Naujienos
2006 - 10 - 27
* Nederlingos žemės miškais virsti neskuba
Valstiečių laikraštis, p. 16
Autorius: Nijolė Petrošiūtė, data: 2006 10 24
Kelmės rajonas, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pirmauja šalyje apželdinant miškais nederlingas žemės ūkio paskirties žemes. Ir tuo paaiškinama, kodėl būtent šiame rajone visu "gražumu" išlindo šios programos Įgyvendinimo bėdos, būtent čia nesunkiai galima rasti atsakymą, kodėl ūkininkai, su didžiausiu entuziazmu pasišovę visus prastos žemės kampelius paversti gražiais miškais, staiga nuleidžia rankas ir savo sumanymų atsisako. Tačiau, kad atsakymai į mums rūpimus klausimus būtų kuo objektyvesni, Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Valdas Gasiūnas pasiūlė "Valstiečių laikraščiui" suorganizuoti apskritąjį stalą, prie kurio visos pusės išsakytų savas bėdas.
Velykas tempė į rudenį
Visi apskritojo stalo dalyviai vienu balsu sakė, jog šiandienos problemos esmė esanti ta, kad daugiau nei dešimčiai rajono ūkininkų NMA atsisakė sumokėti už jų užsodintus miškus. To motyvas - iš esmės pakeistas projektas, pasodintos kitos medžių rūšys, ūkininkai tam nebuvo gavę NMA leidimo ir pan. Su šiuo motyvu urėdo pavaduotojas V.Gasiūnas sutiko tik iš dalies: "Taip, kai kuriuos sodmenis mes keitėme kitomis medžių rūšimis. Bet griežtai išlaikėme spygliuočių ir lapuočių santykį, kitus su tuo susijusius reikalavimus. Kartu svarbu yra žinoti, kodėl mes buvome priversti keisti projekte numatytas medžių rūšis. Rengėme miškų įveisimo projektus, rezervavome sodmenis ir iki pat balandžio 1 dienos laukėme, kol pas mus pasirodys ūkininkai. Jie nepasirodė. Sakykit, ką mes turėjome daryti su sodmenimis? Laukti nežinia kiek, o paskui juos kaip netinkamus sunaikinti? Nežinojome, ar ūkininkai iš viso pas mus bepasirodys". "O ne-pasirodėme mes todėl, jog NMA nepasirašė su mumis sutarčių. Be šito mes ničnieko negalėjome daryti, taip pat ir rūpintis sodmenimis, nes nežinojome, ar mums iš viso tai bus leista daryti. Nelaimei, sutartis NMA ėmė pasirašinėti gegužę, kai net miestietis ūkininkas žino, kad tokiu laiku miškai nebesodina-mi. Kodėl šitiek laiko NMA vilkino sutarčių pasirašymą, nežinome", -delsimo priežastį aiškino Mečislovas Apukas.
"Taigi ūkininkai pasirodė tuomet, kai nebeturėjome projektuose numatyto reikiamo sodmenų kiekio. Bet tai nebuvo jokia bėda. Miško želdinimo projekto rengimo taisyklių 11 punkte išėjimas iš padėties yra numatytas: "Gali būti atvejų, kai nuo projekto parengimo iki želdinių įveisimo gali praeiti nemažai laiko, taip pat gali iškilti problemų įsigyjant suprojektuotų medžių ir krūmų rūšių sodmenų, todėl jie gali būti pakeisti kitų medžių rūšių ir amžiaus sodmenimis. Tokiais atvejais, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, patvirtintais LR aplinkos ministro, "miško želdinimo projekte galimi pakeitimai, kurie turi būti patvirtinti miškų urėdo pavaduotojo miškininkystei". Taigi pakeitėme projektą, patvirtinome jo pakeitimą - viską padarėme pagal įstatymo raidę", - kalbėjo V.Gasiūnas. O ūkininkai vis primindavo neužmiršti parašyti, jog ir iki tų (nors ir galimų) projektų pakeitimų privedė pati NMA, Velykas tempusi į rudenį ir laiku su jais nepasirašiusi sutarčių.
