Naujienos
* Seimo "medžiotojai" neįveikė Prezidento veto Medžioklės įstatymui
2006-09-19
Antradienis
Tam, kad būtų pakartotinai, be prezidento pataisų priimtas įstatymo projektas, už jį antradienį turėjo balsuoti 71 parlamentaras. Tačiau už liepos mėnesį priimtas įstatymo pataisas pasisakė tik 68 Seimo nariai, prieš balsavo 30, o susilaikė 10 parlamentarų. Už šalies vadovo siūlytas pataisas balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 31, o susilaikė 30 parlamentarų.
Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad jam nesuprantamas Seimo sprendimas neįgyvendinti konstitucinių nuostatų, susijusių su medžioklės reglamentavimu.
Antradienį paskelbtame pareiškime šalies vadovas primena, kad Seimo priimto Medžioklės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, reiškiantį, jog savininkams, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojams, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jų teisių, bei tai, jog valstybė privalo saugoti savininkų teises nuo neteisėtų kėsinimųsi į jas.
Teikdamas savo pataisas, V.Adamkus vadovavosi Konstitucinio Teismo pernai gegužę priimto nutarimo nuostatomis, todėl siūlė įtvirtinti specialaus leidimo principą, reiškiantį, kad be žemės savininko leidimo negalima medžioti jam priklausančioje žemėje.
Prezidento manymu, medžiotojai, prieš pradėdami medžioti privačiuose žemės sklypuose, turėtų kreiptis į žemių savininkus ir gauti pastarųjų leidimus, kuriuose turėtų būti aiškiai išreikšta žemių savininkų valia, taip pat galėtų būti nustatytos ir kitos medžiojimo sąlygos.
Liepą Seimo priimtos pataisos numatė, kad medžioklės plotus nustatančios savivaldybių komisijos nuo šių metų spalio registruotais laiškais turėtų informuoti visus žemės sklypų savininkus apie ketinimus artimiausiu metu įtraukti jiems priklausančius žemės sklypus į medžioklės plotus.
Iš savivaldybių laiškus gavusiems žemės savininkams siūlyta per tris mėnesius apsispręsti, ar uždrausti medžioti savo žemėje, ar nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas.
Seimas buvo nustatęs, kad per minėtą laikotarpį, komisijai negavus žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo, būtų laikoma, kad žemės savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančioje žemėje būtų medžiojama.
Žemės savininkams, norintiems uždrausti medžioti savo sklypuose tik esant tam tikroms aplinkybėms, jas būtų tekę patvirtinti pas notarą.
Pagal dabar galiojančia tvarką žemės sklypo savininkas gali uždrausti medžioti savo žemėje. Apie žemės sklypus, kuriuos ketinama įtraukti į medžioklės plotus, skelbiama spaudoje.
Šalyje yra 30 tūkst. medžiotojų ir 800 tūkst. miškų ir žemės savininkų, 400 tūks. ha žemės nuomojama.
Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1370Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Einame toliau. Dar vienas Prezidento vetuotas įstatymas, t.y. Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-1370. Kolegos, dėmesio. Čia nagrinėjo net keli komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, pranešėjas – pirmininkas A.Bosas. Prašom. Ruošiasi kolega K.Glaveckas.
A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas šių metų rugsėjo 13 d. svarstė Respublikos Prezidento šių metų rugpjūčio 3 d. dekretu Nr.707 pateiktas pataisas Seimo 2006 m. liepos 18 d. priimtam Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr.XP-1370Gr. ir nusprendė joms nepritarti.
