Naujienos

1.Spalio 1 d. duomenimis privačių miškų plotas sudarė 674,99 tūkst. ha, arba beveik 33 procentus visų Lietuvos miškų. Valstybiniai miškai sudaro 50 proc., o miškai, kuriuose nuosavybė dar neatkurta 17 proc

2. Nuosavybė atkurta 65 procentams miško savininkų.Dėl įvairių priežaščių dar neprivatizuota 364,2 tūkst. ha .  Nuosavybės teisės buvo atkurtos 226,96 tūkst. savininkų. Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms miško savininkais gali būti ir juridiniai asmenys.

3. Miško valdų struktūra pagal valdų dydį: Tik 39 valdos didesnės kaip 200 ha. Ir nors didžiausia valda 2066 ha, vidutinė valda užima 4,58 ha.

4. Net ir 200 ha plotas yra per mažas išgyventi iš miškų ūkio veiklos, užtikrinant nenutrūkstamą ir atsinaujinantį medienos naudojimą. Remiantis miškų urėdijų darbo analize galima teigti, kad iš 200 ha, pats vykdydamas darbus, savininkas gautų nepilnai 6000 Lt pajamų per metus, nes miškų urėdijų pelnas apie 19 Lt/ha, o išlaidos darbo užmokesčiui, kas atitiktų savininko darbo indėlį, apie 10 Lt/

5. Pagal rūšinę sudėtį ir amžiaus struktūrą privatūs miškai yra prastesnės būklės nei valstybiniai. Pavyzdžiui brandžių pušynų privačiuose miškuose yra tik 22 proc. pagal plotą ir 20 proc. pagal likvidinį tūrį. Tuo tarpu baltalksnynų 92 procentai yra privačiuose miškuose. Taip atsitiko todėl, kad savininkams grąžinti miškai beveik pusė amžiaus buvo kolūkių nuosavybė. O kolūkių miškai buvo tvarkomi ir prižiūrimi daug prasčiau nei valstybiniai.

6. Privatizavimui skirtuose miškuose nebuvo vykdoma jokia veikla visą dešimtmetį, nes miškų urėdijos jau negalėjo ūkininkauti, o savininkai dar negalėjo. Dėl to privatizavimui skirtuose miškuose per dešimtmetį susikaupė nekirstų brandžių medynų ir neugdytų jaunuolynų.

7. Kirtimų intensyvumas privačiuose miškuose yra 4,0 ktm/ha, o valstybiniuose 3,65 ktm/ha viso miškų ploto. Kirtimai privačiuose miškuose šiuo metu sudaro apie 40 proc. viso Respublikoje kertamo  kiekio. Todėl pašaliniam piliečiui dažnai atrodo, kad miško savininkai, vos susigrąžinę mišką, puola jį iškirsti, ir Lietuvoje tuoj neliks miškų.

8. Jau dešimtmetį vykstančiam žemės ir miškų grąžinimui nebuvo pasirengta ir pridaryta daugybė klaidų: privačių miškų sklypai įsiterpę į valstybinių miškų sklypus ir atvirkščiai, aplink miškus gražinant žemes nebuvo palikti kelio servitutai, ir daugybė miškelių likę be privažiavimo, nes ūkininkai, gaudami išmokas už pasėlius, stengiasi jiems nenaudingus kelius užarti ir paversti žemės ūkio naudmenomis.

9. Kelių problema aktuali ir miško masyvuose, kur vienas kelias eina per daugelį valdų ir per valstybinius miškus. Miško masyvuose nėra dideliems miškovežiams tinkamų medienos sandėlių, o prie pagrindinių kelių sandėliuoti draudžia kelininkai.

10. Kita neapgalvoto miškų grąžinimo problema – saugomos teritorijos. Lietuvoje tik 71 procentas miškų yra ūkiniai miškai. Likusioje teritorijoje taikomi didesni ar mažesni veiklos suvaržymai, apie kurios miško savininkai sužinojo tik susiruošę gauti leidimą miškui kirsti. II A grupės miškuose savininkas negali nusikirsti medžio  net savo būsto remontui.