Įtartini NMA ekspertai
NMA dėl jų pačių kaltės padarytų projektų pakeitimų ūkininkams "neužskaitė", informavę, jog šie yra esminiai. "Tada bene pirmą kartą rimtai supykau: kokie ekspertai tai nustatė? - sakė V.Gasiūnas. - Negi aš, kaip miškininkas, jau nieko ne-besusigaudau apie medžius, nebeskiriu, kas yra esminis ar ne esminis? Ir kreipiausi į Lietuvos miškų institutą, į neabejotinai šiais klausimais tvirčiausius specialistus ir iš ten gavau instituto direktoriaus pavaduotojo dr. Stasio Mizaro atsakymą, kad "Tytuvėnų miškų urėdijos pateiktuose miško želdinių įveisimo projektuose pakeitimai yra neesminiai. Projektuose pakeista palydovinių medžių bei krūmų rūšinė sudėtis, taip pat sodmenų tipai ne- turės įtakos ir miško želdinių įveisimo technologijai".
Užtarimo - į ministeriją
Supratę, kad su NMA susikalbėti nepavyks (nors, beje, kai kas iš jų "kompanijos" tyliai susitarė, nors jų bėdos buvo tos pačios), ūkininkai kreipėsi pagalbos į Žemės ūkio ministeriją. Štai Juozapas Savickas, savo prašyme ministerijai nurodęs, jog "pakeitimai susiję su tuo, kad (...) agentūrai ilgai delsiant parengti paramos sutartį, baigėsi miško įveisimo darbų rangovo komercinio pasiūlymo galiojimo laikas", išvardijo tuos pakeitimus: "sumažintas paprastojo klevo, mažalapės liepos, karpuotojo beržo, paprastosios eglės kiekis, padidintas paprastojo ąžuolo kiekis, suprojektuotas juodalksnis ir paprastasis šermukšnis". O kai į tai gavę Žemės ūkio ministerijos sekretorės Dalios Miniataitės pasirašytą atsakymą, jog toji "problema buvo svarstyta 2006 m. liepos 4 d. vykusiame Probleminiams klausimams nagrinėti komisijos posėdyje" ir jog buvo "nutarta, kad, pageidaujant pareiškėjui, paramos sutartis gali būti keičiama" bei kad "prireikus NMA tokią paraišką privalo įvertinti iš naujo", ūkininkai sakėsi net kiek pasimetę: "Tai kaip čia dabar išeina? Liepos 4 d. mūsų bėdą nagrinėja Probleminiams klausimams nagrinėti komisijos posėdyje, priima mums palankius sprendimus, o NMA direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys mums liepos 11 d. rašo, kad parama mums nebus suteikta. O jei mes tuo nepatenkinti, tai, girdi, galime kreiptis į teismą arba į Vyriausiąją administracinių ginčių komisiją. Tai negi NMA nedalyvavo svarstant šį klausimą? O gal tuo metu prisnūdę buvo?" - bandė šmaikštauti.
Taigi po guodžiančio D.Miniataitės rašto gavę neigiamą NMA atsakymą, ūkininkai buvo priversti vėl belstis į Žemės ūkio ministerijos duris. Rugpjūčio 18 d. jie gavo jau ministerijos valstybės sekretoriaus Vidmanto Kanopos atsakymą: "Leista pakeisti paraišką ir miško želdinimo projektą. Agentūra iš naujo turi įvertinti jūsų pateiktą pataisytą miško želdinimo projektą ir pasikeitusius paraiškos duomenis, susijusius su sodinukų rūšimis".
Tegul ežeru apeina
Individualios įmonės savininkas, taip pat keletui ūkininkų sodinęs miškus, Egidijus Kasperavičius sakė, kad tokia miškų kaina žmonėms yra per didelė. Antai ūkininkė E.Čiarienė, užsodinusi 6,25 ha, po šitokių NMA išsidirbinėjimų pasakiusi, kad geriau likę 7 ha tegul ežeru apeina. Nebesodinsiąs planuotų 4 ha ir J.Savickas, ir S.Apukienė. "Ir aš pats daugiau nebeapsiimsiu miškų sodinti. 100 tūkst. litų, kurių aš vis dar negaunu, individualiai įmonei yra labai dideli pinigai. Gerai, kad šalia to turėjom kitą pajamų šaltinį, tai atlyginimus žmonėms šiaip taip sumokėjau. O jei ne? Beje, jau ir taip kaskart vis sunkiau rasti žmonių miškui sodinti, juk tam pirmą pasitaikiusį nuo gatvės nepaimsi. O ir tokių ne kažin kiek Lietuvoje belikę", - sakė E. Kasperavičius.