Komitetas savo išvadoje nurodo: Prezidentas, grąžindamas įstatymą Seimui svarstyti pakartotinai, savo dekrete pateikia argumentus, kad įstatymo nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Komiteto nuomone, Prezidentas buvo suklaidintas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra pažeidžiamas, nes pagal Seimo priimtą įstatymą savininkas yra tinkamai informuojamas; antra, savininkas turi teisę uždrausti medžioti, leisti ar nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas ir gali tai daryti bet kuriuo metu; trečia, net ir esant pasyviam jo elgesiui (nuomonės nepareiškus) garantuojamas jo turtui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas. Minėtus sprendimus dėl medžioklės uždraudimo ar papildomų medžiojimo sąlygų nustatymo žemės savininkas gali priimti nepateikdamas jokių motyvų ir dėdamas tik minimalias pastangas (išsiųsdamas vien rašytinį sprendimą). Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog toks informavimo būdas gali būti taikomas ir tai nepažeidžia Civilinio kodekso.
Todėl siūlau atmesti Prezidento veto ir dar kartą balsuoti už jau priimtą įstatymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kas? Ar pats kolega pirmininkas? Nematau. Kuris? B.Bradauskas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Ruošiasi J.Jagminas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, ir mes negalime pasakyti, kad jo įgyvendinimas, jeigu jis būtų priimtas, nepareikalaus papildomų lėšų. To niekas neskaičiavo. Aš įsitikinęs, kad tai pareikalaus papildomų lėšų. Todėl Biudžeto komitetas nepritarė šiam įstatymo projektui, balsavimo rezultatai: 4 – prieš, 3 – už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Jagminas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Ruošiasi J.Sabatauskas.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, Kaimo reikalų komitetas, apsvarstęs Respublikos Prezidento grąžintą Seimui iš naujo svarstyti Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, nutarė: nepritarti Respublikos Prezidento dekretui dėl Seimo priimto Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti.
Tokio sprendimo motyvai: pirma, Konstitucinis Teismas pripažino, kad savininko nuosavybės teisių savaime nepažeistų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tai, kad privačios žemės sklypo, esančio medžioklės plotuose, savininkas, kurio žemę ketinama naudoti medžiojimui ir kuris tinkamai apie tai informuotas, per protingą trumpą terminą nepareiškė savo valios dėl to, ar tame sklype gali ar negali būti medžiojama, yra laikoma jo sutikimu, kad tame sklype būtų medžiojama.
Antra, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, nes įstatyme yra nustatytas tinkamas žemės sklypo savininko informavimas apie ketinimą medžioti jam priklausančiame žemės sklype bei įtvirtinta reali, papildomais reikalavimais, pabrėžiu, neapsunkinta savininko galimybė bet kuriuo metu išreikšti valią dėl to, ar tame sklype gali būti medžiojama. Įstatymas suteikia teisę savininkui nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, sudaryti rašytines sutartis su medžioklės plotų naudotojais.
Ir trečia, būtų netikslinga ir nelogiška įstatymu skirti prievolę žemės savininkui, kuris neprieštarauja, kad jam priklausanti žemė ar miškas būtų įtraukti į medžioklės ploto vienetą, teikti rašytinį sutikimą. Tokia prievolė jam sudarytų sunkumų ir pareikalautų papildomų išlaidų. Taigi manau, kad Prezidento patarėjai gal šiek tiek ir persistengė rengdami šį dokumentą. Mūsų Kaimo reikalų komiteto sprendimą prašau Seimo palaikyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ir dar turėtų kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu J.Sabatauskas. Prašom, pirmininke. Tuoj, minutėlę. Gerbiamasis pirmininke, minutėlę palaukit. E.Klumbys norėjo tarti žodį. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos. Esu tame pačiame Kaimo reikalų komitete ir manau, kad komiteto pirmininkui derėjo pasakyti balsavimo rezultatus. Keturi buvo už, keturi – prieš. Viską lėmė pirmininko medžiotojo balsas. Manau, kad tai vis dėlto turėjo būti pasakyta.
PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą, bet, kaip žinot, tas Statute numatyta. Prašom, J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo svarstytos Prezidento grąžintos pakartotinai svarstyti Medžioklės įstatymo pataisos. Komitetas nepritarė Prezidento išreikštoms pastaboms, pritarė pakartotiniam šio įstatymo priėmimui. Kadangi balsavimas buvo už Prezidento veto, už pasisakė 3, prieš pasisakė 3 ir 1 susilaikė. Šiuo atveju nelėmė ir pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose norėtų dalyvauti du Seimo nariai. Pirmiausia – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu jums priminti, kad mes jau antrą kartą svarstome Prezidento veto. Anksčiau mes svarstėm, man atrodo, sausio mėnesį. Noriu priminti, kad ta procedūra iš esmės taip ir nebuvo užbaigta. Įstatymo projektą, kurį mes dabar svarstom (jį vėl vetavo Prezidentas, jis iš esmės yra analogiškas tam, kas buvo anksčiau), teikė ne Aplinkos apsaugos komitetas, kuris, mano nuomone, turėjo sutvarkyti šį įstatymą iki galo, o jį teikė vienas Seimo narys. Man asmeniškai tai yra visiškai nesuprantama. Aš apie tai kalbėjau ir anksčiau, tačiau tokią praktiką, nors ir liūdna, toleruoja ir Seimo vadovybė.
Vis dėlto Prezidento vetuotą įstatymą privalu sutvarkyti iki galo. O jis buvo paliktas nei vetuotas, nei iki galo atmestas. Mes dabar iš esmės antrą kartą susiduriam su identiška situacija. Aš tikiuosi, kad šį kartą mums pavyks priimti pataisytą, Prezidento pataisytą, Medžioklės įstatymą. Manau, visa ta situacija yra dėl to, kad vis dėlto medžiotojų (…) mūsų Respublikos Seime, jeigu mes pažiūrėtume istoriškai, yra nepaprastai stiprus. Tie žmonės vis dėlto daro akivaizdžią įtaką įstatymo priėmimui. Aš ne veltui pasakiau, kokie buvo Seimo narių, dirbančių Kaimo reikalų komitete, balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 4, lėmė pirmininko balsas. Man atrodo, be jo, yra dar trys ar keturi balsavę medžiotojai. Iš esmės Medžiotojų įstatymą, kurį vetavo Prezidentas, norima priimti, atmesti Prezidento veto būtent medžiotojų balsais.
Manau, kad gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvių Tautos atstovai, turite pirmiausia galvoti ne apie savo asmeninius medžioklių interesus. Suprantu, kad yra labai malonu pabendrauti, išspręsti kai kuriuos reikalus ne čia, Seime, ne šioje salėje, bet neformalioje aplinkoje, tačiau be tų reikalų yra svarbesnių reikalų, yra valstybės reikalai. Tai turbūt yra ir pavyzdys šiandien, nes mūsų darbų programoje yra programos svarstymas apie valstybiškumo ir pilietiškumo ugdymą. Manyčiau, kad šis balsavimas ir bus ta galbūt pirmoji Seimo narių įsisąmoninta pamoka, kas yra pilietiškumas, kas yra valstybingumas. Dėl siaurų savo interesų negalima paminti kur kas platesnių, kur kas didesnės Tautos dalies atstovų interesų.
