Naujienos
2006 - 10 - 31
* V.Vaičiūnas: Lietuvoje vykdoma žemės reforma, o ne restitucija.
2006 10 31 "Valstiečių laikraštis" straipsnyje "iško parkai - ne mediena" spausdina žurnalistės Aldonos Deltuvaitės interviu su su Valdu Vaičiūnu, AM Miškų deoartamento direktoriumi,
Susigrąžinę miškus saugomose teritorijose, savininkai susidurs 
su ūkinės veiklos apribojimais.
Seimas neseniai priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą, kuri leidžia savininkams susigrąžinti turėtąją nuosavybę ir miško parkuose. Ši pataisa nevienareikšmiškai vertinama ne tik Seime, bet ir visuomenėje. Vieni tvirtina, jog ji panaikins iki šiol buvusią diskriminaciją (iki 2001 metų įstatymas leido susigrąžinti nuosavybę ir saugomose teritorijose, ir daug kas ją čia ne tik atkūrė, bet ir persikėlė iš kitų teritorijų), kiti sako, jog ši pataisa yra korupcinė, ji leis toliau grobti paežeres ir pradėti nelegalias statybas. Lietuvos žalieji netgi piketais ragino Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų vetuoti šią Seimo priimtą įstatymo pataisą.
Nesileisime į diskusijas, gerai ar ne, jei būtų leista ir likusiems savininkams susigrąžinti savo turtą ten, kur jie jį turėjo. Tačiau savininkai, nusprendę atsiimti miškus parkuose ir kitose saugomose teritorijose, turi žinoti, ką juose galėtų ir ko negalėtų daryti. Apie tai - pokalbis su Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriumi Valdu VAIČIŪNU. Tokiose teritorijose leidžiami tik miško ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Todėl daug ekonominės naudos iš medienos šituose miškuose tikėtis tikrai neverta. Manau, kad daugelis pretendentų tą puikiai žino.
- Bet jie reikalauja ir, matyt, tikisi kompensacijos už tai.
- Šiuo atveju kompensacijų įstatymas nenumato. Kompensuojama tik tada, kai steigiama nauja saugoma teritorija ir naujai nustatomi ūkiniai apribojimai, kai savininko nuosavybė buvo ten, kur jokie apribojimai nebuvo taikomi, o su naujai steigiama saugoma teritorija, ju atsiranda. Tada, kaip ir numatyta Saugomų teritorijų įstatyme, savininkui už naujai atsiradusius apribojimus mokama kompensacija. Yra priimtas ir Vyriausybės nutarimas, nustatyta tvarka, kaip tai daroma. Pirmiausia už valstybės lėšas parengiamas miškotvarkos projektas, apskaičiuojama, kokią realią naudą savininkas būtų galėjęs gauti, bet jos negaus dėl naujai atsiradusių ūkinės veiklos apribojimų. Savininkas kreipiasi į regiono aplinkos apsaugos departamentą, šis - į Aplinkos ministeriją ir teikiama paraiška Finansų ministerijai.
- Iš ko mokama savininkui kompensacija?
- Iš šalies biudžeto.
- Daug yra tokiu atvejų, kai apribojama ūkinė veikla ir savininkams mokamos kompensacijos?
- Kol kas nedaug. Nes šis procesas tik šiemet prasidėjo, o ir naujų saugomų teritorijų nėra daug. Bet jų atsiranda ir atsiras ateityje. Pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus steigiamos naujos paukščių ir buveinių apsaugai svarbios saugomos teritorijos, jose apribojama ūkinė veikla. Štai tokiais atvejais savininkams turi būti besąlygiškai kompensuojama.
- Bet miško savininkai nuolat kelia klausimą, kad būtų kompensuojama ir už ūkininkavimo apribojimus visose - tiek naujai įsteigtose, tiek nuo seno buvusiose - saugomose teritorijose.
