazauskas ir formalusis šalies vadovas prezidentas V.Adamkus. Tiesa, buvo momentų, kai atėjus keletui anketų jiems ant kulnų lipo ekspremjeras, nūnai verslininkas Bronislovas Lubys.
Vis dėlto, politikų vertinimu, nors A.Brazauskas ir neturi jokio valstybinio posto, o yra tik prieš porą savaičių didžiausia parlamente tapusios Socialdemokratų partijos pirmininkas, jo įtaka yra didesnė nei pirmojo šalyje asmens. Demokratijos lopšyje Amerikoje kaip asmenybė subrendęs Lietuvos prezidentas V.Adamkus, Seimo narių bei ministrų vertinimu, pagal savo įtaką yra tik antras po sovietinės nomenklatūros užgrūdinto ir visus aukščiausius šalies postus išbandžiusio A.Brazausko.
Tuo tarpu šimtą dienų Vyriausybei vadovaujantis Gediminas Kirkilas savo įtaka nusileidžia tiek pat, tai yra tris su trupučiu mėnesio, nuo 1992 m. gruodžio iki 1993 m. kovo Ministrų kabinetui vadovavusiam B.Lubiui. Apklausti Seimo nariai įsitikinę, kad "Achemos" grupės valdytojas valdant mūsų valstybę ir priimant sprendimus yra svarbesnis už šiandieninį vykdomosios valdžios vadovą.
Penktoje pozicijoje, Seimo narių manymu, yra ketvirtosios valdžios - žiniasklaidos atstovas Gedvydas Vainauskas, kurį paminėjo daugiausiai parlamentarų -net 102 iš 114 (tiesa, jam paprastai skirdavo ne 25 taškus, o 10-18 taškų). Jam pavymui eina Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Toliau - Konstitucinio Teismo pirmininkas. Tai liudija, kad politikai priimdami sprendimus reaguoja į Konstitucijos garanto ir aiškintojo -Konstitucinio Teismo vadovo, kuris reprezentuoja ir visą šią instituciją, nuomonę. Mūsų vertinimu, tai politinės brandos ženklas.
Lygiai taip vertinti reiktų ir tai, kad pakankamai aukštai vertinamas opozicijos lyderis. Tai irgi rodo demokratijos ir politinės kultūros lygį. Tiesa, neaišku, ar politikai, kalbėdami apie A.Kubiliaus įtakingumą, išskyrė jį dėl to, kad jis šiuo metu yra opozicijos lyderis, ar dėl to, kad apskritai tai vienas labiausiai patyrusių ir sumanių politikų. Moterų tarp įtakingųjų - tik dvi
Aštuntoje pozicijoje, politikų vertinimu, - prekybininkų atstovas Nerijus Numavičius. Tai turtingiausias mūsų šalies verslininkas. Plaukiant Seimo narių anketoms galima buvo pastebėti, kad jam ant kulnų nuolat lipa R.Stonys ir Darius Mockus.
Kaip įtakingiausius šiuos verslininkus parlamentarai minėjo dėl skirtingų priežasčių. Viena, matyt, būtų galima laikyti tą, kad dalis politikų sėdi "Dujotekanos" prezidento R.Stonio ir kitų verslininkų kišenėje. Tą, beje, patvirtina ir patys verslininkai. Pavyzdžiui, R.Stonys teigia finansavęs nemažai parlamentinių partijų. Maža to, jis klausia: "Ar gali paramą gavusių partijų atstovai objektyviai ir nešališkai tirti tą paramą suteikusiųjų įtakas, ar šie politikai nenusižengia etikai?" Regis, atviriau oligarchinio valdymo esmę atskleidžiančio pareiškimo Lietuvos piliečiams dar neteko girdėti.
Pirmąjį įtakingiausiųjų dešimtuką baigia Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, formalųjį Seimo lyderį V.Muntianą palikdamas per penkiolika, o buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską - per trylika pozicijų žemiau.