Manau, kad šiandien vis dėlto pagaliau blaivus protas nugalės, o jeigu kartais, neduok Dieve, pasikartos tokia pat situacija, kuri buvo pirmą kartą, kad įstatymas ir vėl liks pakabintas ore, labai norėtųsi tikėti, kad Seimo vadovybė ir pirmiausia jau dabar oficialiai einantis pareigas pirmasis pavaduotojas gerbiamasis Č.Juršėnas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už darbų programą, nepaliks to įstatymo tokios būsenos, kokios jis buvo paliktas praeitų metų sausio mėnesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymus. Dabar kalbės K.Starkevičius. Prašom, kolega.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš buvau vienas iš tų rašiusių raštą, kurį daugelis Seimo narių pasirašė, Seimo Pirmininkui V.Muntianui, Prezidentui, kad šis įstatymas būtų vetuotas. Ir dėl ko? Šiandieną žemę Lietuvoje yra deklaravę 250 tūkst. savininkų, mūsų Lietuvos piliečių. Miškų savininkų šiandien yra 260 tūkstančių. Tai štai, yra daugiau kaip pusė milijono mūsų šalies piliečių, kurie turi nuosavybę. Jeigu mes priimtume tokį įstatymą, koks šiandien yra parengtas, tai mes tiktai patenkintume kelių tūkstančių medžiotojų valią. Nes su tais visais savininkais, mūsų piliečiais, kurių, aš sakiau, yra per pusę milijono, iš esmės nereikėtų derinti savo veiksmų – parašėm laišką, gavo jis jį ar negavo, gal jis šiandien yra išvykęs, bet mes jo žemėje jau šiandien šeimininkaujame. To iš tikrųjų neturėtų būti. Dar yra ir daugiau baltų dėmių yra šiame įstatyme: jeigu savininkas netgi ir nesutiko, jis parašė raštu, kad nesutinka, jog, pavyzdžiui, jo 30 ar 100 ha būtų įtraukti į medžioklės plotus, deja, medžioklės būrelis tuos plotus galės laikyti medžioklės plotais. Ar čia ne paradoksas, ar čia nėra konstitucinis pažeidimas? Prie šio įstatymo dar tikrai reikia dirbti. Prezidento pataisos, kurios pateiktos, šį įstatymą daro daugiau sutinkantį su Konstitucija. Prieš balsuodami pagalvokime, ar mes už Lietuvos piliečius, ar mes už nedidelį būrį medžiotojų, kurie šiandien nori lengva ranka ir toliau šeimininkauti.
Dabar jūs gal pasakysite, kad labai sunku rasti tuos savininkus ir sudaryti su jais sutartį. Aš pasakysiu, kad šiandieną tie, kurie deklaruoja žemę, susiranda kiekvieną savininką, nes su juo sudaro žemės nuomos sutartį. Jų būna keli šimtai. Pavyzdžiui, jeigu tu nuomoji 200 ha, tai tikrai turi surasti apie 40 savininkų. Ir susiranda, susiranda, sudaro su jais sutartis. Tai štai pasakymas, kad mes jų nerasime, kad galbūt jie išvykę kur nors, nėra atsakymas. Jei norėsime, tikrai surasime.
O dabar, medžiotojus kviečiu iš mandagumo susilaikyti balsuojant už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. G.Steponavičius. Prašom, kolega.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mano kalba yra skirta būtent palaikyti Prezidento veto. Taip registravausi iš anksto. Be abejo, kalbėdamas dėl balsavimo motyvų nenoriu apeliuoti ir neapeliuoju į Seimo medžiotojus. Ne kartą kolegos parlamentarai medžiotojai jau yra pademonstravę savo gana siaurą įsivaizdavimą sprendžiant šią problemą. Dar liūdniau yra, kai mėginama dangstytis ir sakyti, kad neva Prezidentas suklydęs, nors norima išsaugoti sistemą, kuri gyvuoja nuo sovietinių laikų.
Tačiau aš noriu kreiptis ir apeliuoti į kitus kolegas parlamentarus, kurie nėra susaistyti šių dalykų, ir siūlyti suvokti, kad mūsų sprendimas šiandien palaikyti Prezidento veto, atmesti ydingas nuostatas ir atsižvelgti į Prezidento pasiūlymus leistų paisyti visuomenės interesų, leistų paisyti šimtų tūkstančių, o ne kelių dešimčių tūkstančių žemės savininkų interesų. Nes pagarba nuosavybės teisėms, tą mes ne tik Konstituciniame Teisme esame aiškinęsi, bet ir balsuodami parodėme, mums rūpi, tas pat galioja ir priimant šį įstatymą. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūsų paklaustų ir jeigu jūs raštu neatsakytumėte į užklausimą, ar galima užeiti į jūsų privačius namus, o paskui visi suprastų, kad taip, galima, užeikite mano į namus, darykite ką norite ir man visiškai nesvarbi mano nuosavybė ir mano, kaip savininko, asmeninė nuomonė? Panašiai yra siūloma elgtis ir dabar, bet dar vaidinama, kad neva savininkams mes sudarysime palankesnes sąlygas.
