LMSA pozicija dėl miškų privatizavimo
 

LMSA POZICIJA: dėl valstybinių miškų privatizavimo

2006 m. sausio mėn. 

Lietuvos miško savininkų asociacija pritaria visų nuosavybės formų miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimo paieškoms, kurios turi būti  grindžiamos ne emocijomis, o racionaliais ekonominiais paskaičiavimais ir bet kurios siūlomų alternatyvų išbandymu praktikoje eksperimento tvarka, prieš diegiant visuotinai.  Šiuo metu aptarinėjama alternatyva  spręsti ekonominio efektyvumo didinimo uždavinius privatizuojant valstybinius ūkinius miškus  galima, tačiau tikrai nėra vienintelė.

 

Manytume, kad valstybės mastu būtina inicijuoti bent kelių privataus miškų ūkio įmonių, paremtų privačios iniciatyvos plėtra, (urėdijų analogų) formavimo projektų parengimą ir jų išbandymą praktikoje.

 

Lietuvos miško savininkų asociacija palaikome LMSA garbės pirmininko dr.Stasio Mizaro pilietišką poziciją, kuomet tiesiai ir atvirai keliamos aktualios Lietuvos miškų ūkiui problemos bei siūlomos galimos alternatyvos jų sprendimui. Prisitaikėliškumas ir padlaižiavimas vengiant asmeninės atsakomybės niekada nebuvo būdingi St.Mizarui, ko ir ateityje linkime.

 

LMSA Valdyba

(priimta 2006-01-06 LMSA Valdybos posėdyje Kaune)


 

 

2005 m. gruodžio mėn. 

LMSA siūlymai Seimui dėl rezervuotų privatizavimui ūkinių miškų panaudojimo.

                      Šiuo metu apie 350 tūkst. ha miškų yra rezervuoti grąžinimui. Dalis iš jų dar bus grąžinti miškų savininkams. Tačiau dalis neturi pretendentų. Reikalinga sudaryti teisines prielaidas ne tik šių miškų įjungimui į valstybinės reikšmės miškus, bet ir privatizavimui sudarant prielaidas smulkių, fragmentiškai išsidėsčiusių valdų konsolidacijai. Tai supaprastintų miškų apsaugą, priežiūrą,  padidintų ekonominę miškų reikšmę darniai plėtojant kompleksinį miškų ūkį.


Siūloma:

  • Neatidėliotinai užbaigti žemės (miškų) reformą.
  • Sudaryti teisines prielaidas likusių po reformos užbaigimo rezervuotų nuosavybei sugrąžinti miškų privatizavimui, ypač tų, kurie nesiriboja su valstybine miško žeme.
  • vadovaujantis racionalios žemėnaudos formavimo, valdų ribų sutvarkymo ir miškų masyvų konsolidavimo principais; pradėti fragmentiškai išsidėsčiusių miškų konsolidavimo programą, tuo tikslu sudaryti teisines prielaidas privačių ir valstybinių ūkinių miškų ekvivalentiniams mainams.
Ištraukos iš žiniasklaidos pranešimų:

„Apie valstybinės reikšmės miškų privatizavimą šiuo metu nėra net kalbos. Tai – nebent labai tolima ateitis. Juk jeigu valstybės įstaigos gerai tvarkosi, kam trukdyti“, – savo poziciją Lietuvos ryto žurnalistui 2005-12-05 išdėstė  Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas dr.Algis Gaižutis.

"Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, įsitikinęs, kad miškų privatizavimu pridengtas politinis žaidimas", -teigia dienraštis
Verslo žinios 2005-12-13 straipsnyje "Privatizuoti negalima palikti".
„Dabar tikrai ne tie prioritetai. Pirma reikia baigti žemės reformą, grąžinti žemę buvusiems savininkams ar jų paveldėtojams. O vėliau būtų galima parduoti tuos miškus, kuriuos jau numatyta grąžinti, bet savininkų neatsirado“,– įsitikinęs p. Gaižutis.
Jo nuomone, kontroliuoti išteklius – natūralus medienos pramonės noras, ir užsienyje stambios kompanijos turi miškų išteklių valdymo patirties. Tačiau šįsyk ažiotažas, matyt, sukeltas politiniais tikslais.