Naujienos
2006 - 10 - 28
* Miškus 2006 m. niokojo beveik 1,5 tūkstančio gaisrų
2006 10 26
Respublika, p. 14
žurnalistas Virgaudas Gudas
"Miškus šiemet niokojo beveik 1,5 tūkstančio gaisrų"
Masiškas žolės deginimas, sausringa vasara, miško lankytojų ir poilsiautojų neatsargumas šiemet šalies miškams atnešė kaip niekad daug žalos. Pasiektas vienas liūdniausių "rekordų" per pastaruosius dešimtmečius: iki spalio pradžios Lietuvos miškuose kilo beveik pusantro tūkstančio (1444) miško gaisrų bendrame 1130 hektarų plote. Tai beveik 5 kartus daugiau, negu jų buvo pernai per visus metus. Pasak generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, tokie miškų gaisrai kaip šiemet šalyje buvo užfiksuoti tik J-919, 1941 ir 1947 metais.
Gaisrų priežastis – neatsargumas
Kaip "Respublikai" pasakojo Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Prakapavičius, preliminariais skaičiavimais, miško gaisrų nuostoliai sudaro 1,27 mln. Lt. Kaimynėje Latvijoje padėtis dar blogesnė: šiais metais užregistruoti 1762 miško gaisrai 3380 ha plote.
Nuo sausos žolės deginimo šiemet kilo 560 miško gaisrų 387 ha plote, tai sudaro 38,7 proc. visų gaisrų. "Vien balandį dėl beatodairiško sausos žolės deginimo kilo 487 miško gaisrai 336 ha plote, iš jų - 264 miško gaisrai privačiuose miškuose 205 ha plote", - komentavo R.Prakapavičius. Pasak jo, miškų lankytojai ir poilsiautojai sukėlė 726 miško gaisrus 379 ha plote (50,3 proc. visų gaisrų), dėl kitų priežasčių - miško ruošos, geležinkelio autotransporto, elektros, dujų, naftotiekio linijų, ryšių sistemos ir kt. - kilo 11 proc. miško gaisrų.
Priešgaisrinėms priemonėms -3-4 mln. litų kasmet
Paklaustas, kokių priemonių imamasi miškų gaisringumui mažinti, R.Prakapavičius atsakė, kad "raiškų urėdijos bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemai įgyvendinti kasmet išleidžia 3-4 mln. Lt. Be to, miškų urėdijoms kasmet vidutiniškai apie 300 tūkst. Lt skiriama išlaidoms dėl miškų gaisrų gesinimo ir jų prevencijos vykdymo iš dalies kompensuoti.
Siekdama sumažinti sausos žolės deginimo mastą, GMU įpareigojo miškų urėdijas mobilizuoti visas galimas pajėgas ir išteklius degantiems miškams, žolei ir pievoms gesinti, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), kad nebūtų mokamos tiesioginės išmokos už nudegintus pievų plotus, į Lietuvos religinių konfesijų atstovus paraginti tikinčiuosius susilaikyti nuo piktavališko pievų deginimo, į Policijos departamentą dėl pagalbos organizuojant bendrus reidus padegimams pamiškėse išaiškinti.
"Įgyvendinant bendrą valstybinę miško priešgaisrinių priemonių sistemą miškų urėdijose organizuojamas sustiprintas priešgaisrinis budėjimas, vykdomos prevencinės priemonės, rengiami reidai, - vardijo R.Prakapavičius. - Miškų urėdijose organizuota 370 reidų su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis, policijos komisariatais žolės padegėjams išaiškinti, per tokius reidus nubausti 67 miško priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidėjai, paskirta 4,1 tūkst. Lt administracinių baudų". Susidariusi ekstremalios situacijos grėsmė per sausrą šių metų liepos 12 d. buvo apsvarstyta Lietuvos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijoje. Siekiant koordinuoti bendrus veiksmus, parengta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Generalinės miškų urėdijos bendradarbiavimo sutartis, rengiama ir derinama savitarpio pagalbos sutartis ekstremalių situacijų atvejais su Lietuvos kariuomene.
Imtasi ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, inicijuojami miško priešgaisrinių prevencinių priemonių svarstymai savivaldybių ir apskričių ekstremalių situacijų valdymo centruose, reikalaujama, kad įveisiant želdinius žemės ūkiui netinkamose žemėse įveistų miškų apsaugai būtų įrengiamos ir atnaujinamos mineralizuotos juostos. Be to, miškų urėdijos kreipėsi į savivaldybes dėl laikino lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo, inicijavo ir dalyvavo ekstremalių situacijų komisijų posėdžiuose, organizavo 51 susitikimą su gyventojais.
