Naujienos

2004 lapkričio mėn. 17 d. 12:35 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, įtarus didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule, sulaikė gerai organizuotą 19 asmenų grupę. Sulaikytieji įtariami įsteigę daugiau nei 30 priedangos įmonių, per kurių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose buvo legalizuota daugiau nei 13 mln. Lt, ir nuo šios sumos užgrobę daugiau nei 2 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Ikiteisminio tyrimo pirmojo etapo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūros pareigūnai vienu metu sulaikė 13 nusikalstamą veiklą organizavusių bei vykdžiusių asmenų. Sulaikant nusikalstamos veiklos organizatorius Vilniaus, Panevėžio, Ukmergės, Šiaulių miestuose dalyvavo Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Antrojo etapo metu buvo sulaikyti dar 6 asmenys. Atskleistoje organizuotoje grupėje veikė ir kriminaliniame pasaulyje gerai žinomi asmenys, priklausantys Vilniaus nusikalstamam „smauglių“ susivienijimui. Kai kurie iš organizuotos grupuotės asmenų yra ne vieną kartą teisti. Vienas iš nusikalstamos veikos organizatorių A. Bernatavičius šių metų vasarą buvo sulaikytas įtarus nužudymu. Operatyvinio tyrimo metu FNTT pareigūnai nustatė, kad nusikalstamos veiklos organizatoriai 2003–2004 metais be įsigijimo dokumentų iš fizinių asmenų Vilniaus, Panevėžio, Utenos apskrityse supirkdavo medieną, metalus, kuriuos parduodavo realiai Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams. Pinigų legalizavimui nusikalstamos veiklos organizatoriai buvo įsteigę įmones, į kurių sąskaitas buvo pervedami pinigai (taip pat ir PVM) už realizuotą medieną, metalą, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Tyrimo metu nustatyta, kad, siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įsigytą medieną, metalus, įvairius darbus bei suteiktas paslaugas, buvo įsteigta daugiau nei 30 priedangos įmonių, kurios faktiškai realios veiklos nevykdė, tačiau per jas būdavo legalizuojamos prekės ir išgryninami pinigai, gauti iš nelegalios veiklos. Bendros FNTT ir Vilniaus m. prokuratūros organizuotos operacijos metu nusikalstamos veiklos organizatorių, vykdytojų, padėjėjų, medienos tiekėjų darbo vietose (tiek realiose, tiek nelegaliose), namuose, automobiliuose buvo atlikta daugiau nei 100 sankcionuotų kratų. Iš nusikalstamos veiklos organizatorių paimta daugiau nei 200 000 Lt grynųjų pinigų. Laikinai apribota teisė į nuosavybę daugiau nei už 4 000 000 Lt. Lietuvos Rytas 2004 M. LAPKRIČIO 18 D., KETVIRTADIENIS rašo: „Smaugliai“ lindo į biudžetą  Aferistų gauja iš valstybės pagrobė milijonus Arvydas Lekavičius „Lietuvos ryto“ korespondentas Nusikaltėliai keičia taktiką Vilniaus „smauglių“ gaują maitino iš valstybės vagiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Daugiau kaip metus veikę aferistai buvo įsteigę apie 30 priedangos bendrovių, kurios iš valstybės biudžeto pagrobė daugiau kaip 7 milijonus litų, o dar 45 milijonus bandė legalizuoti. Po operacijos, kurią pusę metų rengė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), už grotų atsidūrė septyni gaujos nariai. Dar apie dvidešimt su šiomis aferomis susijusių žmonių buvo sulaikyti dviem paroms. Artimiausiu metu pareigūnai planuoja pareikšti įtarimus dar keliolikai žmonių. „Šis pavyzdys dar kartą patvirtina mūsų informaciją, kad organizuotų nusikaltėlių gaujos keičia taktiką – yra atsisakoma primityvių nusikaltimų, vis dažniau naudojamasi fiktyviomis priedangos įmonėmis grobti valstybės biudžeto pinigus“, – „Lietuvos rytui“ sakė