Jei Seimo narių apklausą lygintume su įprastomis gyventojų sociologinėmis apklausomis, galima būtų matyti nemažai panašumų, bet dar daugiau skirtumų. Paprasti žmonės kaip įtakingiausius taip pat išskiria A.Brazauską, V.Adamkų, B.Lubį, G.Vainauską, praktiškai kas valandą žmonių akyse kyla ir G.Kirkilo autoritetas, tačiau dėl kitų asmenybių nuomonės jau ima skirtis: paprasti žmonės išskiria Viliją Blinkevičiūtę, Vytautą Grigaravičių, vis dar gana dažnai mini Viktorą Uspaskichą, tuo tarpu Seimo nariai juos nustūmė gana žemai, į viršų iškeldami A.Janušką, D.Mockų, Artūrą Zuoką, Vitą Tomkų, Andrių Janukonį ar Juozą Kazicką. Nemažai taškų surinko ir šiaip jau kritiškai vertinami A.Pocius ar Juozas Bernatonis.
Įdomu tai, kad tarp 25 įtakingiausiųjų, politikų vertinimų, tik dvi moterys, abi ekonomistės. Labai ambicingos, savimi pasitikinčios ir abi karjerą pradėjusios dar sovietmečiu. Tai Europos komisarė Dalia Grybauskaitė ir pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės vadovė Kazimira Danutė Prunskienė.
Likimo ironija, kad buvęs K.Prunskienės bendražygis, vėliau tapęs konkurentu ir priešininku, Vytautas Landsbergis ir toliau, politikų vertinimu, su ja "konkuruoja" savo įtaka mūsų valstybės gyvenime. Apibendrinant apklausos rezultatus visą laiką buvo galima stebėti, kaip šie priešininkai lenkia vienas kitą ir vis lipa vienas kitam ant kulnų.
Įdomią parlamentarų reakciją sukėlė ir dvasininkų įtraukimas į siūlomą įtakingiausiųjų sąrašą. Nors tai gana įprasta Lenkijoje ar Vokietijoje, kai kuriems mūsų politikams tai kėlė pasipiktinimą, kitiems, priešingai, atrodė pagirtina. Neaišku, nuoširdžiai ar ne, nemažai Seimo narių tarp įtakingiausiųjų vis dėlto įtraukė kardinolą Audrį Juozą Bačkį ir Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių. Pastarasis atsidūrė dvidešimt pirmoje pozicijoje, o AJ.Bačkis - net devintoje. Panašias vietas įtakingųjų rinkimuose dvasininkai užima ir kitose valstybėse.
Reikėtų pabrėžti tai, kad nors daugelis teisėtvarkos institucijų ir specialiųjų tarnybų vadovų atsidūrė trečiajame ir ketvirtajame dešimtukuose, juos minėjo dauguma Seimo narių, tiesa, jiems skirdami palyginti nedaug įtakos taškų.
Taip pat aukštokai parlamentarai įvertino ir legendomis apipintus asmenis. "Pre-zidentūrėlės", "intrigantai", "pilkieji kardinolai", "buldozeriai" - taip neretai "pakrikštijami" A.Januška, Darius Kuolys ar J.Bernatonis - parlamentarų vertinami kaip gana galingi žaidėjai. Taigi visokios kalbos apie A.Januškos įtaką gal ir ne iš piršto laužtos.
Teigiamas ir neigiamas įtakingumas
Kokie netikėtumai išryškėjo atliekant šią apklausą? Esminis galbūt tas, kad Seimo nariai labai hiperbolizuotai vertina žiniasklaidos galią. Tarp šešiasdešimties įtakingiausiųjų - net septyni žiniasklaidos atstovai. Daugumai parlamentarų atrodo, kad žiniasklaidos magnatai ir kai kurie žurnalistai turi didesnę galią nei dauguma ministrų. Tiesa, patys ministrai vis dėlto nesikuklindami savo įtaką vertina kaip labai didžiulę.
