Naujienos
2006 - 10 - 31
* Brangias dujas ateityje pakeis alternatyvi žaliava- biokuras
Dar dešimt metų ir gamtinės dujos nebebus svarbiausias kuras Lietuvos energetikoje - vis daugiau šilumos įmonių imasi investicijų į medienos atliekas ir kitą vietinį kurą deginančias katilines.Tai teikia naujų galimybių ūkininkams - žilvičių augintojams tai papildomos pajamos, juolab kad dalis sąnaudų yra kompensuojama,- rašo žurnalistė Eglė Markevičienė dienraščio"Verslo žinios" 2006-10-30 straipsnyje "Žilvičiais prieš "Gazprom"
..................
Biokuro kainos taip pat nestovi vietoje ir nuo 2001 m. išaugo dvigubai. Tačiau Remigijus Lapinskas, biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA prezidentas, sako, kas šis kuras yra maždaug ketvirtadaliu pigesnis nei gamtinės dujos, panašus skirtumas turėtų išlikti ir ateityje. "Biokuro kaina susideda iš medienos ir medienos atliekų kainos, atlyginimų darbuotojams ir išlaidų transporto kurui. Tai palengva didina biokuro kainą, tačiau padeda išvengti "vamzdžio efekto", kokį stebėjome dujų rinkoje, kai kuras pabrango staiga ir daug", - aiškina p. Lapinskas.
Kainų komisijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį biokuras kainavo 409-382 Lt už toną naftos ekvivalento (tne), o dujos - 584-649 Lt/tne.
Anot p. Lapinsko, pernai 12% visos centralizuotos šilumos Lietuvoje jau buvo gaminama kūrenant jį katilinėse, įrengtų šilumos tinklų galia siekė 266 megavatus (MW). Anot jo, tai "visai neblogas rezultatas" ir Lietuva šioje srityje yra viena iš regiono lyderių.
Tačiau iki Švedijos, kur medienos atliekos bendrame kuro balanse sudaro apie 60%, dar toli. Vis dėlto šilumos įmonių kuro balanso struktūroje didžiausią dalį - per 80% - ir toliau sudaro gamtinės dujos. Bet planuojama, kad iki 2012 m. iš vadinamųjų atsinaujinančių šaltinių, tarp kurių - ir biokuras, pavyks pagaminti maždaug ketvirtadalį energijos.
Kainų komisijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį biokuras kainavo 409-382 Lt už toną naftos ekvivalento (tne), o dujos - 584-649 Lt/tne.
Anot p. Lapinsko, pernai 12% visos centralizuotos šilumos Lietuvoje jau buvo gaminama kūrenant jį katilinėse, įrengtų šilumos tinklų galia siekė 266 megavatus (MW). Anot jo, tai "visai neblogas rezultatas" ir Lietuva šioje srityje yra viena iš regiono lyderių.
Tačiau iki Švedijos, kur medienos atliekos bendrame kuro balanse sudaro apie 60%, dar toli. Vis dėlto šilumos įmonių kuro balanso struktūroje didžiausią dalį - per 80% - ir toliau sudaro gamtinės dujos. Bet planuojama, kad iki 2012 m. iš vadinamųjų atsinaujinančių šaltinių, tarp kurių - ir biokuras, pavyks pagaminti maždaug ketvirtadalį energijos.
