Naujienos
* Medžiotojai savininkus išveja iš savų žemių
Pasiūlė nešdintisSeimo medžiotojų prakištas Medžioklės įstatymas ir įteisinta jo nuostata, kad medžiotojai kitų žmonių privačiose valdose gali elgtis kaip savo kieme, jau pradeda duoti pirmuosius vaisius. Į redakciją jau keliauja žmonių skundai, kad "ginkluoti ir girti vyrai" visiškai su jais nebesiskaito ir netgi šaiposi į akis, ragindami skaityti įstatymus.
Kaip VL guodėsi kaunietis Povilas Petkevičius, senelių žemę susigrąžinęs Plungės rajono Milašaičių kaime, medžiotojai be jokių užuolankų jo šeimos paprašę keliauti iš savo žemių, nes jie norį čia... medžioti.
P.Petkevičius paveldėjo 13 ha miško ir 17 ha kemsynų, kuriuose gerai veisėsi tik dilgėlės ir į jas panašios "gėlės". Užtat, Kaimo plėtros programoje atsiradus priemonei "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku", jis negaišdamas ja pasinaudojo ir šj pavasarį nederlingą žemę užsodino mišku. Artėjant sodinukų rudens inventorizacijai, būsimo miško savininkas su šeima atvyko medelių ravėti. Vasarą, sako, to daryti nerizikavęs dėl beprotiškos sausros. Kartu miestiečiai manė taip ir pramogą pasidarysią: vidury savo "miškų" jie pasistatė palapinę ir ketino gyventi tol, kol visą "mišką" gražiai nuravės. "Bet į trečią dieną pasirodė medžiotojai su džipais. Girdi, būtų gerai, kad jūsų čia neliktų, nes mes medžiosime. Aš jiems bandžiau sakyti: "Palaukit, kaip tai suprasti? Mes gi savo miške darbus dirbame, net neiškylaujame. Bet jie net klausyti nenorėjo. Ir kas mums beliko? Susirinkome "žaisliukus" ir išvažiavome darbo nepadarę, o tik nuotaiką sugadinę. Jie juk - ginkluoti, juos gina įstatymas. O kas mes? Tik paprasti žemės savininkai. Aš nesakau, kad jie būtų į mus šaudę, bet likti tarp švilpiančių kulkų nerizikavome".
Ir kas ta nuosavybė prieš šautuvo vamzdį?
Saugokis pats
Medžiotojai, atsakydami į visus jiems šiandien reiškiamus priekaištus, teigia, esą jei ne jie, tai kas tuomet reguliuotų žvėrių populiaciją, netgi kas atlygintų žemdirbiams žvėrių padarytus nuostolius? Bet kaip jie tą žalą "atlygina", "Valstiečių laikraštis" jau rašė ("Medžioklės įstatymas paniekino nuosavybę", 2006.m. spalio 3 d.). Kai Tauragės rajono Batakių seniūnijos gyventojai Nijolei Stegvilaitei šernai bulvių lauke žalos padarė beveik už 4 tūkst. litų ir ji dėl tos žalos atlyginimo kreipėsi į "Kurtinio" medžiotojų klubą, jo prezidentas Arūnas Pūkelis ūkininkei atsakė, kad ji pati esanti kalta, nes savo pasėlių neapsitvėrė, neįrengė vadinamojo elektrinio piemens ir pan. Nors šernai į šios ūkininkės lauką net ne tiesiai iš miško ateina, o dar per kito ūkininko laukus. Antai Raseinių rajono Nemakščių kaimo ūkininkė Stanislava Pratašienė tik ganyklą elektriniu piemeniu aptvėrė, kad gyvuliai į plentą neišeitų, ir tai per 23 tūkst. litų suplojo. O ką kalbėti apie viso ūkio aptvėrimą, jei jis keliasdešimtis hektarų sudaro? Vien tokio aptvaro vartai per pusantro tūkstančio kainuoja. Bet jei tokių saugos priemonių neįsirengei, tai ir žalos atlyginimo negali tikėtis. Bet Rietavo savivaldybės Girdvainiu kaime ūkininkaujanti Loreta Pudžiuvelienė sako, kad šernai per tuos elektrinius piemenis einą kiaurai. Guodėsi nespėjanti aptvaro taisyti. O jei medžiotojai rastų nors kokią spragą, vadinasi, vėl pats esi kaltas. Užtat Mažeikių rajono Kapėnų kaime ūkininkaujantis Jonas Beržonskis kaltų nė neieško: nors pats žemę nuomoja, bet pamiškės ruožą "pernuomoja" šernams.
Bet dar didesni kuriozai vyksta dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo. Rietavo meras Antanas Černeckis VL pasakojo, kad įstatymas savivaldybei iš aplinkosauginio fondo leidžia šiek tiek kompensuoti tik kanopinių žvėrių padarytą žalą. "Bet štai atėjo ūkininkas ir prašo mūsų paramos, nes jo veislinį gyvulį papjovė vilkai. Bet, pasirodo, mes tam ūkininkui niekuo negalime padėti, nes vilkai neturi kanopų", - kalbėjo meras. Arba bebrai: ūkininkai per šiuos kanopų neturinčius padarus patiria didžiulių nuostolių, tačiau dar neteko girdėti, kad už jų padarytą žalą kam nors būtų atlyginta.
Ta pačia gaida ūkininkų laukuose prasideda pokalbiai ir apie medžiotojų išvažinėtus laukus. Galingais visureigiais medžiotojai važiuoja kada nori ir kur nori, o kaimiečiai net skųstis nedrįsta. Ūkininkus itin skaudina tai, kad jie, net medžiotojais būdami, patys savo laukuose šerno patiesti negali: turi priklausyti medžiotojų būreliui, o tokiems "pagėrinėjimams" ūkininkai laiko neturi...