Turėjo ūkininkai priekaištų ir dėl želdinių papildymo. Pirmosiose paraiškose žmonės net neįrašė, kad prašo želdinių papildymo. Neįrašė todėl, kad grafos tam nebuvo, kad nežinojo, jog reikia įrašyti (nors miško veisimo sąmatoje papildymas buvo numatytas), bet niekas iš NMA nepaprotino jų tai padaryti. Užtat šiandien, sakė, būtina esą reikalauti, kad atsirastų priedai prie sutarčių. Be to, tie 30 proc. želdinių papildymui ne visada yra išganymas. Štai šiemet nė pusė sodmenų neprigijo. Sausra juos išdegino. Tad ir šį žalos atlyginimą reikėtų spręsti. Tuo labiau kad ES tam neprieštarauja. Užtat kas kita yra mūsų biurokratai.
Apskritojo stalo dalyviai ta tema rado ir dar vieną aštrų kampą: dėl apmokėjimo už pakraštines juostas. Kodėl pirmieji miškų sodintojai dėl to turėjo patirti nuostolių? Argi jie kalti, kad kažkas iš valdininkijos laiku neapsigraibė? Ir tai būtina esą įrašyti į papildymus.
Privačių miškų savininkams kilo negerų minčių ir dėl praėjusių metų rugsėjo 21 d. žemės ūkio ministrės pasirašytų Administravimo taisyklių pakeitimo, kurių 37 p. nurodo, jog "Agentūrai nustačius tinkamas kompensuoti išlaidas pagal pateiktą mokėjimo prašymą ir jas kompensavus, paramos gavėjas su agentūra pasirašo PVM kompensavimo sutartį". Ir tik tada bus kompensuojamas PVM. Nė vienas apskritojo stalo dalyvių tokių sutarčių nebuvo pasirašęs ir apie tai sakėsi girdįs pirmą kartą. "Nejaugi viskas negalėjo sutilpti į vieną sutartį? Kam tie papildomi prašymai, apie kuriuos tik dabar ir visai netyčia išgirdome?" - nesuprato žmonės. Lygiai taip, kaip jiems esą neaišku, kodėl jie atskirai turi rašyti prašymą agentūrai dėl pasodinto miško inventorizavimo. Nejaugi tie dalykai negali būti sprendžiami savaime, t. y. turėtų būti tvirta nuostata: jei pasodinai mišką, tai ir inventorizacija priklauso, be jokių atskirų prašinėjimų. Toks jausmas, jog kažkam yra labai smagu (o gal ir naudinga), kai mes kuo dažniau ko nors prašome", - sakė.
"Tai išties yra nonsensas: NMA sugeba padaryti problemą lygioje vietoje ten, kur jos nė negali būti", - reziumavo žmonės
Velykas tempė į rudenį
Visi apskritojo stalo dalyviai vienu balsu sakė, jog šiandienos problemos esmė esanti ta, kad daugiau nei dešimčiai rajono ūkininkų NMA atsisakė sumokėti už jų užsodintus miškus. To motyvas - iš esmės pakeistas projektas, pasodintos kitos medžių rūšys, ūkininkai tam nebuvo gavę NMA leidimo ir pan. Su šiuo motyvu urėdo pavaduotojas V.Gasiūnas sutiko tik iš dalies: "Taip, kai kuriuos sodmenis mes keitėme kitomis medžių rūšimis. Bet griežtai išlaikėme spygliuočių ir lapuočių santykį, kitus su tuo susijusius reikalavimus. Kartu svarbu yra žinoti, kodėl mes buvome priversti keisti projekte numatytas medžių rūšis. Rengėme miškų įveisimo projektus, rezervavome sodmenis ir iki pat balandžio 1 dienos laukėme, kol pas mus pasirodys ūkininkai. Jie nepasirodė. Sakykit, ką mes turėjome daryti su sodmenimis? Laukti nežinia kiek, o paskui juos kaip netinkamus sunaikinti? Nežinojome, ar ūkininkai iš viso pas mus bepasirodys". "O ne-pasirodėme mes todėl, jog NMA nepasirašė su mumis sutarčių. Be šito mes ničnieko negalėjome daryti, taip pat ir rūpintis sodmenimis, nes nežinojome, ar mums iš viso tai bus leista daryti. Nelaimei, sutartis NMA ėmė pasirašinėti gegužę, kai net miestietis ūkininkas žino, kad tokiu laiku miškai nebesodina-mi. Kodėl šitiek laiko NMA vilkino sutarčių pasirašymą, nežinome", -delsimo priežastį aiškino Mečislovas Apukas.