Taip pat neįprasta buvo ir tai, kad dažnai kaip vieną įtakingesniųjų parlamentarai minėjo prieštaringai vertinamą Vilniaus merą A.Zuoką. Jis, nuolat konkuruodamas su amžinu savo priešu D.Mockumi, atsidūrė keturioliktoje pozicijoje. "Tai nieko keisto, - savo paaiškinamajame komentare dėstė vienas politikas, - įtakingumas gali būti ir teigiamas, ir neigiamas, taigi geras trečdalis įtakingųjų yra neigiami herojai, nors gana galingi".
Priminsime, kad įtakingiausiuosius Seimo nariai rinko iš pateikto daugiau nei šimto asmenų sąrašo. Tačiau jie turėjo galimybę įrašyti ir savo siūlomas personas. Taigi buvo paminėta dar maždaug 60 įvairaus "kalibro" žmonių. Dažniau buvo minimi Justinas Marcinkevičius, Irena Degutienė ir Aloyzas Sakalas.
Kai kurie parlamentarai minėjo save, kiti nepašykštėjo ironijos dozės ir tarp įtakingiausiųjų išskyrė "abonentą", "JAV ir jų struktūras" ar visą Seimo Darbo partijos frakciją. Apibendrindami šį visą "Veido" tyrimą, Seimo narių apklausą, sociologines Lietuvos gyventojų apklausas, galime teigti, kad išvydome gana išsamų ir tikrovišką įtakingųjų sąrašą, leidžiantį suvokti, kas mus iš tikrųjų valdo.
Sveikintina, kad didėja demokratiją užtikrinančių institucijų įtaka valstybės raidai, bet kartu neramina akivaizdžiai stiprėjanti oligarchų įtaka mūsų valstybės valdymui.
1. Algirdas Brazauskas (1778), pensininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.
Tai asmenybė, išmėginusi visus įtakingusius tiek sovietinės, tiek nepriklausomos Lietuvos postus. Iki nepriklausomybės atkūrimo, buvo pirmasis Lietuvos komunistų partijos sekretorius, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės vicepremjeras, 1992-1993 m. Seimo pirmininkas, 1993-1998 m. prezidentas, nuo 2001 m. iki šių metų birželio ministras pirmininkas. Jam vadovaujant dvyliktajai Vyriausybei kilo skandalas dėl meilės romano su buvusia bufetininke Kristina Butrimiene.
2. Valdas Adamkus, prezidentas (1746)
Išeivijos lietuvis, JAV ėjęs aukštas aplinkos apsaugos agentūros regiono administratoriaus pareigas, 1998 m., remiamas Lietuvos centro sąjungos, po palankaus teismo sprendimo, leidusio dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, per antrąjį turą laimėjo prieš Artūrą Paulauską. 2002 m. prezidento rinkimai jam buvo nesėkmingi. Kai po apkaltos iš šalies vadovų nušalinamas Rolandas Paksas, V.Adamkus 2004 m. neeilinių prezidento rinkimų antrame ture nugali Kazimirą Prunskienę.
3. Bronislovas Lubys (1612), pagrindinis "Achemos grupės", vienijančios per 30 įmonių, akcininkas
Jo įmonių apyvarta siekia 2,1 mlrd. Lt. Tai antras pagal turtingumą Lietuvos kapitalistas. Pradinį kapitalą sukaupė sovietmečiu vadovaudamas Jonavos "Azotui", 1992 m. tapo ketvirtosios Vyriausybės vicepremjeru, tris mėnesius vadovavo penktajai Vyriausybei. Tai verslininkas, puikiai sutariantis su viso politinio spektro partijomis ir jų lyderiais. Antrąkart vedęs - buvusią savo sekretorę.
4. Gediminas Kirkilas (1604), ministras pirmininkas
Jo vadovaujama Vyriausybė praėjusią darbo savaitę atšventė savo darbo šimtadienį. Karjerą pradėjęs nuo darbininko, po kelerių metų G.Kirkilas tapo kompartijos CK instruktoriumi. Visa jo partinė karjera susijusi su komunistų, vėliau socialdemokratų partijomis. Dėl to, kad nesivelia į konfliktus, dar dirbdamas paprastu Seimo nariu kolegų buvo vadinamas "katinu Leopoldu". Puikiai perpratęs viešųjų ryšių technologijas ir bendravimo su žurnalistais subtilybes. Antrąkart vedęs.