aferas sužlugdžiusios FNTT vadovas Romas Boreika. Ryšiai su garsia gauja Apie tai, kad planuojamos didelio masto aferos, FNTT pareigūnai gavo informacijos prieš septynis mėnesius. Iš pradžių įtarimą sukėlė tai, kad tarpusavyje susiję keli asmenys nuolat steigia naujas ir likviduoja tik kelis mėnesius veikusias įmones. Buvo nustatyta, kad kai kurie šių asmenų jau buvo patekę į pareigūnų akiratį tiriant PVM grobstymo bylas. Daugelis jų vienaip ar kitaip buvo susiję ir su sostinėje veikiančia „smauglių“ gauja. Vienas įtariamųjų buvo teistas keturis, o kitas – šešis kartus. Kontroliavo dešimt įmonių Pradėję stebėti PVM grobstytojus, pareigūnai nustatė, jog jiems vadovauja artimas „smauglių“ vadeivoms vyriškis – Arūnas Bernatavičius. Manoma, kad jis nusikalstamą verslą pradėjo pasinaudojęs būtent „smauglių“ gaujos pinigais. Pradėjus sekti A.Bernatavičių, buvo nustatyta, kad jis kontroliavo apie dešimt įvairiuose Lietuvos miestuose įkurtų fiktyvių bendrovių, kurios be jokių dokumentų iš gyventojų supirkinėjo medieną. Vėliau buvo išrašomi dokumentai, kad šios fiktyvios bendrovės medieną neva parduoda firmai „Noltis“, kurią taip pat kontroliavo A.Bernatavičius. Po to mediena būdavo parduodama realiai veikiančioms bendrovėms ir taip atsiimamas PVM. Šie pinigai iš pradžių patekdavo į bendrovės „Noltis“ sąskaitas, vėliau pervedami fiktyvioms įmonėms ir paverčiami grynaisiais. Bandė auklėti narkomanus Greitai paaiškėjo, kad A.Bernatavičius susijęs ir su narkotikų prekeiviais. Vasarą narkotikus platinantis A.Bernatavičiaus giminaitis įsivėlė į rimtą konfliktą su pinigų nenorėjusiais mokėti narkomanais. Tuomet spręsti ginčo su keliais smogikais atvyko ir pats A.Bernatavičius. Vyriškiai buvo apsiginklavę beisbolo lazdomis. Per kilusias muštynes vienas narkomanas mirė. Vėliau A.Bernatavičius buvo apkaltintas žmogžudyste ir uždarytas į kalėjimą. Veiklą perėmė pavaduotojai Tačiau ir tuomet PVM grobstytojų veikla nesustojo. Nusikalstamo verslo vadžias iš Lukiškėse kalinčio A.Bernatavičiaus perėmė jo pavaduotojai Albinas Zarauskas ir Valdas Adomavičius. Norėdamas dar labiau ištobulinti PVM grobstymo mechanizmus, A.Zarauskas ėmė studijuoti ekonomikos mokslus. Už pelną pirko miškavežius Aferistų veikla plėtėsi lyg voratinklis – vietoj iš pradžių veikusių dešimties priedangos įmonių buvo įsteigta dar apie dvidešimt. Jų vadovai vaizdavo solidžius verslininkus, o savo biurus įkurdavo prestižinėse vietose, šalia gerą vardą turinčių bendrovių. Nusikaltėliai iš nelegalios veiklos gauto pelno neiššvaistė – buvo nupirkti aštuoni nauji miškavežiai, kita medienai gabenti naudojama technika. Be to, išsiplėtė ir veiklos sritys – iš gyventojų be dokumentų buvo superkama ne tik mediena, bet ir metalas, kiti gaminiai, legalizuojami statybos darbai ir kitos paslaugos. Per kratas – įkalčiai FNTT pareigūnai prieš keletą dienų jau buvo surinkę pakankamai grupuotės lyderių kaltę įrodančių duomenų ir pradėjo realizuoti sukauptą informaciją. Sulaikant nelegalios veiklos organizatorius dalyvavo ir „Aro“ pareigūnai, nes kai kurie nusikaltėliai bandė priešintis. Ypač aktyviai su pareigūnais grūmėsi keturis kartus teistas Artūras Jekimovas, kuriam po sulaikymo prireikė ir medikų pagalbos. Įtariamųjų namuose ir darbo vietose buvo atlikta 100 kratų. Buvo rasta 200 tūkstančių litų, daugybė bankų kortelių, per kurias buvo grynaisiais imami pagrobti pinigai, suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Pareigūnai jau areštavo nemažai nusikaltėliams priklausančio turto. Jo vertė – daugiau kaip 4 milijonai litų.