"Taigi ūkininkai pasirodė tuomet, kai nebeturėjome projektuose numatyto reikiamo sodmenų kiekio. Bet tai nebuvo jokia bėda. Miško želdinimo projekto rengimo taisyklių 11 punkte išėjimas iš padėties yra numatytas: "Gali būti atvejų, kai nuo projekto parengimo iki želdinių įveisimo gali praeiti nemažai laiko, taip pat gali iškilti problemų įsigyjant suprojektuotų medžių ir krūmų rūšių sodmenų, todėl jie gali būti pakeisti kitų medžių rūšių ir amžiaus sodmenimis. Tokiais atvejais, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, patvirtintais LR aplinkos ministro, "miško želdinimo projekte galimi pakeitimai, kurie turi būti patvirtinti miškų urėdo pavaduotojo miškininkystei". Taigi pakeitėme projektą, patvirtinome jo pakeitimą - viską padarėme pagal įstatymo raidę", - kalbėjo V.Gasiūnas. O ūkininkai vis primindavo neužmiršti parašyti, jog ir iki tų (nors ir galimų) projektų pakeitimų privedė pati NMA, Velykas tempusi į rudenį ir laiku su jais nepasirašiusi sutarčių.
Įtartini NMA ekspertai
NMA dėl jų pačių kaltės padarytų projektų pakeitimų ūkininkams "neužskaitė", informavę, jog šie yra esminiai. "Tada bene pirmą kartą rimtai supykau: kokie ekspertai tai nustatė? - sakė V.Gasiūnas. - Negi aš, kaip miškininkas, jau nieko ne-besusigaudau apie medžius, nebeskiriu, kas yra esminis ar ne esminis? Ir kreipiausi į Lietuvos miškų institutą, į neabejotinai šiais klausimais tvirčiausius specialistus ir iš ten gavau instituto direktoriaus pavaduotojo dr. Stasio Mizaro atsakymą, kad "Tytuvėnų miškų urėdijos pateiktuose miško želdinių įveisimo projektuose pakeitimai yra neesminiai. Projektuose pakeista palydovinių medžių bei krūmų rūšinė sudėtis, taip pat sodmenų tipai ne- turės įtakos ir miško želdinių įveisimo technologijai".
Užtarimo - į ministeriją
Supratę, kad su NMA susikalbėti nepavyks (nors, beje, kai kas iš jų "kompanijos" tyliai susitarė, nors jų bėdos buvo tos pačios), ūkininkai kreipėsi pagalbos į Žemės ūkio ministeriją. Štai Juozapas Savickas, savo prašyme ministerijai nurodęs, jog "pakeitimai susiję su tuo, kad (...) agentūrai ilgai delsiant parengti paramos sutartį, baigėsi miško įveisimo darbų rangovo komercinio pasiūlymo galiojimo laikas", išvardijo tuos pakeitimus: "sumažintas paprastojo klevo, mažalapės liepos, karpuotojo beržo, paprastosios eglės kiekis, padidintas paprastojo ąžuolo kiekis, suprojektuotas juodalksnis ir paprastasis šermukšnis". O kai į tai gavę Žemės ūkio ministerijos sekretorės Dalios Miniataitės pasirašytą atsakymą, jog toji "problema buvo svarstyta 2006 m. liepos 4 d. vykusiame Probleminiams klausimams nagrinėti komisijos posėdyje" ir jog buvo "nutarta, kad, pageidaujant pareiškėjui, paramos sutartis gali būti keičiama" bei kad "prireikus NMA tokią paraišką privalo įvertinti iš naujo", ūkininkai sakėsi net kiek pasimetę: "Tai kaip čia dabar išeina? Liepos 4 d. mūsų bėdą nagrinėja Probleminiams klausimams nagrinėti komisijos posėdyje, priima mums palankius sprendimus, o NMA direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys mums liepos 11 d. rašo, kad parama mums nebus suteikta. O jei mes tuo nepatenkinti, tai, girdi, galime kreiptis į teismą arba į Vyriausiąją administracinių ginčių komisiją. Tai negi NMA nedalyvavo svarstant šį klausimą? O gal tuo metu prisnūdę buvo?" - bandė šmaikštauti.