5. Gedvydas Vainauskas (1155), dienraščių žurnalų, spaustuvės, televizijos, krepšinio klubo pagrindinis akcininkas
Jaunystėje aktyviai užsiėmė dviračių sportu. Verslo startas - kartu su kolegomis privatizuotas dienraštis "Komjaunimo tiesa" 1990 m. pervadintas "Lietuvos rytu" 1123 taškai
6. Andrius Kubilius (1123), Seimo pirmininko pavaduotojas. Tėvynės sąjungos pirmininkas.
Politinę karjerą pradėjo 1988 m. įsitraukęs į Lietuvos persitvarkymo sąjūdį. Didesnę įtakų konservatorių partijoje įgijo sudėtingomis aplinkybėmis vadovaudamas dešimtajai Vyriausybei, kai pasitelkęs griežtų taupymo politikų išvedė šalies ūkį iš krizės. Didele vertybe laiko darnių šeimų, kurioje auga du vaikai.
7. Egidijus Kūris (931), Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Jo vadovaujamas Konstitucinis Teismas pirmukart sprendė, ar šalies vadovas nenusižengė Konstitucijai. KT yra tarp didžiausią gyventojų pasitikėjimų pelniusių institucijų. Garsių teisininkų atžala - jo tėvas Pranas Kūris dar sovietmečiu buvo ilgametis teisingumo ministras
8. Nerijus Numavičius (928), pagrindinis "Vilnimis prekybos" grupės akcininkas
Daugiavaikės šeimos atžala kartu su kitu studijų bičiuliu irgi iš daugiavaikės šeimos Žilvinu Marcinkevičiumi pradėjo prekybos verslą nuo nedidelės alkoholinių gėrimų Vilniuje parduotuvėlės. Dabar jo valdomų bendrovių apyvarta siekia 5,2 mlrd. Lt.
9. Audrys Juozas Bačkis (909), kardinolas, Lietuvos vyskupų konfederacijos vicepirmininkas.
Deleguotas Šventojo sosto, devynerius metus dirbo diplomatinį darbą. Nuo 1973 iki 1988 m. dirbo Vatikano valstybės viešųjų reikalų taryboje, buvo jos pasekretoris. Į Lietuvą grįžo 1991 m., kai buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupu.
10. Česlovas Juršėnas (884), Seimo pirmininko pavaduotojas.
Faktiškai šiandien jis Seime yra pirmasis asmuo pagal įtakingumų. Tai diplomatiškas ir labai gudrus politikas. Seimą jis valdo savo erudicija: puikiu Seimo statuto ir Konstitucijos išmanymu. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dirbo politikos apžvalgininku, kompartijos Centro komiteto instruktoriumi.
11. Rimandas Stonys (857), daugelio Įmonių, tarp jų energetikos įmonių "Dujotekana ", "Geonafta " akcininkas.
Jis yra dosnus visoms politinėms jėgoms. Kalbama, esą dėl to parlamente strigo Gamtinių dujų įstatymas. Girdi, dėl jo R.Stonys susigrūmė su tuomečiu ūkio ministru Viktoru Uspaskichu. R.Stonys turi įtakingų pažinčių tarp Rusijos politikos ir verslo magnatu.
12. Albinas Januška (828), bedarbis
Prieš tris savaites pasitraukė iš Užsienio reikalų ministerijos sekretorių ir diplomatinės tarnybos, bet ir toliau susitikinėja su įtakingais valstybės asmenimis. J politiką atėjęs su Sąjūdžiu. Kovo 11-osios Akto signataras A.Januška "pilkuoju kardinolu" ir "prezidentūrėle" imtas vadinti, kai tapo prezidento V.Adamkaus patarėju.
13. Darius Mockus (821), vienintelis koncerno "MG Baltic", km priklauso gamybos, prekybos, nekii jautojo turto ir žiniasklaiclos įmonių (h jų LNK televizija), akcininkas.