Manau, būkime nuoseklūs iki galo, atsižvelkime į principingą Prezidento poziciją, nepritarkime veto ir po to balsuokime dėl Prezidento pataisų, kurios leis ištaisyti situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar B.Bradauskas. Prašom. Atsiprašau, J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano galva, kai mes akcentuojame tik nuosavybę, yra neteisingas požiūris. Jeigu mes logiškai mąstysime, vadinasi, savininkas yra aukštesnės kategorijos negu ne savininkas. Aš norėčiau kalbėti kitu aspektu. Tai yra demokratija ir rinkos ekonomika reikalauja, kad visi Lietuvos gyventojai būtų traktuojami vienodai, ar jie turi nuosavybę, ar neturi. Klausimas yra tas, kad medžioklė yra prabanga. Visa kita yra normalūs dalykai. Todėl tas, kuris nori naudotis prabanga, turi ateiti pas eilinį pilietį ir pasakyti: aš noriu tavo plote medžioti, t.y. naudotis prabanga. Ir savininkas, tai yra ne savininkas, o apskritai pilietis gali pasakyti: aš leidžiu su išimtimis, iš viso leidžiu ar neleidžiu. Man labai patiktų, kad elitinės mūsų partijos, kurios skelbiasi tradicinėmis, pripažintų, jog demokratija tai nėra tai, kad aš savininkas arba ne savininkas, todėl mano teisės didesnės, nes tai yra partnerių santykiai. Todėl aš palaikau Prezidento veto, kuriame aiškiai sakoma, kad demokratija yra partnerių santykiai. Nė vienas partneris neturi turėti viršenybės. Jie turi ateiti ir abu susitarti. Todėl prašau palaikyti Prezidento veto, kuris traktuoja, kad medžioklė yra partnerių santykiai. Ne kokio nors privilegijuoto savininko, o partnerių. Prašau palaikyti Prezidento veto ne dėl nuosavybės, o dėl to, kad demokratija yra traktuojama visai kitaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. B.Bradauskas dabar. Prašom. Šiek tiek susipainiojau, kas už, kas prieš, nes spalvos nebūtinai atitinka kalbos turinį, gerbiamieji kolegos. Ir mes painiojamės.
J.Ramono įjungtas. Plius 20 sekundžių.
J.RAMONAS (PDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį. Manyčiau, mes visi privalome palaikyti Prezidento veto. Dėl ko? Ne tam, kad sutvarkytume santykius ir t.t., kad nuosavybė būtų aukščiau, bet svarbiausia, kad ypač smulkūs ūkininkai, kaimo žmonės, nuomotojai ir visi kiti žinotų, kas jo laukuose dedasi, kas ten atvažiavo: medžiotojai, brakonieriai ar kiti veikėjai. Priešingu atveju kai kas bandys įrodinėti, kad giname smulkiuosius ir t.t. Ar vienokią paliksime įstatymo pataisą, ar kitokią, tam bus žemdirbiai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės sugebės ar patys susirasti ir atsakyti, tuos santykius sutvarkyti. Tam, kad padėtume smulkiam kaimo gyventojui, ūkininkui, būtina palaikyti Prezidentą, kad medžiotojai pas jį nors iš mandagumo atvažiuotų ir paklaustų, ar leidžia, ar pritaria, ar sutinka.