Policija sudavė smūgį savo veiklą legalizuojantiems nusikaltėliams

Dainius Sinkevičius
VL žurnalistas, http://www.valstietis.lt/ <2004-11-22>

Vilniuje veikianti „Smauglių“ gauja, bankuose legalizuodama 45 mln. litų, sugebėjo iš valstybės biudžeto susigrąžinti daugiau kaip 7 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. Beveik dvejus metus iš gyventojų supirkinėję medieną, metalą bei pastatus, nusikaltėliai savo veiklą ketino plėsti, tačiau juos sužlugdė teisėsaugos pareigūnai. Nors pareigūnai jau išaiškino ne vieną nusikalstamą grupuotę, iš valstybės biudžeto neteisėtai susigrąžinusią PVM, tačiau ne visi sukčiavimu įtariami asmenys sulaukia baudžiamosios atsakomybės. Pareigų neatlikimu kaltintos Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos, dėl kurių kaltės nusikaltėliai iš valstybės biudžeto neteisėtai galėjo susigrąžinti ne mažiau kaip 5,5 mln. litų, subliuško – inspektorėms bylos nutrauktos suėjus senaties terminui.

Pusmetį trukęs tyrimas

Dar viena nusikalstama grupuotė, legalizavusi nešvarius pinigus, buvo demaskuota šią savaitę. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus Romualdo Boreikos teigimu, įtarus didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule, buvo sulaikyta 19 asmenų. „Sulaikytieji įtariami įsteigę daugiau nei 30 priedangos įmonių, per kurių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose buvo legalizuota daugiau kaip 45 mln. litų“, - sakė R.Boreika. Daugiau kaip 7 mln. litų PVM banditams pavyko neteisėtai susigrąžinti iš valstybės biudžeto.
Informacijos apie „Smauglių“ nusikalstamą grupuotę, kuriai priklauso kriminaliniame pasaulyje gerai žinomi asmenys, pareigūnai gavo dar pavasarį. Tąkart mokesčių inspektoriams sukėlė įtarimą, kad tie patys asmenys dažnai steigia, o po kelių mėnesių likviduoja įmones. Apie pusmetį gaujos nariai buvo stebimi – pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad banditai veikė ne tik Vilniuje, bet ir Panevėžyje, Ukmergėje, Šiauliuose, Utenoje.
Pasak R.Boreikos, nusikalstamos veiklos organizatoriai veikė beveik dvejus metus. „Jie iš gyventojų be įsigijimo dokumentų supirkdavo medieną, metalus, kuriuos parduodavo realiai Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams, - tvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas. - Pinigams legalizuoti nusikaltėliai buvo įsteigę įmones, į kurių sąskaitas buvo pervedami pinigai už realizuotą medieną ir metalus bei atliktus darbus ir suteiktas paslaugas“.

„Verslininkams“ - areštas

Vienas iš „Smauglių“ gaujos vadovų – Arūnas Bernatavičius, šiuo metu Lukiškėse laukiantis teismo dėl nužudymo. Vasarą jis buvo sulaikytas po kruvinų muštynių su narkomanais – narkotikų prekyba užsiėmęs vyriškis bandė suvesti sąskaitas su pinigų nemokėjusiais asmenimis. Po muštynių vienas narkomanas buvo nužudytas. Tačiau net tada, kai A.Bernatavičius pakliuvo į kalėjimą, gauja veiklos nenutraukė, o toliau sėkmingai ją vykdė. Nusikaltėliai ketino savo veiklą plėsti – nusipirko keletą naujų miškavežių.
Į pagalbą pasitelkę Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnus, teisėsaugininkai sulaikė 19 asmenų, kurie buvo įsteigę daugiau kaip 30 priedangos įmonių, kurios faktiškai realios veiklos nevykdė, tačiau per jas būdavo legalizuojamos prekės ir išgryninami pinigai, gauti iš nelegalios veiklos.
Pareigūnai atliko daugiau kaip 100 sankcionuotų kratų įvairiose Lietuvos vietose – gaujos organizatorių, vykdytojų, padėjėjų, medienos tiekėjų darbo vietose (tiek realiose, tiek nelegaliose), namuose, automobiliuose. Jų metu rasta bei paimta nusikalstamą veiklą patvirtinančių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų, įvairių juodraščių, priedangos įmonėms pervestų lėšų išgryninimui skirtų bankinių kortelių bei kitų įrodymų, reikalingų nusikalstamai veikai tirti. Pas vienos įmonės vadovą buvo rastas pistoletas. Be to, kratų metu buvo rasta daugiau kaip 200 tūkst. litų, pareigūnai uždėjo areštą net 4 mln. litų vertės turtui.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus R.Boreikos teigimu, teismas leido šešis nusikalstamos veikos organizatorius suimti. Dėl sukčiavimo stambiu mastu įtarimai pareikšti net 30 asmenų. Tačiau tyrimas tęsiasi ir šis sąrašas gali didėti.