Panaudojama ES parama
Gerinant priešgaisrinę miškų apsaugą panaudojama ir ES struktūrinių fondų finansinė parama. GMU pavesta koordinuoti paraiškų pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Miškų ūkis" stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktiems miškams atkurti ir prevencinėms priemonėms gauti rengimą miškų urėdijose ir teikimą NMA.
Vykdydama šį pavedimą, GMU organizavo seminarus dėl ES paramos miškų ūkio plėtrai valstybinių miškų valdytojams paraiškų bei kitų dokumentų pildymo ir pateikimo ES struktūrinių fondų paramai gauti. Pateikus paraiškas, generalinio miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija pritarė daugiau kaip dvidešimties miškų urėdijų teikiamiems projektams gauti 4,6 mln. Lt ES finansinę paramą.
Pernai šios miškų urėdijos už ES struktūrinių fondų paramą įsigijo 21 gaisrinį automobilį. 2005 metais miškų urėdijos vėl pateikė projektus NMA 8 gaisriniams automobiliams įsigyti, 3 gaisrų stebėjimo bokštų statybai, ryšio priemonėms įsigyti, uragano Ervino paveiktiems miškams atkurti ir prevencinėms priemonėms bendrai 3,8 mln. Lt paramai gauti.
Vykdant miškų priešgaisrinės apsaugos programoje numatytas priemones GMU užsakymu 2004 metais parengtas bendros ryšių sistemos, naudojamos miškų priešgaisrinei apsaugai, projektas. Pagal jį sukurta kiekvienos miškų urėdijos radijo ryšio tinklo veikimo schema, įvertinta miškų urėdijų turima radijo ryšių įranga (stacionarinės, automobilinės, nešiojamos radijo stotys, kartotuvai) ir reikalinga įranga patikimam ryšiui palaikyti miškų urėdijos veiklos teritorijoje, su gretimomis miškų urėdijomis, priešgaisrinėmis gelbėjimo bei kitomis tarnybomis.
Statomi gaisrų stebėjimo bokštai
2004 metais Valstybinis miškotvarkos institutas parengė perspektyvinę miško gaisrų stebėjimo bokštų išdėstymo schemą, patvirtintas miško gaisrų stebėjimo bokštų projektavimo, statybos ir rekonstravimo darbų planas. Vadovaujantis šiuo planu miškų urėdijos įpareigotos 2005-2007 metais organizuoti miško gaisrų stebėjimo bokštų demontavimo, rekonstrukcijos, perkėlimo, naujų miško gaisrų stebėjimo bokštų projektavimo bei statybos darbus.
Šiuo metu naujai suprojektuotas bokštas pastatytas Trakų miškų urėdijoje, statomas Utenos miškų urėdijoje, parengta reikiama dokumentacija juos statyti Kaišiadorių, Sakių, Šiaulių miškų urėdijose.
"Lietuvoje miško gaisrams stebėti įrengta ir veikia patikima gaisrų stebėjimo bokštų sistema, tačiau, esant galimybei gauti ES paramą, analizuojamos gaisrų stebėjimo sistemos galimybės panaudojant vaizdo kameras", - sakė R.Prakapavičius.
Nepamirštami ir privačių miškų savininkai. GMU informavo, kad šiuo metu yra parengti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių pakeitimai, kuriuose būtų įteisinta prievolė valstybinių miškų valdytojams priverstinai mineralizuoti priešgaisrines juostas privačiuose miškuose ir numatyti šių darbų finansavimą.
Didžiausi miškų gaisrai
Didžiausi gaisrai šiemet užregistruoti Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijoje - 63,5 ha plote, Nemenčinės miškų urėdijos Magūnų girininkijos UAB " Baluoša" teritorijoje (23,65 ha), Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijoje (20,6 ha), Ukmergės miškų urėdijos Deltuvos girininkijoje (14,9 ha).
Be abejo, visus labiausiai sukrėtė gegužės 4 dieną įsisiautėjusi ugnies stichija Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuri nusiaubė 235,66 ha miško. Tą savaitgalį Smiltynėje kartu su miškų urėdijų darbuotojais gaisrą gesino net trys ketvirtadaliai visų šalies ugniagesių.
"Mes tiesiogine prasme susidūrėme su ugnies uraganu, kai per gaisrą liepsnos greitis medžių viršūnėmis siekė iki 30 kilometrų per valandą ir buvo 20-30 kartų didesnis nei per įprastus miškų gaisrus", - vėliau sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis.
Kaip "Respublikai" papasakojo Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas, toks didelis plotas išdegė todėl, kad jis buvo tankiai apsodintas kalninėmis pušimis, kurios užauga neaukštos ir labai krūmijasi. Šios pušys buvo labai patogios, kai reikėjo sutvirtinti pajūrio smėlį, kad jo nepustytų. Tačiau per gaisrą išdegė ne vien miško paklotė ir krūmai, kaip dažniausiai būna Įprastuose miškuose, bet ir patys medžiai, jų viršūnės, todėl padaryta nepalyginti didesnė žala.
