Naujienos
2006 - 09 - 08
* Lietuvoje savininkams jau atkurtos nuosavybės teisės į 3,77 mln. hektarų žemės plotą
Vilnius (ELTA).
2006-09-04
2006-09-04
Šalyje iki šių metų rugpjūčio 1 dienos į pateiktus 707 tūkst. piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į 3,98 mln. hektarų turėtos žemės kaimo vietovėje, nuosavybės teisės atkurtos 682 tūkst. piliečių į 3,77 mln. ha žemės plotą.
Tai atlikta grąžinant ją natūra, perduodant nuosavybėn neatlygintinai bei kompensuojant už valstybės išperkamą žemę. Tai sudaro 94,6 proc. piliečių prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodyto ploto.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretoriaus Kazio Sivickio, geriausi žemės grąžinimo rodikliai yra Marijampolės apskrityje, kur piliečiams nuosavybės teisės jau atkurtos į 99,4 proc. prašymuose nurodyto ploto bei Telšių ir Panevėžio apskrityse - į 98,4 proc. prašymuose nurodyto ploto.
Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbai šalyje per šių metų aštuonis mėnesius sparčiausiai vyko Klaipėdos, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Klaipėdos apskrityje nuosavybės teisių atkūrimo į plotą procentas padidėjo 2,97 punkto, Vilniaus apskrityje - 2,42 punkto, Alytaus apskrityje - 1,81 punkto (šalyje per tą patį laikotarpį šis rodiklis padidėjo 1,33 punkto).
Mažiausiai nuosavybės teisių į žemę atkurta Utenos apskrities Ignalinos rajone - į 77,4 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajone - į 67,9 proc., Trakų rajone - į 77,4 proc. ir Šalčininkų rajone - į 79,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Šalyje piliečių asmeninio ūkio žemės naudojimas, grąžinant natūra, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai ar perkant iš valstybės įteisintas bei sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys 69,5 proc. nuo asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės ploto.
Geriausių rezultatų įteisinant asmeninio ūkio žemę pasiekta Telšių apskrityje, kurioje įteisinta 92,7 proc. nuo bendro naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto. Mažiausiai šios žemės įteisinta Kauno rajone - 43,1 proc., Birštono savivaldybėje - 48,2 proc., Šiaulių rajone - 49 proc., Ignalinos rajone - 43,2 proc., Vilniaus rajone - 40,1 proc. bei ypač Trakų rajone - tiktai 35,1 proc. nuo bendro naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto.
Pasak ŽŪM sekretorius K. Sivickio, svarbiausios priežastys, kodėl atsiliekama, yra tai, kad ypač daug piliečių pateikė prašymus, pageidaudami atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius lygiaverčiais sklypais Vilniaus apskrities Trakų ir Vilniaus rajonų kadastro vietovėse, todėl minėtuose rajonuose yra didelės neatliktų žemės reformos žemėtvarkos darbų apimtys.
Be to, žemės reformos žemėtvarkos projektai į vienkiemius neišskirstytuose kaimuose rengiami, kai yra pateikti daugumos šiuose kaimuose turėjusių žemę savininkų dokumentai. Šie darbai įgavo platų mastą, kai Žemės reformos įstatyme buvo nustatyti galutiniai nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pateikimo terminai. Alytaus, Utenos ir Vilniaus apskrityse į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose iki šiol 6,3 tūkst. piliečių negrąžinta 26 tūkst. ha turėtos žemės.
Beveik 2 tūkst. piliečių, pageidaudami susigrąžinti buvusioje vietoje apie 6 tūkst. hektarų žemės, iki šiol nepasirinko kito nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo būdo, nors ji teisės aktais priskirta valstybės išperkamai žemei.
Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbų spartai didelės įtakos turi projektų autorių kadastro vietovėse stoka, jų kaita bei dalies projektuotojų nepatyrimas dirbti sudėtingus žemės reformos žemėtvarkos darbus. Daugiausiai projektų autorių trūksta Utenos ir Vilniaus apskrityse.
Pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktus duomenis, 2006 metų rugsėjo 1 dieną nuosavybės teisės į žemę atlyginant pinigais atkurtos 129,7 tūkst. piliečių.