Populiarus verslas

Tai jau trečia stambi gauja, kurią per pastarąjį pusmetį pavyko demaskuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Prieš kurį laiką buvo sulaikyti trys klaipėdiečiai ir vienas Grigiškių gyventojas. Per nusikalstamos veikos bendrininkus, gyvenančius Vilniuje, Anykščiuose bei Utenoje, jis organizavo medienos supirkimą įvairiose Lietuvos vietovėse. Nupirktą medieną, neturėdami tam leidimo ir net neįregistravę įmonės, jie teikė bendrovei „Vilmiksa“, kuri buvo įkurta kaip priedanga nusikalstamai veikai vykdyti. Tada jos vardu mediena buvo realizuojama kitose firmose. „Verslininkai“ nemokėjo PVM, klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, juose nurodydami, kad PVM sumokėjo kitai (priedangai įkurtai bendrovei). Kai pinigai iš biudžeto būdavo pervedami, nusikaltėliai juos iš karto nuimdavo. Vien per tris mėnesius gaujos nariai medienos realizavo maždaug už 9 mln. litų. Dėl to valstybės biudžetas prarado maždaug 1,5 mln. litų.
Sėkmingai gaujos nariams sekėsi realizuoti ir juoduosius metalus – per tris mėnesius jie iš biudžeto neteisėtai gavo daugiau kaip 600 tūkst. litų.
Dar viena gauja iš valstybės biudžeto įtariama pasisavinusi apie 400 tūkst. litų.

Mokesčių inspektorės išsisuko

Dideli pinigai vilioja ne tik nusikalstamų struktūrų atstovus, kurie, pasak Policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus, jau ne pirmus metus bando legalizuoti savo veiklą. Tačiau net tada, kai pareigūnams pavyksta sėkmingai demaskuoti nusikalstamos grupuotės narius, dar nereiškia, kad jie už savo nešvarius darbus atsakys pagal įstatymus. VL žiniomis, viena skandalingiausių šalyje PVM grobstytojų byla subliuško – Kauno miesto apylinkės teismas, suėjus senaties terminams, baudžiamąją bylą nutraukė Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojoms. Septynios Kauno mokesčių inspektorės ir buvusi Kauno apskrities skyriaus viršininkė Virginija Žuromskaitė buvo kaltinamos tarnybos pareigų neatlikimu.
Byloje nustatyta, kad dėl Mokesčių inspekcijos darbuotojų kaltės (neteisėtai įvairioms įmonėms grąžinant PVM) valstybei buvo padaryta daugiau kaip 1 mln. litų žala.
Tačiau kol kas nepavyko išsisukti neteisėtai PVM susigrąžinusiems asmenims. Kauno apygardos teisme dar nagrinėjama byla, kurioje dėl didelės vertės valstybės turto įgijimo apgaule, neteisėtos įmonių veiklos, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų kaltinimai yra pareikšti buvusiems verslininkams bei jiems talkinusiems muitininkams. Manoma, kad verslininkai klastojo dokumentus ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė melagingus duomenis apie fiktyvius sandorius bei eksportą. Neabejojama, kad iš valstybės gerai organizuota gauja pasisavino ne mažiau kaip 5,5 mln. litų.