Naujienos
2006 - 09 - 17
* Ukmergė: pasitinkant Miškininko dieną
Kaip ir kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį, švenčiama Miškininko diena. Šiais metais didelis renginys vyko 2006-09-15 Panevėžyje, gerai nusiteikę savo profesinę dieną minėjo miškininkai ir miško savininkai visoje šalyje.
Siūlome susipažinti su praeitais metais dienraščio"Širvintų kraštas" publikuotu interviu su vienos didžiausių miškų urėdijų - Ukmergės- vadovu Kaziu Grybausku miškininko dienos proga.
| Miškininko dieną sutinka pakiliai nusiteikę | |
 Kaip ir kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį, švenčiama Miškininko diena. VĮ Ukmergės miškų urėdija yra didžiausia šalyje pagal plotą bei darbų apimtis. Iš administruojamų 17 girininkijų, 9 įsikūrusios Širvintų rajone, kur patikėjimo teise valdomi visi rajono valstybiniai miškai - 14,5 tūkstančio hektarų. Apie darbus, rūpesčius, urėdijos naujienas pasakoja Miškų urėdas Kazys Grybauskas.- Su kokia nuotaika pasitinkate profesinę šventę? - Miškininkų nuotaikos tikrai neblogos. Tačiau tai pasiekta tik atkakliu kolektyvo darbu. Nuo pat metų pradžios gamta pažėrė nemažai netikėtumų - sausio mėnesį per Lietuvą praūžė uraganas „Ervinas“. Laimei, mūsų urėdijos miškų jis labai nesudarkė, tačiau Širvintų rajono valstybiniuose miškuose vėjavartomis ir vėjalaužomis teko iškirsti 1500 kietmetrių medienos. Tąkart labiausiai nukentėjo uosynai Gelvonų girininkijos Vinkšnabrasčio ir Margų miškuose. Nustatytais terminais teko likviduoti uragano padarinius. Vėliau nerimą sukėlė keletu savaičių vėluojantis pavasaris bei vangiai sprogstantys ąžuolai ir beržai, ligų nukamuoti uosynai. Dalis medynų taip ir nesulapojo. Visi šie gamtos reiškiniai palietė ir privačius miškus, tad, savaime aišku, rinkoje atsirado didesnė medienos pasiūla, krito kainos. Tai verčia taikyti lankstesnę pardavimų politiką, sekti rinkos pokyčius. Paradoksalu, tačiau šiuo metu paklausiausia mediena - malkos. - Rajono gyventojams malkų reikia tikrai daug ... - Rudenį, aiškėjant atliktų darbų apimtims, bus tikslinamas kirtimų fondas. Kaip ir kasmet, bus patikslinti gyventojams nenukirstu mišku parduodamos medienos kiekiai. Tad žmonės malkomis turėtų apsirūpinti. Juk kenkėjų ir ligų pažeistų medžių, sausuolių, virtėlių atsiranda nuolat. Tokie sandėriai naudingi abiem pusėms - žmonės apsirūpina kuru, taip pat švarinami, gražinami miškai. - Visuomenėje plačiai paplitęs stereotipas, kad miškininkai - žmonės žalia uniforma, tik vaikščiojantys po mišką, besiklausantys paukščių čiulbėjimo... Arba atvirkščiai - miškininkas tapatinamas su miško kirtėju. Tad koks gi tas miškininko darbas? - Darbas miške sezoninis, priklausantis nuo metų laiko, gamtos sąlygų, orų. Pavasaris - miškasodžio laikas, o miško atkūrimas yra prioritetinė miškininkystės sritis. Vėliau vykdomi jaunuolynų ugdymo darbai, kurių metu pradedamas formuoti naujas medynas, sudaromos sąlygos vešėti perspektyviausiems medeliams. Rudeniop rėžiamos biržės. Žiema - pagrindinis medžiapjūtės laikas. Tačiau šalia šios, sakyčiau, specialybinės miškininkiškos veiklos, dirbame daug kitų darbų. Gyvybiškai svarbi gera miško kelių būklė - patogiai