Naujienos

2006 - 11 - 02

* Tipiškas konfliktas tarp naujakurių ir senbuvių įsiplieskė Kačerginėje

2006-11-02
 
 
Ilgiau nei metus trunkantis konfliktas tarp Kačerginės senbuvių ir naujakurių dar labiau įsiplieskė Kauno rajono politikams patvirtinus šio pakaunės miestelio bendrojo plano koncepciją. Ją priėmus Kačerginės senbūviai pradėjo planuoti statybas, o naujakuriai žada tęsti kovą dėl žaliųjų plotų išsaugojimo,- rašo dienraštis "Lietuvos žinios".


Kauno rajono savivaldybės tarybos spalio 26-ąją patvirtinta Kačerginės bendrojo plano koncepcija numato galimybę, kad laisvų plotų tarp J.Janonio gatvės ir Nemuno upės užstatymas galimas atsižvelgiant į rekreacijos poreikį ir gamtosaugos reikalavimus. Dauguma tarybos narių pritarė šiam variantui, uždegusiam žalią šviesą privačioms statyboms vienoje gražiausių pakaunės vietų. Už šį projektą balsavo 17 rajono politikų, 4 susilaikė, 2 buvo prieš.

Konfliktas Kačerginėje - neišvengiamas.
"Dalis žmonių, pavadinkime juos turtingais žmonėmis, čia neseniai pasistatė namus ir nenori aplink sulaukti naujų statybų, triukšmo, kaimynų ir galbūt krintančių savo namų kainų. Kitoje svarstyklių pusėje - žmonės, atsiėmę žemę ir nieko su ja negalintys daryti, na gal daržus laikyti", - aiškino Kauno rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Feliksas Jackevičius .

Turtingi naujakuriai pradėjo kovą dėl Kačerginės miško išsaugojimo.
Kaip čia neprisiminti gerbiamo miškininko Algirdo Bruko straipsnio BMM , kuriame jis rašė:

Už skambių šūkių – savanaudiškas interesas

Turtingi žmonės nepriklausomybės pradžioje „gavo“ sklypus ir miesto pakraštyje, prie gražaus miško, buvusioje privačioje žemėje, pasistatė individualių pilaičių. Kvartalo viduje liko gal pushektario erdvė, kurioje panoro atsiimti savo žemę buvęs tikrasis jos savininkas.
Deja, jis neatsiėmė ir neatsiims – neužstatyta žemė suspėta „padaryti“ mišku, kurio negalima privatizuoti. Gyvenamuose kvartaluose miškų ūkio paskirties žemės neturėtų būti, tačiau turtingiesiems ji labai reikalinga. Kas įsirengė čia automobilių stovėjimo, kas žaidimų aikšteles, kas šašlykų kepimo kampelius įsitaisė...
O visas šis savanaudiškas interesas labai gudriai slepiamas „kovos už gamtą“, „visuomeninio intereso“ šūkiais, visuomenės telkimu „prieš privatizavimą“...
Tuo tarpu patys kovotojai, aišku, nesusigrąžino savo tėvų žemės, o „prichvatizavo“ svetimą. Žmogelis nesupranta šių gamtos mylėtojų neįveikiamumo esmės, rašinėja skundus, laukia geros valdžios...
O esmė labai paprasta: miesto teritorijoje prie miško ar tarp medžių įsprausti privatūs dvareliai turi daug didesnę kainą nei komunaliniame kvartale. Štai dėl ko jų savininkai gali „pamilti“ ne tik medį, ne tik Seimo narį, ministrą, bet ir patį velnią.

Visą straipsnį skaitykite žurnalo Baltijos miškai ir mediena 2006 kovo numeryje.


 
*******************
Algirdas Brukas yra 
LMSA valdybos ir LMSA garbės narys, asociacijos pirmininko pavaduotojas, savo ilgamečiu nenuilstamu darbu ir veikla miškų ūkio labui nusipelnęs  neginčytiną autoritetą bei pagarbą miškininkų ir privačių miško savininkų tarpe.