Taigi po guodžiančio D.Miniataitės rašto gavę neigiamą NMA atsakymą, ūkininkai buvo priversti vėl belstis į Žemės ūkio ministerijos duris. Rugpjūčio 18 d. jie gavo jau ministerijos valstybės sekretoriaus Vidmanto Kanopos atsakymą: "Leista pakeisti paraišką ir miško želdinimo projektą. Agentūra iš naujo turi įvertinti jūsų pateiktą pataisytą miško želdinimo projektą ir pasikeitusius paraiškos duomenis, susijusius su sodinukų rūšimis".
Tegul ežeru apeina
Individualios įmonės savininkas, taip pat keletui ūkininkų sodinęs miškus, Egidijus Kasperavičius sakė, kad tokia miškų kaina žmonėms yra per didelė. Antai ūkininkė E.Čiarienė, užsodinusi 6,25 ha, po šitokių NMA išsidirbinėjimų pasakiusi, kad geriau likę 7 ha tegul ežeru apeina. Nebesodinsiąs planuotų 4 ha ir J.Savickas, ir S.Apukienė. "Ir aš pats daugiau nebeapsiimsiu miškų sodinti. 100 tūkst. litų, kurių aš vis dar negaunu, individualiai įmonei yra labai dideli pinigai. Gerai, kad šalia to turėjom kitą pajamų šaltinį, tai atlyginimus žmonėms šiaip taip sumokėjau. O jei ne? Beje, jau ir taip kaskart vis sunkiau rasti žmonių miškui sodinti, juk tam pirmą pasitaikiusį nuo gatvės nepaimsi. O ir tokių ne kažin kiek Lietuvoje belikę", - sakė E. Kasperavičius.
Turėjo ūkininkai priekaištų ir dėl želdinių papildymo. Pirmosiose paraiškose žmonės net neįrašė, kad prašo želdinių papildymo. Neįrašė todėl, kad grafos tam nebuvo, kad nežinojo, jog reikia įrašyti (nors miško veisimo sąmatoje papildymas buvo numatytas), bet niekas iš NMA nepaprotino jų tai padaryti. Užtat šiandien, sakė, būtina esą reikalauti, kad atsirastų priedai prie sutarčių. Be to, tie 30 proc. želdinių papildymui ne visada yra išganymas. Štai šiemet nė pusė sodmenų neprigijo. Sausra juos išdegino. Tad ir šį žalos atlyginimą reikėtų spręsti. Tuo labiau kad ES tam neprieštarauja. Užtat kas kita yra mūsų biurokratai.
Apskritojo stalo dalyviai ta tema rado ir dar vieną aštrų kampą: dėl apmokėjimo už pakraštines juostas. Kodėl pirmieji miškų sodintojai dėl to turėjo patirti nuostolių? Argi jie kalti, kad kažkas iš valdininkijos laiku neapsigraibė? Ir tai būtina esą įrašyti į papildymus.
Privačių miškų savininkams kilo negerų minčių ir dėl praėjusių metų rugsėjo 21 d. žemės ūkio ministrės pasirašytų Administravimo taisyklių pakeitimo, kurių 37 p. nurodo, jog "Agentūrai nustačius tinkamas kompensuoti išlaidas pagal pateiktą mokėjimo prašymą ir jas kompensavus, paramos gavėjas su agentūra pasirašo PVM kompensavimo sutartį". Ir tik tada bus kompensuojamas PVM. Nė vienas apskritojo stalo dalyvių tokių sutarčių nebuvo pasirašęs ir apie tai sakėsi girdįs pirmą kartą. "Nejaugi viskas negalėjo sutilpti į vieną sutartį? Kam tie papildomi prašymai, apie kuriuos tik dabar ir visai netyčia išgirdome?" - nesuprato žmonės. Lygiai taip, kaip jiems esą neaišku, kodėl jie atskirai turi rašyti prašymą agentūrai dėl pasodinto miško inventorizavimo. Nejaugi tie dalykai negali būti sprendžiami savaime, t. y. turėtų būti tvirta nuostata: jei pasodinai mišką, tai ir inventorizacija priklauso, be jokių atskirų prašinėjimų. Toks jausmas, jog kažkam yra labai smagu (o gal ir naudinga), kai mes kuo dažniau ko nors prašome", - sakė.
"Tai išties yra nonsensas: NMA sugeba padaryti problemą lygioje vietoje ten, kur jos nė negali būti", - reziumavo žmonės
