Naujienos

Šiuo metu šilumos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių vis dar daugiausia naudojamos medienos gamyklose ar lentpjūvėse susikaupusios atliekos, o diduma miško kirtimo atliekų kol kas lieka kirtavietėse.

"Atsižvelgiant į tai, kad šią žaliavą naudoja ir baldinių plokščių gamintojai, būtina intensyviau išnaudoti kitus atsinaujinančius ir atliekinius energijos šaltinius: miško kirtimo atliekas, šiaudus, energetinių plantacijų biomasę, komunalines atliekas", - sako Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos "Litbioma" prezidentas Remigijus Lapinskas (nuotraukoje).

Asociacija yra apskaičiavusi, kad iki 2013 m. yra galimybių įveisti energetines plantacijas, kurių plotas užimtų 11,5 tūkst. hektarų. Šalyje priskaičiuojama apie 0,5 mln. hektarų nenaudojamų, nederlingų žemės plotų, o iš šiose plantacijose pagamintos biomasės kasmet galima pagaminti 0,5 teravato energijos.

Žada proveržį

Nacionalinės energetikos strategijos projekte numatyta siekti, kad 2010 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų iki 12 proc. vadinamojo bendro pirminės energijos balanso. Be to, projekte numatyta iki 2025 m. smarkiai išplėsti rapsų ir kitų aliejinių augalų plotus, visapusiškai remti bioetanolio ir biodyzelino gamybą. Tam prireiktų apie 300 mln. litų.

"Tikiuosi, kad Seimas netruks patvirtinti naująją Nacionalinės energetikos strategiją ir ji realiai prisidės prie dar aktyvesnės biokuro gamybos ir panaudojimo mūsų šalyje", - vylėsi Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos "Litbioma" prezidentas.

Nauda ūkininkams

Pasak Lapinsko, biokuro gamintojai dabar taip pat bendradarbiauja su valstybės įmonėmis miškų urėdijomis, tačiau labai svarbu, kad ir privačių miškų savininkai žinotų apie galimybę parduoti miško kirtimo atliekas biokuro gamintojams ir iš to papildomai gauti pajamų. "Litbiomos" duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 260 tūkst. privačių miškų savininkų, o miško kirtimo atliekas Lietuvos biokuro gamintojai superka maždaug po 20 litų už kietmetrį.

"Biokuro naudojimo plėtra naudinga ne tik miškų savininkams, bet ir visos šalies ūkiui, kadangi mažinama Lietuvos priklausomybė nuo įvežtinių kuro žaliavų, kuriamos naujos darbo vietos ir pajamų šaltiniai kaimo vietovėse", - aiškina Lapinskas.

Štai bendrovei "Dalkia" priklausanti šilumos ūkio operatorė "Litesko" šiaudus energijai gaminti naudoja aštuoniose Lietuvos miestų katilinėse. Pernai 73 Lietuvos rajonų ūkininkai bendrovei "Litesko" pardavė 21 tūkst. šiaudų rulonų ir už tai gavo 374 tūkst. litų.

Atliekos šildo

Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Apie pusę šio kiekio galima panaudoti energijos gamybai ir pagaminti apie teravatą šilumos bei 0,25 teravato elektros energijos. Skaičiuojama, kad tam reikia apie 1 mlrd. litų investicijų.

Kai kurios bendrovės pačios imasi statyti biokuro katilines. "Rubicon group" priklausanti pramonės ir energetikos projektų įmonė "Axis Industries" Vilniaus 2-ojoje termofikacinėje elektrinėje įgyvendino 14 mln. litų vertės biokuro projektą. Šį rudenį pradėsianti veikti 60 megavatų galingumo biokuro katilinė bus galingiausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

"Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas sako, kad brangstančios gamtinės dujos verčia ieškoti alternatyvų, ir jų randama. Šią savaitę Vilniuje pradės veikti biokuro katilinė, kurioje planuojama pagaminti apie 9 proc. šilumos energijos, tiekiamos sostinės gyventojams. Katilinėje galės būti kūrenamas įvairių rūšių biokuras - medienos plokštės, durpės, šiaudai.

"Iki 2009 m. planuojame pastatyti šiukšlių perdirbimo fabriką ir gaminti elektros ir šilumos energiją", - aiškina Germanas. Jis pripažįsta, kad masto ekonomika turi nemažai įtakos, todėl didžiuosiuose Lietuvos miestuose šildymas yra kiek pigesnis nei mažesniuose miesteliuose.

Šiuo metu biokuru kūrenama jau apie 200 katilinių, kurių bendra instaliuota galia sudaro apie 500 megavatų. Pernai šios katilinės pagamino daugiau nei 12 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos ir tam sunaudojo 1,5 mln. kubinių metrų biokuro.