Naujienos
* Nedygsta grybai, nera kam Dzūkijoje grybauti
„Kol kas katastrofiški šitie metai, „grybininkams“ ir „uogininkams“ labai sudėtinga situacija, per karščius uogos džiūsta, grybų niekaip neatsiranda, o jau liepa baigiasi, tikimės kažko malonesnio iš rugpjūčio“, – naujienų portalas DELFI cituoja Varėnos grybų ir uogų supirkimo UAB „Ertra“ komercijos direktorių Rimantą Juškevičių. Anot R.Juškevičiaus, su importuojamais grybais taip pat nelengva, nes kaitra išdegino ir Rusijos miškus. Jo teigimu, tik Centrinėje Rusijoje yra šiek tiek grybų, o supirkimo kainos aukštos dėl prasto derliaus.
Jo teigimu, įprastą sezoną per savaitę įmonė Lietuvoje supirkdavo 15-20 tonų grybų, o šiemet tik dešimtadalį įprastinės normos. Uogų sezoną jis vadina vidutinišku, nors jų supirkimo kaina yra didelė – 9-10 litų. Per dieną įmonė jų superka 5-6 tonas, o įprastai būdavo dvigubai daugiau. Kilogramą voveraičių įmonė perka už 21-22 litus. Anot pašnekovo, uogos ir grybai per metus superkami kelis mėnesius – nuo Joninių iki lapkričio pirmosios.
Varėnos grybų ir uogų supirkimo bendrovės „Mėlynoji uoga“ direktorius Algimantas Bražionis sakė, kad Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje šie metai yra gerokai blogesni nei ankstesni, nes po didžiulės sausros šiame regione visiškai nėra grybų. Uogų, anot jo, užderėjo normaliai.
„Mėlynoji uoga“ perka tik Lietuvos miškuose užaugusias mėlynes.
„Gėda ką pasakyti, bet nuo sezono pradžios nupirkome keturias tonas voveraičių, tai yra pusė dienos normos normaliais metais. Kol kas visiškai nėra grybų, gal dar bus“, – tikisi „Mėlynosios uogos“ direktorius. Jo teigimu, nors grybų supirkimo sezonas įprastai prasideda birželio viduryje, o baigiasi spalio pabaigoje, šiemet supirkti voveraites pradėta tik liepos pradžioje.
Šiuo metu bendrovė superka mėlynes ir voveraites, direktoriaus teigimu, supirktų ir kitokius grybus, tačiau jie miškuose dar neauga. „Aš trylika metų esu šiame versle ir tokio sezono dar neatsimenu. Tai turbūt lemia ne tik sausra, bet ir gamtos anomalija, esant tokiam drėgmės lygiui Varėnoje grybai turėtų dygti, tačiau jų yra minimaliai “, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, pernai pirmąją vasaros pusę nepriklausomai nuo to, ar lijo, grybai dygo, o antrojoje metų pusėje jie tiesiog dingo.
 |
Anot A. Bražionio, įmonė per įprastą sezoną eksportuodavo 2500-3000 tonų šviežių grybų, o šiemet eksportuota 400 tonų, iš kurių tik keturios tonos lietuviškų. Šiais metais įmonė svetur pardavė 40 tonų mėlynių, o įprastai eksportuojama iki trijų šimtų tonų.
„Negaliu dar spręsti apie šiuos metus, liko trys mėnesiai, praėjo tik liepa. Dar gali taip užversti baravykais ir voverėm, kad nežinosim, ką daryt“, – sakė pašnekovas. Mėlynės, anot jo, superkamos maždaug po devynis litus už kilogramą, o už kilogramą voveraičių įmonės supirktuvės moka 19 litų. „Mėlynosios uogos“ direktorius sako, kad visa supirkta produkcija parduodama Europoje, o sūdytus grybus tiekia „Kėdainių konservų fabrikui“.
Nėra kam grybauti
A. Bražionis sakė, kad per dešimt metų grybautojų gerokai sumažėjo. Jis įvardija dvi priežastis, pirmoji – vietiniai gyventojai suseno, o antra – anksčiau pragyvendavusiems iš grybų ir uogų rinkimo dabar tai nebeapsimoka.
„Jei žmogus priuogauja penkiolika kilogramų per dieną po aštuonis litus už kilogramą, tai dar gerai, bet jei priuogauja tik penkis kilogramus, tai per dieną uždirba 40 litų, tokį atlyginimą gali kiosko pardavėjas gauti, tai kam jam eiti per karščius į mišką“, – svarstė „Mėlynosios uogos“ direktorius.
Grybą su šaknimi rauti galima
Jo teigimu, Miško grybų ir uogų verslininkų asociacija finansuoja dešimtmetį vykdomą projektą, kuriuo nustatyta, kad grybų rovimas su šaknimis nekenkia grybų derliui. „Netgi gal teigiamą įtaką daro, kai rauna grybą grybiena išlieka ir dar geriau atsinaujina“, – sakė A. Bražionis. Tačiau jokiu būdu, anot jo, negalima rauti samanų. „Buvo laikai, kai rasdavo vieną baravyką ir paskui metrą samanų iškasa ieškodami kito, čia jau yra kenkimas“, – sakė pašnekovas. Anot jo, asociacija vienija dvylika pagrindinių grybus ir uogas superkančių įmonių.