- Natūralu, kad savininkai, jų asociacijos siekia vienokių ar kitokių tikslų. Tačiau, žvelgiant iš valstybės pozicijų, toks savininkų reikalavimas kažin ar gali būti objektyviai pagrįstas. Lietuvoje vykdoma žemės reforma, o ne restitucija. Taigi savininkai nuosavybės teises galėjo susigrąžinti ten, kur ūkinė veikla nėra ribojama, turėtąją žemę ar mišką saugomoje teritorijoje persikelti į ūkinius miškus. Daugeliu atvejų taip ir įvyko. Be to, nema- žai yra tokių, kurie pagal išvadas atsikėlė nuosavybės teises ten, kur ta ūkinė veikla ribojama. Vadinasi, sutiko, kad bus tokie apribojimai, ir įsipareigojo jų laikytis. O kai nuosavybės teises atkuriamos, pradeda reikalauti kompensacijų už apribojimus, kuriuos patys prisiėmė.
- Reikalauja kalbomis, lozungais ar yra ir realių žingsnių?
- Šiuo metu teisme yra dvi bylos, kuriose ieškovai prašo kompensacijų. Bet iki šiol teismai jas sprendė valstybės naudai.
Pretendentai turėjo ir dabar dar turi pasirinkimą. Miškų, kuriuose ūkinė veikla neribojama, buvo ir dar dabar yra. Dar yra apie 200 tūkst. ha valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti.
- Ar tiesa, jog Vyriausybėje guli naujas Žemės ūkio ministerijos siūlymas - už mieste turėtąją žemę savininkams atiduoti 50 tūkst. hektarų valstybės miškų?
- Yra toks siūlymas.
- Ir kaip jį vertinate?
- Mūsų nuomone, tai būtų visiškai nesuprantamas žingsnis, neturintis analogų nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Jis sukeltų dar didesnę sumaištį tarp pačių savininkų ir pretendentų, nes žemės reforma jau baigiasi. Daliai mieste žemes turėjusių savininkų nuosavybės teisės yra atkurtos kompensuojant kita žeme arba atlyginant jiems ki- tokia forma. Priėmus tokią pataisą, būtų pažeistas Konstitucijoje numatytas piliečių lygiateisiškumo principas: ne miškais, o žeme nuosavybę susigrąžinusieji vėl jaustųsi apgauti, o miškais atsirėžusieji - valstybės pamaloninti. Be to, toks valstybinių miškų paėmimas prieštarautų ne tik Miškų įstatymui, bet ir Konstitucijai. Joje pasakyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.
- Mieste turėtoji žemė - brangi. Kažin ar pagal jos vertę nuosavybei grąžinti užtektų tų 50 tūkst. ha miškų. Gal jų ir siekiama tik išrinktiesiems?
- Šio kiekio tikrai neužtektų. Be to, mums apkritai yra keista, kad, kaip jau minėjau, dar yra apie 200 tūkst. ha rezervuotų valstybinių miškų, kurie iki šiol nesugrąžinti, o prašoma papildomai - valstybinės reikšmės miškų. Netgi jei būtų priimtas toks politinis sprendimas ir būtų leista grąžinti valstybinės reikšmės miškus, nelabai įsivaizduojame, kaip tuos miškus ir pretendentus į juos būtų galima atrinkti. Sakau, tokio analogo nėra visoje Europoje.
- O kaip su valstybinio miškų ūkio reforma? Po pokalbio su aplinkos ministru miškininkų visuomenė nurimo. Gal reformos nebebus?
- Manau, kad detaliau diskutuoti apie valstybinio miškų ūkio reformą dar per anksti. Projektas (jį, kaip žinote, rengia Žemės ūkio universitetas) dar nebaigtas rengti, tikimės jo sulaukti šį mėne- Savo ateities vizijas bei pasiūlymus ruošia ir pačios miškų urėdijos. Kad valstybiniame miškų ūkyje reikia reformos, tenka visiems pripažinti, ypač matant sparčiai besikeičiančias ekonomines sąlygas bei kitose ES šalyse sėkmingai egzistuojančius valstybinio miškų ūkio organizavimo ir valdymo modelius. Tik klausimas, kaip ją geriau padaryti. Mano nuomone, į miškų ūkio sistemos tobulinimą nereikia žiūrėti su kažkokia baime -ji buvo tobulinama nuolat. Tad ir dabartiniame etape įgyvendinus efektyvius valdymo sprendimus, tai būtų nuoseklus žingsnis, sustiprinantis valstybinio miškų ūkio funkcionavimą ateityje. Juolab kad ir Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų ir priemonių plane yra numatyta parengti ir patvirtinti valstybinių mišku kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 metų strateginį planą, numatantį konkrečias priemones valstybinio miškų ūkio valdymo, organizavimo ir ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti. Vadinasi, visi galvoja apie kompleksinio ūkio valstybiniuose miškuose išsaugojimą ir kokiomis priemonėmis jį sustiprinti. - Ačiū už pokalbį.