Šiuo metu vykdomas 2006 m. veiksmų ir priemonių planas Kuršių nerijos nacionaliniame parke padariniams likviduoti ir gaisrų prevencijai organizuoti.
Gaisrų priežastis – neatsargumas
Kaip "Respublikai" pasakojo Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Prakapavičius, preliminariais skaičiavimais, miško gaisrų nuostoliai sudaro 1,27 mln. Lt. Kaimynėje Latvijoje padėtis dar blogesnė: šiais metais užregistruoti 1762 miško gaisrai 3380 ha plote.
Nuo sausos žolės deginimo šiemet kilo 560 miško gaisrų 387 ha plote, tai sudaro 38,7 proc. visų gaisrų. "Vien balandį dėl beatodairiško sausos žolės deginimo kilo 487 miško gaisrai 336 ha plote, iš jų - 264 miško gaisrai privačiuose miškuose 205 ha plote", - komentavo R.Prakapavičius. Pasak jo, miškų lankytojai ir poilsiautojai sukėlė 726 miško gaisrus 379 ha plote (50,3 proc. visų gaisrų), dėl kitų priežasčių - miško ruošos, geležinkelio autotransporto, elektros, dujų, naftotiekio linijų, ryšių sistemos ir kt. - kilo 11 proc. miško gaisrų.
Priešgaisrinėms priemonėms -3-4 mln. litų kasmet
Paklaustas, kokių priemonių imamasi miškų gaisringumui mažinti, R.Prakapavičius atsakė, kad "raiškų urėdijos bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemai įgyvendinti kasmet išleidžia 3-4 mln. Lt. Be to, miškų urėdijoms kasmet vidutiniškai apie 300 tūkst. Lt skiriama išlaidoms dėl miškų gaisrų gesinimo ir jų prevencijos vykdymo iš dalies kompensuoti.
Siekdama sumažinti sausos žolės deginimo mastą, GMU įpareigojo miškų urėdijas mobilizuoti visas galimas pajėgas ir išteklius degantiems miškams, žolei ir pievoms gesinti, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), kad nebūtų mokamos tiesioginės išmokos už nudegintus pievų plotus, į Lietuvos religinių konfesijų atstovus paraginti tikinčiuosius susilaikyti nuo piktavališko pievų deginimo, į Policijos departamentą dėl pagalbos organizuojant bendrus reidus padegimams pamiškėse išaiškinti.
"Įgyvendinant bendrą valstybinę miško priešgaisrinių priemonių sistemą miškų urėdijose organizuojamas sustiprintas priešgaisrinis budėjimas, vykdomos prevencinės priemonės, rengiami reidai, - vardijo R.Prakapavičius. - Miškų urėdijose organizuota 370 reidų su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis, policijos komisariatais žolės padegėjams išaiškinti, per tokius reidus nubausti 67 miško priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidėjai, paskirta 4,1 tūkst. Lt administracinių baudų". Susidariusi ekstremalios situacijos grėsmė per sausrą šių metų liepos 12 d. buvo apsvarstyta Lietuvos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijoje. Siekiant koordinuoti bendrus veiksmus, parengta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Generalinės miškų urėdijos bendradarbiavimo sutartis, rengiama ir derinama savitarpio pagalbos sutartis ekstremalių situacijų atvejais su Lietuvos kariuomene.
Imtasi ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, inicijuojami miško priešgaisrinių prevencinių priemonių svarstymai savivaldybių ir apskričių ekstremalių situacijų valdymo centruose, reikalaujama, kad įveisiant želdinius žemės ūkiui netinkamose žemėse įveistų miškų apsaugai būtų įrengiamos ir atnaujinamos mineralizuotos juostos. Be to, miškų urėdijos kreipėsi į savivaldybes dėl laikino lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo, inicijavo ir dalyvavo ekstremalių situacijų komisijų posėdžiuose, organizavo 51 susitikimą su gyventojais.
Panaudojama ES parama
Gerinant priešgaisrinę miškų apsaugą panaudojama ir ES struktūrinių fondų finansinė parama. GMU pavesta koordinuoti paraiškų pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Miškų ūkis" stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktiems miškams atkurti ir prevencinėms priemonėms gauti rengimą miškų urėdijose ir teikimą NMA.