Jo valdomų akcijų vertė siekia apie 300 mln. Lt, o koncerno apyvarta - 995 mln. Lt. Tai trečias pagal turtingumą Lietuvos verslininkas.
14. Arturas Zuokas (783), Vilniaus meras, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas.
Buvęs karo žurnalistas savo pirmuosius solidžius honorarus apdairiai investavo į apgriuvusį sostinės senamiestį, ėmėsi nekilnojamojo turto ir drabužių prekybos. 1997 m. jis įsitraukė į V.Adamkaus prezidento rinkimų kampaniją, greit pelnė šio politiko simpatijas. Prezidentas krikštijo A.Zuoko vaikus. 2000 m. su Liberalų sąjunga pirmąkart tapo sostinės meru.
15. Vitas Tomkus (781), "Respublikos" leidinių grupės leidėjas ir pagrindinis akcininkas.
Jam priklauso spaustuvė, naujienų agentūros ELTA kontrolinis akcijų paketas, alaus daryklos "Gubernija" akcijų paketas. Buvęs satyrinio žurnalo "Šluota" žurnalistas V.Tomkus atgimimo metais įsitraukė į Sąjūdį, tapo SSRS AT deputatu. 1989 m. jis su bendražygiais įsteigė tuomet Sąjūdžiui priklausiusį dienraštį "Respublika".
16. Dalia Grybauskaitė (768), Europos biudžeto ir finansų komisarė
Į jos nuomonę įsiklauso liek Briuselio biurokratai, tiek Lietuvos politikai bei valdininkai. 2(X)4 m. Europos žurnalistai jų išrinko geriausia ES komisare. Ekonomistė D.Grybauskaitė yra baigusi tuometinio Leningrado valstybinį universitetą. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo septynerius metus dėstė Aukštojoje partinėje mokykloje. Ji turi karatė juodąjį diržų.
17. Vytautas Landsbergis (758), Europos Parlamento narys
Tai vienų dievinamas, kitų už šiandienos negeroves keikiamas politikas. Muzikologijos profesorius į politikų įsitraukė 1988 m. su Sąjūdžiu. 1990-1992 m. jis buvo aukščiausias valstybės vadovas - Atkuriamojo Seimo pirmininkas. 1993 m. V.Landsbergis išrenkamas Tėvynės sąjungos pirmininku. Po sėkmingų 1996 m. rinkimu vadovavo parlamentui.
18. Kazimira Prunskienė (663), Žemės ūkio ministrė, Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė.
Iki nepriklausomybės buvusi LSRS ministro pirmininko pavaduotoja po 1990 m. kovo ll-osios lapo pirmosios Vyriausybės vadove. Ji visų ligšiolinių Seimų narė, bet į Vyriausybę grįžo tik 2004 m. Prieš trejetą metų teismas panaikino ankstesnio teismo nutartį dėl jos pripažinimo bendradarbiavus su KGB.
19. Andrius Janukonis (601), "Rubicon group" 14,4 proc. akcijų savininkas.
Šios įmonių grupės apyvarta sudaro apie 311 mln. Lt. Apie A.Janukonio įtakų plačioji visuomenė sužinojo po kilusio skandalo dėl 2003 m. Vilniaus mero rinkimų, kai buvo paskelbti šio verslininko pokalbiai su sostinės meru A.Zuoku ir keletu parlamentarų bei verslininkų.
20. Zigmantas Balčytis (582), finansų ministras.
A.Brazauskas jį vertina kaip būsimų įpėdinį partijoje. Balčyčiui nepavyko Seime surinkti reikiamų balsų, kad būtų patvirtintus premjeru. Prieš keletu metų jis buvo patekęs ir į specialiųjų tarnybų akiratį dėl neaiškaus praturtėjimo, kai dirbdamas Vilniaus apskrities valdytojo pavaduotoju nusipirko bendrovės "Lilhun" akcijų, o netrukus apskritis bendrovei palankiai išnuomojo keletu sklypų.