Dar vienas dalykas. Ypač kaime Aplinkos apsaugos inspekcija nedirba savo darbo, ne gaudo brakonierius, o juos saugo, kad kiti neužpultų. Tam, kad šiek tiek sutvarkytume tuos santykius, manau, reikia palaikyti Prezidento veto, kad apgintume tam tikra prasme ir iš dalies tuos pačius savininkus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dabar jau pagaliau B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Savininkai tokie panašūs į „Puodžiūnkiemio“ pikčiurnienes, kad netgi užsiregistravo visiškai atvirkščiai, negu reikėjo. Manyčiau, šiandien nereikėtų vesti debatų. Tai yra pirmasis žingsnis pajungti visus žmones savo naudai. Labiausiai pažeidžiama yra medžioklė. Uždrauskime medžioti, paskui bus uždrausti grybavimą, uždrausti uogavimą ir t.t. Man gėda klausyti tokių kalbų. Nėra problemos Lietuvoje, tai dabar norime vėl suvelti šią problemą, pakelti. Manau, tiems padėjėjams, kurie įtikino Prezidentą pasirašyti veto, labai rimtai reikėtų pagalvoti dėl savo kvalifikacijos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, lengviausia kaltinti kitus dėl kvalifikacijos neturėjimo, nebuvimo, kai pats nelabai suvoki tos problemos esmės, santykių, nuosavybės santykių, naudojimo santykių ir t.t. Manau, kad ir kaip būtų, tie interesai yra per daug galingi, per daug stiprūs ir jie akivaizdžiai prasimuša čia pas mus kai kurių kalbėtojų kalbose. Dar kartą kviečiu mąstyti nesivadovaujant savo asmeniniais interesais. Yra akivaizdūs faktai, kiek yra žemės savininkų, kiek yra miškų savininkų ir kiek medžiotojų, kurie nori gyventi ypatingų privilegijų sąlygomis, kaip ir anais „ratelių“ laikais. Tie „rateliai“, manau, iš tikrųjų yra galingi, ypač tas pirmasis „ratelis“, iš kurio ir yra kai kurie čia šiandien kalbėtojai. Ką jau padarysi, vis dėlto laikai keičiasi ir turi keistis supratimas apie medžioklę ir apie Medžioklės įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi jau keturi kalbėjo į vieną pusę. Likę gali kalbėti į kitą pusę. G.Mikolaitis. Prašom, kolega.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes giname savininkų teises, kurios yra labai puikiai apgintos. Kiekvienas savininkas pagal galiojantį įstatymą turi teisę pranešti būreliui, kad jis neleidžia medžioti. Esmė yra ne čia. Savininkas ar žemės naudotojas. Savininkų daugiausia, didžioji dalis gyvena miestuose, o dalis net ne miestuose, o už mūsų Respublikos ribų, o žalą daro žemės naudotojai, kurie labai prašo medžiotojų, kad jie kuo daugiau medžiotų. Manau, reikėtų atmesti Prezidento veto. Tas įstatymas, kuris galioja, tikrai atitinka visus reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Pekeliūnas. Prašom, kolega.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš manau, Seimas truputį yra kvailinimas, kai sakoma, kad žemės savininkas nežino, kas jo žemėje yra daroma. Norėčiau pasakyti gerbiamajam J.Ramonui, kad visi savininkai pasirašo sutartis su medžiotojų būreliais. Kai dirbau meru, penkerius metus nė vienas savininkas neatėjo ir nepareiškė kokios nors pretenzijos dėl medžioklės. Kiekvienas savininkas gali būti medžiotojas. Manyčiau, net negalima diskutuoti, kad yra pažeidžiamos jo teisės. Todėl visus kviečiu balsuoti už tą patį įstatymą, kurį mes jau priėmėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Balsavimas tas pats. Pirmas balsavimas, ar priimame dar kartą jau vieną kartą priimtą įstatymą ir kartu atmetame Prezidento veto. Tam reikia 71 balso. Jeigu to nebus, tada bus antras balsavimas. Ar aišku, kolegos? Balsuojame už tą patį jau pirmą kartą priimtą variantą. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 109 Seimo nariai. 68 – už, 30 – prieš, 10 susilaikė. Nepriimta.