Vykdydama šį pavedimą, GMU organizavo seminarus dėl ES paramos miškų ūkio plėtrai valstybinių miškų valdytojams paraiškų bei kitų dokumentų pildymo ir pateikimo ES struktūrinių fondų paramai gauti. Pateikus paraiškas, generalinio miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija pritarė daugiau kaip dvidešimties miškų urėdijų teikiamiems projektams gauti 4,6 mln. Lt ES finansinę paramą.
Pernai šios miškų urėdijos už ES struktūrinių fondų paramą įsigijo 21 gaisrinį automobilį. 2005 metais miškų urėdijos vėl pateikė projektus NMA 8 gaisriniams automobiliams įsigyti, 3 gaisrų stebėjimo bokštų statybai, ryšio priemonėms įsigyti, uragano Ervino paveiktiems miškams atkurti ir prevencinėms priemonėms bendrai 3,8 mln. Lt paramai gauti.
Vykdant miškų priešgaisrinės apsaugos programoje numatytas priemones GMU užsakymu 2004 metais parengtas bendros ryšių sistemos, naudojamos miškų priešgaisrinei apsaugai, projektas. Pagal jį sukurta kiekvienos miškų urėdijos radijo ryšio tinklo veikimo schema, įvertinta miškų urėdijų turima radijo ryšių įranga (stacionarinės, automobilinės, nešiojamos radijo stotys, kartotuvai) ir reikalinga įranga patikimam ryšiui palaikyti miškų urėdijos veiklos teritorijoje, su gretimomis miškų urėdijomis, priešgaisrinėmis gelbėjimo bei kitomis tarnybomis.
Statomi gaisrų stebėjimo bokštai
2004 metais Valstybinis miškotvarkos institutas parengė perspektyvinę miško gaisrų stebėjimo bokštų išdėstymo schemą, patvirtintas miško gaisrų stebėjimo bokštų projektavimo, statybos ir rekonstravimo darbų planas. Vadovaujantis šiuo planu miškų urėdijos įpareigotos 2005-2007 metais organizuoti miško gaisrų stebėjimo bokštų demontavimo, rekonstrukcijos, perkėlimo, naujų miško gaisrų stebėjimo bokštų projektavimo bei statybos darbus.
Šiuo metu naujai suprojektuotas bokštas pastatytas Trakų miškų urėdijoje, statomas Utenos miškų urėdijoje, parengta reikiama dokumentacija juos statyti Kaišiadorių, Sakių, Šiaulių miškų urėdijose.
"Lietuvoje miško gaisrams stebėti įrengta ir veikia patikima gaisrų stebėjimo bokštų sistema, tačiau, esant galimybei gauti ES paramą, analizuojamos gaisrų stebėjimo sistemos galimybės panaudojant vaizdo kameras", - sakė R.Prakapavičius.
Nepamirštami ir privačių miškų savininkai. GMU informavo, kad šiuo metu yra parengti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių pakeitimai, kuriuose būtų įteisinta prievolė valstybinių miškų valdytojams priverstinai mineralizuoti priešgaisrines juostas privačiuose miškuose ir numatyti šių darbų finansavimą.
Didžiausi miškų gaisrai
Didžiausi gaisrai šiemet užregistruoti Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijoje - 63,5 ha plote, Nemenčinės miškų urėdijos Magūnų girininkijos UAB " Baluoša" teritorijoje (23,65 ha), Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijoje (20,6 ha), Ukmergės miškų urėdijos Deltuvos girininkijoje (14,9 ha).
Be abejo, visus labiausiai sukrėtė gegužės 4 dieną įsisiautėjusi ugnies stichija Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuri nusiaubė 235,66 ha miško. Tą savaitgalį Smiltynėje kartu su miškų urėdijų darbuotojais gaisrą gesino net trys ketvirtadaliai visų šalies ugniagesių.
"Mes tiesiogine prasme susidūrėme su ugnies uraganu, kai per gaisrą liepsnos greitis medžių viršūnėmis siekė iki 30 kilometrų per valandą ir buvo 20-30 kartų didesnis nei per įprastus miškų gaisrus", - vėliau sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis.
Kaip "Respublikai" papasakojo Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas, toks didelis plotas išdegė todėl, kad jis buvo tankiai apsodintas kalninėmis pušimis, kurios užauga neaukštos ir labai krūmijasi. Šios pušys buvo labai patogios, kai reikėjo sutvirtinti pajūrio smėlį, kad jo nepustytų. Tačiau per gaisrą išdegė ne vien miško paklotė ir krūmai, kaip dažniausiai būna Įprastuose miškuose, bet ir patys medžiai, jų viršūnės, todėl padaryta nepalyginti didesnė žala.
Šiuo metu vykdomas 2006 m. veiksmų ir priemonių planas Kuršių nerijos nacionaliniame parke padariniams likviduoti ir gaisrų prevencijai organizuoti.
