Naujienos
2006 - 11 - 03
*Šiauliai: pasėlius ištrypė žvėrys, tačiau kompensacijų medžiotojai nemoka
2006-11-02
Į "Šiaulių kraštą" kreipėsi Žerkščių kaimo (Akmenės rajonas) ūkininkas Jonas Gricius ir tvirtino, kad jo pasėlius ištrypė žvėrys dėl didelės sausros, tačiau negaus kompensacijos už patirtą žalą. Valdininkai pasiūlė jos reikalauti iš medžiotojų, o tie atsakė negalintys atsilyginti,- dienraštyje "Šiaulių krastas" 2006-11-02 rašo žurnalistas Vytautas Ruškys straipsnyje "Per sausrą nukentėjęs ūkininkas pagalbos nesulauks".
Sausra priviliojo žvėris
Ventos seniūnijoje tarp miškų augusius J. Griciaus kviečius ir miežius apėdė laukiniai žvėrys, jie dar mynė ir takus, traukdami per tas pačias žemes prie vandens telkinių numalšinti troškulį. Kelių hektarų pasėlių šeimininkas mano, kad iš valstybės lėšų turi būti jam mokama kompensacija už sunykusį derlių. Kadangi maisto ieškodami žvėrys jo pasėlius nusiaubė per sausrą, ūkininkas mano, kad jo nuostolis - sausros padarinys.
"Mano pasėliai per žiemą neiššuto, - sakė J. Gricius. - Kai stojus sausrai aplink derlius nyko, mano javų plotai žaliavo ir viliojo žvėris maitintis."
J. Gricius tikėjosi gauti kompensaciją dėl sausros, bet rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje sužinojo, kad turi žalą atlyginti medžiotojai, kurių žvėrys trypė bręstantį derlių.
Ventos medžiotojų būrelio nariai aiškino ūkininkui, kad jų būrelis neturi jokio turto, nieko neuždirba, todėl nepajėgs ir nieko užmokėti.
J. Gricius galėtų dėl žalos atlyginimo kreiptis į rajono Apylinkės teismą. Tačiau ūkininkas nusprendė nesibylinėti su medžiotojais, nes nėra girdėjęs, kad jie kuriam nors žemdirbiui būtų atlyginę žvėrių padarytą žalą.
Medžiotojai įsitikinę, jog ūkininkas būtų patyręs mažiau žalos, jei žvėrys būtų medžiojami. Tačiau, pasak Ventos medžiotojų būrelio vadovo Algimanto Kulvinskio, J. Gricius neleidžia prie savo laukų statyti žvėrių tykojimo bokštelių, o ūkininko suskaičiuoti nuostoliai esą nemotyvuotai dideli.
KOMENTARAI
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos dėl nuostolių laukinių žvėrių padarytai žalai atlyginti narys Petras MALAKAUSKAS:
- J. Gricius kvietė_ komisiją dėl žvėrių padarytų nuostolių, ir jie yra suskaičiuoti. Ūkininkui belieka kreiptis į teismą, jei geruoju nesusitaria su medžiotojų būreliu. Pagal įstatymą būrelis turi atlyginti žalą tiems ūkininkams, kurių žemės priklauso medžioklės plotams, o juos nuniokojo žvėrys.
Jeigu ūkininkas žino, kad patyrė žalos dėl sausros, tai turi forminti dokumentus kompensacijai gauti. Jokia komisija nuostolių nevertina, pats žemės savininkas turi suskaičiuoti arba dėl to kreiptis pagalbos į seniūnijose dirbančius specialistus.
Nėra numatyta tokių motyvų, kad galima kaltinti sausrą dėl nuostolių, kai miško žvėrys trypė puikiai bręstantį derlių vien todėl, kad aplinkiniuose laukuose jis buvo prastas. Juk niekas nesužiūrės, kur miško žvėris turi eiti.
Rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos žinovas Jonas ISAJEVAS:
- Labiau įprasta, kad dėl žvėrių padarytos žalos žemės savininkai su medžiotojais tarpusavyje susitaria geruoju. Per pastaruosius keliolika metų tik vienintelį kartą prireikė teisme nagrinėti ieškinį dėl žvėrių padarytų nuostolių.
Medžiotojų pasiteisinimai, kad jie neturi iš ko atlyginti nuostolius - nesąmonė. Privalo atlyginti, nes yra įstatymas. Tegul medžiotojai suneša pinigus. Jei būrelis nepajėgia atlyginti nuostolių, jo medžioklės plotai gali būti parduodami aukcione.
Medžiotojai turėtų teisme įrodyti savo teiginį, kad ūkininkas neleidžia medžioti žvėrių jo dirbamos žemės plotuose, ir todėl medžiotojai nepajėgė apsaugoti derlių nuo nuniokojimo.
Ūkininkas Jonas Gricius sakė, kad ir anksčiau žvėrys trypdavo jo pasėlius, tačiau šiemet per sausrą jų sunaikino iki šiol nematytai daug — susidaro daugiau kaip dešimt tūkstančių litų nuostolių.
