Naujienos

Ugnis nerimsta nuo Velykų

Šiaulių miškų urėdijos urėdas Stasys Pališkis teigia, kad nepamena tokios sunkios vasaros kaip ši. Šiais metais Šiaulių miškų urėdijos teritorijoje, kuri driekiasi per Šiaulių ir Kelmės rajonus, kilo 43 gaisrai. Bendras liepsnos nuniokotas plotas — 83,69 hektaro, iš jų 39,47 hektaro buvo apaugę mišku.

(Šiaulių miškų urėdijos nuotr.: Šiaulių miškų urėdijos darbuotojai gesina liepsnojančią Rėkyvos ežero pakrantę. )

„Nuo Velykų kaip prasidėjo gaisrai, taip ir tęsiasi iki šiol. Beveik visas šventes ir savaitgalius praleidome gaisruose. O baisiausia, kad artėja pavojingiausias laikotarpis — nuo liepos vidurio ir visą rugpjūtį — kai sausa ir paprastai siaučia daugiausia gaisrų. Tuomet visai suvargsime“, — pasakoja S. Pališkis.

Šiaulių miškų urėdijos darbuotojai sako, kad dėl nesibaigiančio ugnies siautėjimo, nebeturi laiko atlikti savo tikrųjų pareigų — įveisti naujų miškų. Girininkai, eiguliai tampo vandens žarnas ir kibirus. Urėdijos specialistams nebesuteikiamos atostogos.

Didžiausia problema — durpynai

Urėdas S. Pališkis teigia, kad liepą gaisrai kyla nuolat. Miškai dega ten, kur daugiausia uogų, kur dažniausiai lankosi poilsiautojai. Sunkiausia užgesinti ugnį durpyne. Užsiliepsnojus durpėms Rėkyvoje, į pagalbą teko kviestis kariškius, pirmą kartą liepsnos buvo gesinamos iš sraigtasparnio.

„Numesta nuorūka atveria pragarą. Jei lauke 35 laipsniai karščio, tai gaisravietėje, kai prieš akis kyla 4 metrų aukščio liepsna, sunku net įsivaizduoti kaip karšta. Skrendant sraigtasparniu termometras prie žemės paviršiaus rodė 900 laipsnius karščio. Ir tokiomis sąlygomis dirba žmonės“, — pasakoja Miško apsaugos inžinierius Juozas Daunys.

Šiemet daugiausia problemų kelia durpynai. Juose nukrito gruntinių vandenų lygis, džiūsta medžiai, o tai reiškia, kad galimi dar didesni durpių gaisrai.

Padegėjų sugaunama mažai

Pasak Šiaulių urėdijos darbuotojų, šį pavasarį buvo ypač daug žolės padeginėjimo atvejų. Iš 43-jų šiais metais Šiaulių miškų urėdijos teritorijoje kilusių gaisrų, 13 kilo nuo deginamos žolės.

„Praėjusiais metais galiojo įstatymas, kad už nudegintą plotą nebuvo mokamos išmokos. Šiemet Nacionalinė mokėjimų agentūra pranešė, kad neturi pagrindo nemokėti kompensacijų, net jei pievos sudegintos. Su baime laukiame javapjūtės. Kas bus, kai laukuose liks tik ražienos ir šiaudai?“, — spėlioja urėdo pavaduotojas miškininkystei Giedrius Tamošiūnas.

Kiekvieno gaisro priežastis — žmogaus tyčiniai ar netyčiniai veiksmai. Numesta nuorūka, neužgesintas laužas ar padegta žolė sukelia nelaimę, išdega didžiausi plotai miškų.

Šiaulių urėdijos darbuotojai nuogąstauja, kad pagauti padegėjus sunku. Šiemet nubausti 5 asmenys, iš jų išieškota 775 litai baudų.

Ankstesniais metais taikyti miškų lankymo apribojimai pasirodė neefektyvūs. Žmonės vis tiek prasmukdavo į miškus, žvejai paežerėje kūrendavo laužus ir sukeldavo gaisrus.

Šiaulių savivaldybės administracija nusprendė įsteigti du papildomus eigulių etatus, kurie kontroliuotų padėtį Bačiūnų ir Rėkyvos miškuose šiuo ypač sausu laikotarpiu.