11. Dar viena nuosavybės gražinimo sukurta problema – kolektyvinė nuosavybė. Kiekviena valda turi vidutiniškai po 1,5 savininko. Teko susidurti su miško valdomis, kurios priklauso dešimčiai ir daugiau bendrasavininkų. Be VISŲ bendrasavininkų sutikimo negalima nukirsti nei vieno žalio medžio. Negalima parduoti ir savo dalies. Tuo tarpu miškų įstatymas neleidžia dalinti miško valdos , jei po padalinimo nors viena dalis bus mažesnė 5 ha. (Vidutinė valda Lietuvoje 4,58 ha). Dėl bendrasavininkų tarpusavio nesutarimo neįmanoma vykdyti jokių, net vėjolaužų, kirtimų, tokie miškai tampa ligų židiniais. Spalio 1 d. Respublikoje buvo 40,5 tūkst. kolektyvinės nuosavybės valdų.

Konkretūs savininkai susiduria su daugybe kitų problemų, tokių kaip miško vagystės, miško šiukšlinimas, pareigūnų piktnaudžiavimas, įstatymų netobulumas, nelegalių miško ruošos brigadų darbas, ir kt. Šių metų antroje pusėje miškuose atsirado naujas reiškinys – darbininkų stygius Todėl savininkui darosi vis sunkiau susirasti rangovą darbams atlikti.

12. Daugelis problemų, kaip pavyzdžiui kelių remontas ir priežiūra, melioracijos sistemų priežiūra, miško sanitarinė apsauga neįveikiamos vienam savininkui, turinčiam kelis ha miško, nes jos liečia visus konkretaus miško savininkus. Jas  galima išspręsti tik kooperuojantis. LMSA skatinimo, mokymo ir rėmimo dėka Lietuvoje dirba virš dvidešimt miško savininkų kooperatyvų. Jie jau pajėgūs teikti paslaugas visoje Respublikos teritorijoje. Jų darbo patirtis nedidelė, tačiau ir ji įrodo, kad asocijuoti miško savininkai turi žymiai didesnes galimybes sėkmingai tvarkytis savo miškuose, negu pavieniai.

Valstybinių miškų urėdijos taip pat bando teikti paslaugas miško savininkams, ir tai būtų geras daugelio problemų sprendimo būdas, nes urėdijos turi kvalifikuotus specialistus, kuriais žmonės tradiciškai pasitiki, ir specialios technikos, tačiau tam trukdo darbuotojų požiūris į valdišką darbą. Miško ruošos, atkūrimo ir priežiūros darbus vykdo rangovai, o jų darbų kokybę  prižiūrintys girininkai ar eiguliai nėra asmeniškai suinteresuoti tų darbų kontrole. Suinteresuotumą savininkai priversti skatinti papildomai, šalia urėdijos įkainių.

13. Kai kurios problemos atsiranda dėl nebaigto miškų grąžinimo, ir iš to kylančio kyšininkavimo, pretendentų reketavimo, skuboto valdų pardavimo už žemesnes nei rinkos kainas, nepagrįstai didelių miško pirkimo – pardavimo pelnų. Nusikalstamos grupuotės kuria ištisą tinklą fiktyvių ir priedangos įmonių PVM vogimui, todėl miško savininkai susiduria su medienos ir miško pirkliais, kurie neformina jokių dokumentų, darbus atlieka be jokių sutarčių. Savininkai bijo įsileisti kirtėjus į ugdymo kirtimus, kad tie nesudarkytų miško. Todėl dalis savininkų bijo užsiimti miško ruoša, kiti iš viso skuba parduoti mišką su žeme ir atsikratyti problemos.  Paklausą turi valdos, kuriose yra kertamų brandžių medynų. Po nupirkimo jie tuoj nukertami. Gal todėl ugdymo ir kitų tarpinių kirtimų dalis mažėja, ir šiemet sudaro 22 proc. viso iškertamo kiekio. (Valstybiniuose 35 proc.)

14. Privatus miškų ūkis turi savo specifiką ir jo tvarkymui ir valdymui netinka mechaniškai perkelti valstybinių miškų tvarkymo metodai ir būdai. LMSA yra jau dešimtmetį miško savininkų interesus ginanti organizacija, kuri pagaliau buvo pripažinta kaip lygiavertis partneris Vyriausybei sprendžiant privataus miškų ūkio problemas. Vien šiais metais Aplinkos ministerijai ir kitoms Vyriausybės institucijoms, Seimo komitetams buvo pateikta kelios dešimtys pasiūlymų pakeisti ar papildyti galiojančius norminius dokumentus.

15. Į daugelį iš jų buvo atsižvelgta, tame tarpe supaprastinant leidimų menkaverčių medžių ir vėjolaužų kirtimui išdavimo tvarką, liberalizuojant miško ruošos technologijų taikymą ugdymo kirtimuose, atsisakant beprasmio medžių ženklinimo retinimo kirtimuose ir neįgyvendinamo kleimų saugojimo valksmose,  ir kt.

