Naujienos

Radviliškio rajono miškininkai šiomis dienomis baigė skaičiuoti sausros ir karščių padarytus nuostoliais. Preliminariais paskaičiavimais, nuostoliai jau dabar sudaro per 240 tūkstančių litų. Rudenį jų dar padaugės.

Daugiausia žuvo jaunų sodinukų

Radviliškio miškų urėdija Generalinei urėdijai pateikė neseniai suskaičiuotus šiųmetės sausros padarytus nuostolius. Miškininkų teigimu, kone ketvirtis milijono litų nuostolių rudenį gali dar išaugti.

Užsitęsus sausrai, rajone pirmiausia pradėjo džiūti pasodinti medeliai miško želdiniuose. Šiemet Radviliškio miškų urėdija atsodino per 203 hektaro kirtaviečių ir naujai įveisė 35 hektarus miško želdinių žemės ūkiui netinkamuose plotuose. Apytiksliais miškininkų paskaičiavimais, naujai įveistuose plotuose jau žuvo 43 procentai pasodintų medelių, daugiausia beržų. Miško kirtavietėse išlikusių medelių daugiau. Čia vidutiniškai žuvo 26 procentai medelių, daugiausia sausose vietose augusių eglaičių. 1,8 hektaro plote žuvo bemaž visi šiųmečiai želdiniai. Šiame plote miškininkai turės iš naujo ruošti dirvą ir atsodinti medelius.

Nuo sausros nukentėjo ir anksčiau sodintų miško želdinių: 126,5 hektaro plote apytiksliai žuvo 27 procentai pasodintų medelių. 3 hektarus miškininkams teks atsodinti iš naujo. Urėdijos paskaičiavimais, šie nuostoliai sudaro beveik 179 tūkstančius litų.

Anot miškininkų, sausra rajono miškuose prasidėjo jau praėjusių metų vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai iškrito mažai kritulių ir nukrito gruntinių vandenų lygis. Labai šalta žiema, gilus įšalas ir mažas sniego kiekis ir pavasarį nedaug papildė gruntinius vandenis. Tai irgi turėjo įtakos miškų būklei.

Sodinukai gelbėjami laistymu

Anot rajono Miškų urėdijos miško apsaugos ir atkūrimo inžinieriaus G. Zabulio, ten, kur gali, miškininkai gelbėjasi nuo sausros savo jėgomis. Pavyzdžiui, urėdijos centriniame medelyne, kur yra įrengta stacionari laistymo sistema, juodalksnio ir beržo sėjinukai laistomi po tris kartus kiekvieną dieną. Toks intensyvus laistymas jau išdžiovino vieną tam skirtą tvenkinį, todėl dabar pradėtas eksploatuoti antras. Bet ir laistant, apytiksliai sausros padaryti nuostoliai medelyne sudaro per 63 tūkstančius litų.

„Linkaičių daigyne naudojame mobilią laistymo sistemą, kuri padeda gelbėti šiemet pasėtus spygliuočius ir persodintus eglės sėjinukus. Juos laistome kas antrą dieną. Kol mūsų žmonės apeina kelių hektarų plotą, užtrunka visą darbo dieną“,–sakė G. Zabulis.

Pasak inžinieriaus, nemažų nuostolių padarė ir šiųmečiai gaisrai. Iš viso šiemet rajono miškuose kilo 17 gaisrų, degė 18,4 hektaro plotas. Ugnis naikino ir valstybinius, ir privačius, ir geležinkelio apsaugos zonos miškus.

Skaudžiausių nuostolių patyrė Aukštelkų girininkija, kai visiškai nudegė apie 3,7 hektaro prieš penkerius metus pasodintų eglės želdinių ir apie 1 hektarą brandaus miško. Šiuos plotus reikės atsodinti iš naujo.

 Laimos AGANAUSKIENĖS nuotr.

„Tokių nuo sausros žuvusių keturmečių eglės sodinukų — daugybė. Šiuos žuvusius plotus turėsime atsodinti iš naujo“,–sako Radviliškio miškų urėdijos miško apsaugos ir atkūrimo inžinierius G. Zabulis. 

Radviliškio medelyno meistrė A. Kryžanauskienė: „Jei ne medelyne įrengta laistymo sistema, šių sėjinukų jau nebeturėtume“. 

Linkaičių daigyne spygliuočių sėjinukus gelbėja mobili laistymo sistema. 

Nors ir sausa, darbai urėdijoje vyksta: urėdijos darbininkės palaistytoje žemėje sodina 1,5 metų amžiaus eglių sėjinukus.