su ūkinės veiklos apribojimais.Seimas neseniai priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą, kuri leidžia savininkams susigrąžinti turėtąją nuosavybę ir miško parkuose. Ši pataisa nevienareikšmiškai vertinama ne tik Seime, bet ir visuomenėje. Vieni tvirtina, jog ji panaikins iki šiol buvusią diskriminaciją (iki 2001 metų įstatymas leido susigrąžinti nuosavybę ir saugomose teritorijose, ir daug kas ją čia ne tik atkūrė, bet ir persikėlė iš kitų teritorijų), kiti sako, jog ši pataisa yra korupcinė, ji leis toliau grobti paežeres ir pradėti nelegalias statybas. Lietuvos žalieji netgi piketais ragino Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų vetuoti šią Seimo priimtą įstatymo pataisą.
Nesileisime į diskusijas, gerai ar ne, jei būtų leista ir likusiems savininkams susigrąžinti savo turtą ten, kur jie jį turėjo. Tačiau savininkai, nusprendę atsiimti miškus parkuose ir kitose saugomose teritorijose, turi žinoti, ką juose galėtų ir ko negalėtų daryti. Apie tai - pokalbis su Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriumi Valdu VAIČIŪNU. Tokiose teritorijose leidžiami tik miško ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Todėl daug ekonominės naudos iš medienos šituose miškuose tikėtis tikrai neverta. Manau, kad daugelis pretendentų tą puikiai žino.
- Bet jie reikalauja ir, matyt, tikisi kompensacijos už tai.
- Šiuo atveju kompensacijų įstatymas nenumato. Kompensuojama tik tada, kai steigiama nauja saugoma teritorija ir naujai nustatomi ūkiniai apribojimai, kai savininko nuosavybė buvo ten, kur jokie apribojimai nebuvo taikomi, o su naujai steigiama saugoma teritorija, ju atsiranda. Tada, kaip ir numatyta Saugomų teritorijų įstatyme, savininkui už naujai atsiradusius apribojimus mokama kompensacija. Yra priimtas ir Vyriausybės nutarimas, nustatyta tvarka, kaip tai daroma. Pirmiausia už valstybės lėšas parengiamas miškotvarkos projektas, apskaičiuojama, kokią realią naudą savininkas būtų galėjęs gauti, bet jos negaus dėl naujai atsiradusių ūkinės veiklos apribojimų. Savininkas kreipiasi į regiono aplinkos apsaugos departamentą, šis - į Aplinkos ministeriją ir teikiama paraiška Finansų ministerijai.
- Iš ko mokama savininkui kompensacija?
- Iš šalies biudžeto.
- Daug yra tokiu atvejų, kai apribojama ūkinė veikla ir savininkams mokamos kompensacijos?
- Kol kas nedaug. Nes šis procesas tik šiemet prasidėjo, o ir naujų saugomų teritorijų nėra daug. Bet jų atsiranda ir atsiras ateityje. Pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus steigiamos naujos paukščių ir buveinių apsaugai svarbios saugomos teritorijos, jose apribojama ūkinė veikla. Štai tokiais atvejais savininkams turi būti besąlygiškai kompensuojama.
- Bet miško savininkai nuolat kelia klausimą, kad būtų kompensuojama ir už ūkininkavimo apribojimus visose - tiek naujai įsteigtose, tiek nuo seno buvusiose - saugomose teritorijose.
- Natūralu, kad savininkai, jų asociacijos siekia vienokių ar kitokių tikslų. Tačiau, žvelgiant iš valstybės pozicijų, toks savininkų reikalavimas kažin ar gali būti objektyviai pagrįstas. Lietuvoje vykdoma žemės reforma, o ne restitucija. Taigi savininkai nuosavybės teises galėjo susigrąžinti ten, kur ūkinė veikla nėra ribojama, turėtąją žemę ar mišką saugomoje teritorijoje persikelti į ūkinius miškus. Daugeliu atvejų taip ir įvyko. Be to, nema- žai yra tokių, kurie pagal išvadas atsikėlė nuosavybės teises ten, kur ta ūkinė veikla ribojama. Vadinasi, sutiko, kad bus tokie apribojimai, ir įsipareigojo jų laikytis. O kai nuosavybės teises atkuriamos, pradeda reikalauti kompensacijų už apribojimus, kuriuos patys prisiėmė.