21. Sigitas Tamkevičius (557), Kauno arkivyskupas metropolitas. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Nuo 1972 m. jis vienuolika metų leido ir redagavo "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikų". 1983 m. buvo čekistų suimtas ir tardomas. Apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija kunigas S.Tamkevičius buvo nuleistas dešimties metų nelaisvės bausme. Prasidėjus "perestroikai" 1988 m. paleistas.
22. Rimvydas Valatka (541), internetinio dienraščio vyriausiasis redaktorius, komentatorius.
Vieni jį aukština, kiti keikia, bet abejingų jo dygiems komentarams nėra. Savitu požiūriu A.Valatka ėmė išsiskirti dirbdamas "Gimtajame krašte", vėliau redaguodamas "Atgimimą". Kovo 11-osios Akto signataras. Nuo 1992 m. - dienraščio "Lietuvos rytas" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.
23. Arturas Paulauskas (528) Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininkas.
Jam šie metai ypač nesėkmingi, nes buvę partneriai išdavė - A.Paulauskas neteko Seimo pirmininko posto. Nepaisant to, kalbama, kad buvęs generalinis prokuroras turi didelę įtaką teisėtvarkos ir spec, tarnybų vadovams. Vienas prezidento Rolando Pakso apkaltos iniciatorių. Antrąkart vedęs - buvusią savo sekretorę.
24. Juozas Kazickas (526), vienintelis lietuvių kilmės milijardierius.
Jo pavardę dauguma lietuvių pirmąkart išgirdo apie 1998 m., kai šis verslininkas, turėjęs didelį autoritetą tarp tuomet valdančiosios konservatorių partijos bei Prezidentūroje, į Lietuvą energingai vedė amerikiečių kompaniją "Williams", vėliau gėdingai pasitraukusia.
25. Viktoras Muntian (468), Seimo pirmininkas.
Tai tikras sėkmės kūdikis. Buvęs Kėdainių rajono meras su V.Uspaskichu kūręs Darbo partijų, patekęs į Seimų netrukus ėmė kritikuoti savo vedlio vadovavimą. Šį pavasarį jis su dar keletu išeivių iš Darbo partijos įkūrė savą - Pilietinės demokratijos partiją. Baigęs SSKP partinę mokyklą.
26. Arvydas Pocius (463), Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.
Seimo komitetas reikalauja nušalinti A.Pocių nuo pareigų. Tuo tarpu A.Pocius nuo pareigų nušalina savo valdinius, prieš jį liudijančius parlamentui. Buvęs KGB re-zervininkas. Jam vadovaujant Marijampolės prokuratūrai buvo numarinta garsioji Sudargo kontrabandos byla.
27. Algimantas Valantinas (450), generalinis prokuroras.
Tai dar vienas sėkmės džentelmenas. Jo karjera negali nestulbinti - nuo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo pirmininko iki vyriausiojo šalies prokuroro. Kalbama, neva jo karjerai įtakos turėjo ryšiai su liberalcentristų lyderiais, kurie jį užtarė Prezidentūroje.
28. Raimundas Lopata (386), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
Tai šiek tiek bohemiška asmenybė. Jis puikiai bendrauja, žino, kaip patikti žurnalistams, - niekados neatsako komentarų, net jei paskambintum vidurnaktį ar vidury renginio. Palaiko ryšius ir su įtakingais politikais.
29. Juozas Bernatonis (378), Lietuvos ambasadorius Estijoje.
Tai vienas labiausiai patyrusių, išprususių, išmanančių teisę socialdemokratų atstovų. Be galo darbštus. Tačiau daugelio nemėgstamas dėl savo kietakaktiško bekompromisio charakterio. Bet nepatekusio į Seimą J.Bernatonio niekuomet likimo valiai nepalikdavo A.Brazauskas.
30. Vytautas Greičius (375) Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Jo įtaka šiek tiek apmenko, kai teko palikti Teismų tarybos vadovo postą. Bet V.Greičiui pavyko ne tik atsilaikyti, bet ir iš posto išgriauti buvusį prezidento patarėją Haroldų Šinkūną, kartu į nepatogią padėtį pastatant prezidentą. AT vadovu V.Greičių paskyrė konservatorių dauguma.
