Naujienos

Dar nesibaigus liepos mėnesiui, Tytuvėnų miškų urėdijos miškuose kilo šeši gaisrai. Visų gaisrų kaltininkai — neatsargūs uogautojai ir poilsiautojai,- rašo dienraštis "Šiaulių kraštas" 2006 m. liepos 27 d. žurnalistės Dalios KARPAVIČIENĖS straipsnyje "Miškus niokoja neatsargių lankytojų sukeliami gaisrai"

Į dvidešimties arų plotelį — trisdešimties gaisrinių mašinų vanduo

Porą dienų Tytuvėnų miškų urėdijos Šiluvos girininkijos miške kilusį gaisrą malšino miškininkai, Kelmės ir Raseinių rajono ugniagesiai. Tytuvėnų regioniniame parke įeinančioje teritorijoje išdegė apie dvidešimt arų miško paklotės.

Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Valdas Gasiūnas (nuotraukoje)  neabejoja, kad gaisrą sukėlė mėlynių ir aviečių uogautojai. Ugnis greičiausiai pasklido nuo numestos neužgesintos nuorūkos.

Nuvykę gesinti miško, ugniagesiai ir miškininkai rado iš berželių šakų padarytų šluotų, su kuriomis kažkas bandė ugnį tramdyti. „Gerai, kad gesino, bet reikėjo apie nelaimę ugniagesius informuoti. Mes gaisro vietą aptikome užvakar rytą. Ugnis buvo įsiplėtusi, todėl galima teigti, kad paklotė degė per naktį“, — sakė V. Gasiūnas.

Nuo didesnės nelaimės mišką išgelbėjo ramus, beveik be vėjo oras ir plona, apačioje durpinga paklotė, kuri smilko palengva. Tačiau gesinti gaisrą Šiluvos miške, pasak urėdo pavaduotojo, buvo sudėtinga.

Ugniagesių mašinos negalėjo privažiuoti arti gaisravietės. Teko apie 350 metrų tiesti vandens žarnas. Į dvidešimties arų plotelį ugniagesiai supylė trisdešimties gaisrinių mašinų vandenį — apie 100 kubinių metrų.

Tačiau antradienio popietę gaisravietėje Tytuvėnų miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Jonas Genčauskis ir Šiluvos girininkijos girininkas Petras Sušinskas vėl aptiko kylančių dūmelių.

Visuose rajono miškuose — ketvirtos klasės miškų gaisringumas

Dvi savaites visuose rajono miškuose miškuose laikosi ketvirtos klasės gaisringumas. Miškų sausumas daugelyje vietų jau aukščiausios — pirmos — klasės.

Sausiausi Kražių girininkijos Kūprės — Lembertiškės spygliuočių masyvai, kuriose daug jaunuolynų, vešli žolinė augmenija. Sausa Kelmės girininkijos Gėlučių — Vaitaičių masyve, Tytuvėnų girininkijos Vičių , Šiluvos girininkijos Papušynio — Sandravos miškuose. Sausiausia spygliuočių miškuose. Pasak V. Gasiūno, kad miškuose būtų pakankamai drėgna, lietus turėtų smarkiai lyti mažiausiai dvi paras. Po to — dar savaitę arba dvi dangų turėtų užkloti švininiai debesys ir merktų kas pusvalandį.

„Deja, sinoptikai tokių orų nežada. Todėl nenuostabu, kad dabar gaisrams kilti užtenka kibirkšties. Dėl numestos neužgesintos cigaretės nuorūkos tris kartus ugnis plieskėsi Šiluvos miškuose. Dėl poilsiautojų prie Vabaliuko upelio tvenkinio neatsargumo degė Pašilės miškas, dėl žvejų — ugnis niokojo Užpelkių mišką. O reiktų tiek nedaug. Tik miške neuždegti nė vieno degtuko Labai prašytume visų laikytis rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir kol kas miškuose nesilankyti“, — sakė Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Valdas Gasiūnas.

Šiluvos girininkijos girininkas Petras Sušinskas sakė, kad per trisdešimt septyneris metus jam teko matyti daugybę miško gaisrų. „Šalčininkų rajone, kuriame seniau dirbau, dėl piktavalių sudegė 50 hektarų miško. Buvo tikra tragedija. Tačiau ir dėl mažiausio plotelio man širdį skauda“, — kalbėjo girininkas, žiūrėdamas į pajuodusius medžių kamienus ir negyvą žemę.