privažiuoti prie miško sandėlių, greit ir lengvai pasiekti gaisro židinius. Todėl urėdija turi padalinį, kurio vyrai beveik ištisus metus lygina duobes, įrenginėja sankasas, pralaidas, kietina dangą. Remontuojant kelius šiemet nemažai nuveikta Žaliosios, Šešuolėlių, Kernavės girininkijose. Štai ir šiomis dienomis bus pradėta 2,3 km ilgio kelio nuo vadinamųjų "Šešių kelių" iki Paspėrių rekonstrukcija. Lėšų tam gavome iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo. Miškininkai rūpinasi ir priešgaisrine miškų (beje, ir privačių) apsauga. Kernavėje ir Čiobiškyje turime gaisrų stebėjimo bokštus, šiltuoju metu periodu organizuojamas budėjimas. Pasinaudodami Europos Sąjungos parama, esame numatę įsigyti šiuolaikišką gaisrinį automobilį. Tad darbų netrūksta. - Sakoma, kad gamta - visų namai. Iš tikrųjų aktyvus poilsis miške populiarus. Ar svetingai priimate miškų lankytojus? - Noriu akcentuoti, kad labai dažnai miško vertę lemia ne vien jo ekonominiai rodikliai, bet ir rekreacinė vertė. Širvintų krašte vaizdingų ir poilsiui tinkamų miškų tikrai nemaža. Kiekviena girininkija tokiose vietose yra įrengusi pavėsines, atokvėpio aikšteles. Mūsų visų pasididžiavimas - Kernavė, tapusi pasaulinės reikšmės traukos objektu. Norėdami prisidėti prie šio unikalaus gamtos ir kultūros paveldo objekto populiarinimo, sumanėme įrengti turistinį - pažintinį taką "Ateik, žmogau, tyla priglausiu". Tai bus 2,6 km ilgio takas mažiems ir dideliems, pilnas staigmenų ir mįslių apie gamtos, istorijos ir etnografijos slėpinius, papuoštas medžio skulptūromis ir stogastulpiais. Šį taką su 2 iškylavietėmis visuomenei žadame pristatyti kitų metų pavasarį. Tenka pripažinti, kad susiduriame ir su piktavaliais. Nemaža miško šiukšlintojų, ypač priemiesčio miškuose. Kultūringam poilsiui ne visiems reikalingos ir poilsiavietės - štai gegužės mėnesį Šešuolėlių miške vandalai sugebėjo sudeginti pavėsinę. Tai skaudina. Todėl tikimės miško lankytojų pagarbos miškininkų darbui bei miškui. Tačiau yra ir džiuginančių, viltingai nuteikiančių dalykų. Kasmet didelio populiarumo sulaukia mūsų organizuojamos miškasodžio talkos. Beje, jose visada labai entuziastingai dalyvauja rajono meras Vytas Šimonėlis ir Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas. - Kaip atrodo mūsų valstybiniai miškai palyginti su kitomis šalimis? - Reguliariai sulaukiame svečių iš užsienio. Pas mus lankėsi miškininkai iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos. Visi pripažino, kad esamomis sąlygomis tvarkomės tikrai neblogai. Be kita ko, tarp dešimties naujųjų Europos Sąjungos narių, būtent Lietuvos ir Lenkijos miškų ūkis įvertintas geriausiai. Pernai mūsų miškininkystės veiklą nuodugniai vertino nepriklausomi ekspertai iš Danijos, o šių metų vasario mėnesį gavome sertifikatą, liudijantį, kad tvarkomės pagal pasaulyje priimtus Tarptautinės miškų tarybos (FSC) standartus. Tai tikrai aukštas įvertinimas, pasiektas viso kolektyvo pastangomis. Miškininko dienos proga sveikinu visus miškininkus, aplinkosaugininkus, rangovus, privačių miškų savininkus, jaunuosius miško bičiulius bei jų mokytojus! Kalbėjosi Ramūnas Jančiulevičius | |
|