16. Kadangi vis dar didėjant privačių miškų plotui didės ir medienos pasiūla iš privačių miškų, kuri vėliau susilygins su valstybinių miškų, privatūs savininkai medienos pramonei turi didelę reikšmę ir patrauklesni asocijuoti, turintys vieną ar kelis stambius savo atstovus. Todėl LMSA šiais metais pakeitė savo įstatus pagal naują Asocijacijų įstatymą ir savo nariais priima ne tik jos tikslams pritariančius fizinius asmenis, bet ir jos siekius remiančius juridinius asmenis. Šiais metais per LMSA įmonių tinklą medienos rinkai bus pateikta 19 procentų medienos.

17. Ateinančių metų pavasarį ES lėšomis bus sodinami miškai žemės ūkio plotuose. Ūkininkai ir kiti žemės savininkai šiemet pateikė 194 paraiškas. Miško įveisimo projektus jiems ruošė ir paraiškas užpildyti padėjo MSK ir LMSA skyrių žmonės. Ateityje šio tipo paslaugų LMSA turės teikti vis daugiau, nes norint gauti paramą miško technikai arba miškų infrastruktūrai gerinti, reikia parengti verslo arba veiklos palnus. Ne kiekvienam miško savininkui bus įkandamas tas sudėtingas dokumentas.

18. Atsiranda vis daugiau savininkų, kurie savo miškų tvarkymą visiškai patiki MSK-ms, pasirašydami miškų priežiūros sutartis. Vien Šilų grupės MSK šiemet jau pasirašė 35 miškų priežiūros sutartis bendram plotui 530 ha. (Per pernai metus buvo pasirašyta 24 sutartys). Tai rodo, kad ši paslauga vis populiarės, nes tai geriausia alternatyva miško savininkui, gyvenančiam 100 –200 km nuo savo miško, bet nenorinčiam jo parduoti. Be to, miško savininkais taps vis daugiau paveldėtojų, jaunesnių žmonių, kurie intensyviai dirbdami neturės galimybės patys rūpintis savo mišku.

19. LMSA pastangomis jau baigiama kurti ir bus pradėta įgyvendinti miškų sertifikavimo sistema, pritaikyta privatiems miškams, PEFC Lietuva. Tada ir privatūs savininkai galės tiekti rinkai sertifikuotą medieną.

20. Atsidarius sienos su Vakarų Europa, vis didesnę reikšmę įgaus poilsinis ir pažintinis turizmas. Dabar paežerių ir paupių miškai naudojami dažniausiai šeimos poilsiui vasaros sezono metu ir kai kurie vilų savininkai linkę net užsitverti savo paežeres. Tačiau laikui bėgant jos taps pajamų šaltiniu gal net didesniu, negu šalia esantis miškas. Tai bus lengviau pasiekti įgyvendinant bendrus projektus, ypač kuriant infrastruktūrą. Tuo tikslu savininkai bus priversti kurti miško savininkų bendrijas ar kitokias kooperacijos formas.

21. Tapę miško savininkais dauguma žmonių netikėtai pasigenda elementarių žinių apie mišką kaip ekosistemos dalį, net nesidomėdami ūkininkavimo praktine puse. Todėl vis populiaresni darosi savininkams rengiami kursai, miško dienos, leidžiamami lankstinukai ar mokomosios knygelės. Ši sritis turės smarkai plėstis.

 Vis daugiau savininkų pabuvoja užsienio šalyse, ir iš ten parsivežę tenykštę patirtį bandys įgyvendinti Lietuvoje. Todėl naujausios technologijos, veislės, darbų organizavimo ir atlikimo būdai ir kitos naujovės pirmiausia atsiras privačiuose miškuose. Tai patirčiai pastebėti, įvertinti, paskleisti padės LMSA struktūros.

Valdininkų savivale, įstatymų netobulumu  miško savininkai gali jau dabar skųstis ne tik savo kaimynui, LMSA atstovui, bet ir ES pareigūnams. Manau, kaip tik tai ir išjudins saugomų teritorijų problemos sprendimą.

Privataus miškų ūkis taps valdoma ūkio dalimi tik per kooperaciją ir asocijavimasi. Valstybės vyrai tai turi suprasti ir remti šį procesą.

22. Apie LMSA daugiau informacijos interneto tinklapyje www.forest.lt