Nuo 1994 metų, kada buvo pradėtos mokėti kompensacijos iki 2006 m. rugsėjo 1 d. piliečiams skirta išmokėti 939,1 mln. litų, arba 74 proc. visos reikiamos išmokėti kompensacijos sumos. Iš jų 2004 metais išmokėta 390 mln. litų, 2005 metais - 204,5 mln. litų, 2006 metais - 137 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Iki 2009 metų piliečiams numatyta išmokėti likusius per 333 mln. litų.
Tai atlikta grąžinant ją natūra, perduodant nuosavybėn neatlygintinai bei kompensuojant už valstybės išperkamą žemę. Tai sudaro 94,6 proc. piliečių prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodyto ploto.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretoriaus Kazio Sivickio, geriausi žemės grąžinimo rodikliai yra Marijampolės apskrityje, kur piliečiams nuosavybės teisės jau atkurtos į 99,4 proc. prašymuose nurodyto ploto bei Telšių ir Panevėžio apskrityse - į 98,4 proc. prašymuose nurodyto ploto.
Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbai šalyje per šių metų aštuonis mėnesius sparčiausiai vyko Klaipėdos, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Klaipėdos apskrityje nuosavybės teisių atkūrimo į plotą procentas padidėjo 2,97 punkto, Vilniaus apskrityje - 2,42 punkto, Alytaus apskrityje - 1,81 punkto (šalyje per tą patį laikotarpį šis rodiklis padidėjo 1,33 punkto).
Mažiausiai nuosavybės teisių į žemę atkurta Utenos apskrities Ignalinos rajone - į 77,4 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajone - į 67,9 proc., Trakų rajone - į 77,4 proc. ir Šalčininkų rajone - į 79,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Šalyje piliečių asmeninio ūkio žemės naudojimas, grąžinant natūra, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai ar perkant iš valstybės įteisintas bei sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys 69,5 proc. nuo asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės ploto.
Geriausių rezultatų įteisinant asmeninio ūkio žemę pasiekta Telšių apskrityje, kurioje įteisinta 92,7 proc. nuo bendro naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto. Mažiausiai šios žemės įteisinta Kauno rajone - 43,1 proc., Birštono savivaldybėje - 48,2 proc., Šiaulių rajone - 49 proc., Ignalinos rajone - 43,2 proc., Vilniaus rajone - 40,1 proc. bei ypač Trakų rajone - tiktai 35,1 proc. nuo bendro naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto.
Pasak ŽŪM sekretorius K. Sivickio, svarbiausios priežastys, kodėl atsiliekama, yra tai, kad ypač daug piliečių pateikė prašymus, pageidaudami atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius lygiaverčiais sklypais Vilniaus apskrities Trakų ir Vilniaus rajonų kadastro vietovėse, todėl minėtuose rajonuose yra didelės neatliktų žemės reformos žemėtvarkos darbų apimtys.
Be to, žemės reformos žemėtvarkos projektai į vienkiemius neišskirstytuose kaimuose rengiami, kai yra pateikti daugumos šiuose kaimuose turėjusių žemę savininkų dokumentai. Šie darbai įgavo platų mastą, kai Žemės reformos įstatyme buvo nustatyti galutiniai nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pateikimo terminai. Alytaus, Utenos ir Vilniaus apskrityse į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose iki šiol 6,3 tūkst. piliečių negrąžinta 26 tūkst. ha turėtos žemės.
Beveik 2 tūkst. piliečių, pageidaudami susigrąžinti buvusioje vietoje apie 6 tūkst. hektarų žemės, iki šiol nepasirinko kito nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo būdo, nors ji teisės aktais priskirta valstybės išperkamai žemei.
Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbų spartai didelės įtakos turi projektų autorių kadastro vietovėse stoka, jų kaita bei dalies projektuotojų nepatyrimas dirbti sudėtingus žemės reformos žemėtvarkos darbus. Daugiausiai projektų autorių trūksta Utenos ir Vilniaus apskrityse.
Pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktus duomenis, 2006 metų rugsėjo 1 dieną nuosavybės teisės į žemę atlyginant pinigais atkurtos 129,7 tūkst. piliečių.
Nuo 1994 metų, kada buvo pradėtos mokėti kompensacijos iki 2006 m. rugsėjo 1 d. piliečiams skirta išmokėti 939,1 mln. litų, arba 74 proc. visos reikiamos išmokėti kompensacijos sumos. Iš jų 2004 metais išmokėta 390 mln. litų, 2005 metais - 204,5 mln. litų, 2006 metais - 137 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Iki 2009 metų piliečiams numatyta išmokėti likusius per 333 mln. litų.