- Reikalauja kalbomis, lozungais ar yra ir realių žingsnių?
- Šiuo metu teisme yra dvi bylos, kuriose ieškovai prašo kompensacijų. Bet iki šiol teismai jas sprendė valstybės naudai.
Pretendentai turėjo ir dabar dar turi pasirinkimą. Miškų, kuriuose ūkinė veikla neribojama, buvo ir dar dabar yra. Dar yra apie 200 tūkst. ha valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti.
- Ar tiesa, jog Vyriausybėje guli naujas Žemės ūkio ministerijos siūlymas - už mieste turėtąją žemę savininkams atiduoti 50 tūkst. hektarų valstybės miškų?
- Yra toks siūlymas.
- Ir kaip jį vertinate?
- Mūsų nuomone, tai būtų visiškai nesuprantamas žingsnis, neturintis analogų nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Jis sukeltų dar didesnę sumaištį tarp pačių savininkų ir pretendentų, nes žemės reforma jau baigiasi. Daliai mieste žemes turėjusių savininkų nuosavybės teisės yra atkurtos kompensuojant kita žeme arba atlyginant jiems ki- tokia forma. Priėmus tokią pataisą, būtų pažeistas Konstitucijoje numatytas piliečių lygiateisiškumo principas: ne miškais, o žeme nuosavybę susigrąžinusieji vėl jaustųsi apgauti, o miškais atsirėžusieji - valstybės pamaloninti. Be to, toks valstybinių miškų paėmimas prieštarautų ne tik Miškų įstatymui, bet ir Konstitucijai. Joje pasakyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.
- Mieste turėtoji žemė - brangi. Kažin ar pagal jos vertę nuosavybei grąžinti užtektų tų 50 tūkst. ha miškų. Gal jų ir siekiama tik išrinktiesiems?
- Šio kiekio tikrai neužtektų. Be to, mums apkritai yra keista, kad, kaip jau minėjau, dar yra apie 200 tūkst. ha rezervuotų valstybinių miškų, kurie iki šiol nesugrąžinti, o prašoma papildomai - valstybinės reikšmės miškų. Netgi jei būtų priimtas toks politinis sprendimas ir būtų leista grąžinti valstybinės reikšmės miškus, nelabai įsivaizduojame, kaip tuos miškus ir pretendentus į juos būtų galima atrinkti. Sakau, tokio analogo nėra visoje Europoje.
- O kaip su valstybinio miškų ūkio reforma? Po pokalbio su aplinkos ministru miškininkų visuomenė nurimo. Gal reformos nebebus?
- Manau, kad detaliau diskutuoti apie valstybinio miškų ūkio reformą dar per anksti. Projektas (jį, kaip žinote, rengia Žemės ūkio universitetas) dar nebaigtas rengti, tikimės jo sulaukti šį mėne- Savo ateities vizijas bei pasiūlymus ruošia ir pačios miškų urėdijos. Kad valstybiniame miškų ūkyje reikia reformos, tenka visiems pripažinti, ypač matant sparčiai besikeičiančias ekonomines sąlygas bei kitose ES šalyse sėkmingai egzistuojančius valstybinio miškų ūkio organizavimo ir valdymo modelius. Tik klausimas, kaip ją geriau padaryti. Mano nuomone, į miškų ūkio sistemos tobulinimą nereikia žiūrėti su kažkokia baime -ji buvo tobulinama nuolat. Tad ir dabartiniame etape įgyvendinus efektyvius valdymo sprendimus, tai būtų nuoseklus žingsnis, sustiprinantis valstybinio miškų ūkio funkcionavimą ateityje. Juolab kad ir Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų ir priemonių plane yra numatyta parengti ir patvirtinti valstybinių mišku kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 metų strateginį planą, numatantį konkrečias priemones valstybinio miškų ūkio valdymo, organizavimo ir ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti. Vadinasi, visi galvoja apie kompleksinio ūkio valstybiniuose miškuose išsaugojimą ir kokiomis priemonėmis jį sustiprinti. - Ačiū už pokalbį.