Taigi dabar be balsavimo motyvų iš karto antras balsavimas. Ar priimame įstatymą su Prezidento pataisomis? Šiuo atveju 71 balso nereikia. Ar aišku? Antras balsavimas, ar priimame su pataisomis, t.y. ar pritariame Prezidento veto? (Balsai salėje) Gerai. Sustabdau. Minutėlę. Dar kartą, kolegos, paaiškinu. Antras balsavimas yra dėl to varianto, kuris yra su Prezidento pataisomis. Už Prezidento variantą, t.y. už mūsų įstatymą su Prezidento pataisomis, mygtukas „už“. Jeigu kas mano, kad toks variantas netinkamas, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Dabar mes balsuojame už Prezidento teiktą variantą. Jeigu kam nepatinka, balsuoja kitaip. Prašom.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 31, susilaikė 30. Taigi įstatymas lieka nepriimtas. Mes jokio neturime, tai yra galioja tas, kas buvo kadaise.
Gerbiamieji kolegos, štai čia jau turime įsiklausyti į kolegos Egidijaus kalbą, kurią jis pasakė ir kurią, matyt, jis dar kartą pasakys. Reikia įmanomai greitai rengti naują variantą. Kas pirmasis kalbės? G.Steponavičius, kadangi pradėsime iš kairės. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Aš apgailestauju, pone pirmininke, kad nebuvo progos prieš antrą balsavimą trumpai pasakyti bent po vieną nuomonę, kodėl reikia pritarti arba nereikia pritarti pataisoms, nes mes turime aiškiai suvokti, kokios dabar yra pasekmės. Mes jau daugiau kaip metai paliekame neįgyvendintą Konstitucinio Teismo sprendimą. Dabar antikonstitucinis įstatymas lieka galioti. Neatsižvelgę į Prezidento pasiūlymus, mes paliekame iš esmės patį blogiausią variantą, koks galėjo būti. Štai šia prasme, manau, atsakomybė tenka tiems žmonėms, kurie emociškai pasidavė dalies suinteresuotų žmonių šiam Seime argumentams ir raginimams. Aš labai dėl to apgailestauju.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime tą pačią situaciją, mes turime įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, Seimas antrą kartą negirdi nei Prezidento, negirdi nei Konstitucinio Teismo sprendimo. Jeigu Seimo vadovybė paliks toliau galioti antikonstitucinį įstatymą, turbūt atsiras kas nors iš Seimo narių medžiotojų, kurie trečią kartą pasiūlys vėl analogiškas pataisas. Todėl aš manyčiau, kad mes turėtume šiandien priimti protokolinį sprendimą, įpareigojantį galbūt Aplinkos komitetą sudaryti kokią nors grupę, kuri parengtų įstatymą, kuris atitiktų Konstitucijos nustatytas normas.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas tikrai vertas dėmesio, bet tai gali padaryti ir Seimo valdyba. Kol kas B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Visa atsakomybė, kad neįvykdomas Konstitucinio Teismo sprendimas, kaip matome, atitenka Prezidentūros patarėjams, nes antrą kartą sužlugdomas įstatymo priėmimas, kuriame yra aiškiai viskas apibrėžta ir aiškiai įvykdomi visi Konstitucinio Teismo sprendimai, tai viena noriu pareikšti. Antra noriu pareikšti, kad ne saujelė medžiotojų suinteresuoti čia yra, o saujelė žemvaldžių yra suinteresuoti, tą ir įvardykime. Bet dar kartą pasikartosiu, tas grobuoniškas toks požiūris, tik nuosavybės traktavimas prie gero neprivedė ir neprives nieko. Todėl labai norėčiau pakviesti ir tuos, kurie sužlugdė šio įstatymo priėmimą, labai rimtai pagalvoti apie tuos savo veiksmus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Pirmiausia aš norėčiau paprašyti neklijuoti čia etikečių pagal pono B.Bradausko konjunktūrą, o norėčiau pasiūlyti išeitį pirmininkui. Ar tikrai viską atlikome pagal procedūras? Dėl balsavimo motyvų nebuvo leista niekam kalbėti. Nežinau kodėl. Gal tiesiog pakalbėkime dėl motyvų, gal kai kas nesuprato net už ką balsuojame, nes visiškai nebuvo aišku. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti, pakalbėjus dėl balsavimo motyvų, balsuoti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagal Statutą neišeina. Jeigu vienas balsavimas ne toks, koks turi būti, iš karto balsuojama toliau. O kalbėti kiek norėjo, tiek kalbėjo. Nereikia persistengti. Prašom. J.Veselka. Mes atsiliekame nuo grafiko.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Konstitucija yra mums labai didelis įpareigojimas, kaip turi būti. Kadangi vienaip ar kitaip B.Bradauskas ir kiti sakė, kad vis dėlto Konstitucinio Teismo, kuris vienintelis turi teisę traktuoti Konstituciją, reikalavimas neįvykdytas, todėl aš manau, kad tie, kurie balsavo prieš Prezidento veto, puikiai suprato, kad daugiau čia ambicijų karas, dauguma žemės savininkų kaip piliečiai visada sutiks medžiotojams duoti tokią teisę medžioti. Gal iš tikrųjų stambūs žemvaldžiai ko nors ir priešinasi, bet jų Seime, manau, ne daugiau kaip 10, todėl manau, kad visas Seimas sutiktų, kad iš tikrųjų perbalsuotume. Nes dabar mums atrodo, kad ne valstybės reikalai svarbiausi, o tarpusavio kiškių medžioklė: kas perbėgs į vieną lauką, t.y. socdemų lauką, tas išbėgs iš Darbo partijos lauko.
Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau frakcijos vardu perbalsuoti, nes tai yra neesminis valstybei klausimas. Manau, medžiotojai yra pakankamai išmintingi, kad nusileistų ambicijoms dėl tos medžioklės. Todėl dar kartą frakcijos vardu prašau perbalsuoti dėl to, kad vis dėlto mūsų priimtas šiandien paskutinis įstatymas neatitinka Konstitucijos. Dažnai sužaidžia ambicijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viskas pagal Statutą. Jeigu būtų dviejų trijų balsų skirtumas, tai taip, o dabar yra 45 prieš 61. Skirtumas yra labai aiškus. O siūlymas yra taip pat aiškus, kad būtų greičiau rengiamas atitinkamas projektas.
Kolega V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Mes daug čia kalbėjome apie savininkus, apie medžiotojus. Tačiau yra dar trečia kategorija, labai susijusi su šiuo įstatymo projektu, t.y. žemės naudotojai. Lietuvoje pagal Registrų centro duomenis 400 tūkst. ha žemės yra nuomojama, t.y. savininkai gyvena Vilniuje, Kaune ar kur nors kitur, o žemę dirba ūkininkai už 100 ar 200 kilometrų, ir ten auginamas derlius yra nuomotojo turtas, ne savininko. Šiuo atveju savininkas išnuomos žemę medžiotojui, tvarka. Tačiau žvėrys niokos žemės naudotojo pasėlius, turtą. Kur jo vaidmuo šitame visame įstatyme, šioje painiavoje? Kodėl mes tuos žmones paliekame visiškai be jokios galimybės pareikšti savo nuomonę? Jeigu mes visi taip principingai norime ginti visų žmonių teises, tada galvokime dar apie trečią asmenį, t.y. apie žemės naudotoją, kurio turtas dažniausiai kenčia nuo žvėrių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas. Dar sykį kartoju, kad skirtumas yra toks aiškus, o Seimo nariai, baigiantis antriems darbo metams, yra tiek sąmoningi, kad aš nedrįstu abejoti bent dešimtadalio nesavarankiškumu ar nesąmoningumu.
